Rūgščią dirvą pa­kal­kin­ki­me

Dar­žo­vėms dir­vos reak­ci­ja yra daug svar­bes­nė ne­gu ki­tiems lau­kų au­ga­lams. Įvai­rių dar­žo­vių bio­lo­gi­niai ypa­tu­mai skir­tin­gi, to­dėl op­ti­ma­li dir­vos reak­ci­ja nė­ra vie­no­da. Tai net dar­ži­nin­kui mė­gė­jui ver­ta ži­no­ti. Tuo la­biau, kad mūsų rajono, ypač vakarinėje dalyje, apie Viduklę ir Nemakščius, to­kių dir­vų yra daug.

Svar­biau­sia įsi­min­ti ori­en­ta­ci­nes op­ti­ma­lios dir­vos reak­ci­jos pra­di­nes ri­bas. Tai­gi rūgš­tes­nė­se dir­vo­se, kur pH ap­ie 5,0, ge­rai de­rės tik ri­di­kė­liai, ri­di­kai, ro­pės, rūgš­ty­nės. Ma­žiau rūgš­čio­se dir­vo­se, kai pH iki 5,5–6,0, jau au­ga agur­kai, mo­liū­gai, pu­pe­lės, sa­lo­tos, žir­niai. Ar­ti­mes­nės neu­tra­liai reak­ci­jai dir­vos, kai pH dau­giau 6,0, bus tin­ka­mos bal­ta­gū­žiams ko­pūs­tams, mor­koms, pet­ra­žo­lės, po­rams. O neu­tra­lios reak­ci­jos dir­vo­se, kur pH dau­giau 6,5, ge­rai de­rės bu­ro­kė­liai, žie­di­niai ko­pūs­tai, sa­lie­rai, svo­gū­nai, čes­na­kai.

Ge­riau­siai ir tiks­liau­siai dir­vos reak­ci­ja nu­sta­to­ma ag­ro­che­mi­nė­se la­bo­ra­to­ri­jo­se. Ga­li­ma pa­si­nau­do­ti ir elekt­ro­ni­niu pe­cha­met­ru, ku­rių pa­si­tai­ko ras­ti ūki­nių pre­kių pa­rduo­tu­vė­se. Be­je, rūgš­čią dir­vos reak­ci­ją pa­ro­do jo­je au­gan­čios pikt­žo­lės – smul­kio­sios rūgš­ty­nės, dir­vi­niai asiūk­liai, naš­lai­tės, ke­žiai, svė­rės.

Rūgš­čios dir­vos ge­ri­na­mos jas kal­ki­nant. Ga­li­ma kal­kin­ti klint­mil­čiais, kal­kė­mis, krei­da. Ir pe­le­nai neu­tra­li­zuo­ja rūgš­čią dir­vos reak­ci­ją, ta­čiau sun­ku su­kaup­ti di­des­nį jų kie­kį. Ori­en­ta­ci­nės mi­nė­tų kal­ki­nių me­džia­gų nor­mos rūgš­tes­nėms prie­smė­lio dir­voms, kai pH iki 5,0, bū­tų 50-60 kg 100 m² ar­ba 1 arui. Ma­žiau rūgš­čio­se dir­vo­se, kai pH 5,1–5,5, kal­ki­ni­mo nor­ma 30–40 kg arui. Prie­mo­lio dir­vo­se šias kal­ki­ni­mo nor­mas re­ko­men­duo­ja­ma treč­da­liu pa­di­din­ti.

Rūgš­čias dar­žų dir­vas rei­kia kal­kin­ti kas 5-6 me­tai. Iš leng­vų smė­lio dir­vų kal­cis grei­čiau iš­si­plau­na, to­dėl jas kal­kin­ti rei­kia dar daž­niau. Pir­mais me­tais po kal­ki­ni­mo rei­kia veng­ti sė­ti mor­kas. Bul­vėms skir­to lau­ko tais me­tais ge­riau ne­kal­kin­ti, nes švie­žiai pa­kal­kin­to­je dir­vo­je jos bū­na kiek raup­lė­tos. Pa­va­sa­rį kal­ki­na­ma nors ke­lias sa­vai­tes iki dar­žo­vių sė­jos.