Rūgščią dirvą pakalkinkime
Daržovėms dirvos reakcija yra daug svarbesnė negu kitiems laukų augalams. Įvairių daržovių biologiniai ypatumai skirtingi, todėl optimali dirvos reakcija nėra vienoda. Tai net daržininkui mėgėjui verta žinoti. Tuo labiau, kad mūsų rajono, ypač vakarinėje dalyje, apie Viduklę ir Nemakščius, tokių dirvų yra daug.
Svarbiausia įsiminti orientacines optimalios dirvos reakcijos pradines ribas. Taigi rūgštesnėse dirvose, kur pH apie 5,0, gerai derės tik ridikėliai, ridikai, ropės, rūgštynės. Mažiau rūgščiose dirvose, kai pH iki 5,5–6,0, jau auga agurkai, moliūgai, pupelės, salotos, žirniai. Artimesnės neutraliai reakcijai dirvos, kai pH daugiau 6,0, bus tinkamos baltagūžiams kopūstams, morkoms, petražolės, porams. O neutralios reakcijos dirvose, kur pH daugiau 6,5, gerai derės burokėliai, žiediniai kopūstai, salierai, svogūnai, česnakai.
Geriausiai ir tiksliausiai dirvos reakcija nustatoma agrocheminėse laboratorijose. Galima pasinaudoti ir elektroniniu pechametru, kurių pasitaiko rasti ūkinių prekių parduotuvėse. Beje, rūgščią dirvos reakciją parodo joje augančios piktžolės – smulkiosios rūgštynės, dirviniai asiūkliai, našlaitės, kežiai, svėrės.
Rūgščios dirvos gerinamos jas kalkinant. Galima kalkinti klintmilčiais, kalkėmis, kreida. Ir pelenai neutralizuoja rūgščią dirvos reakciją, tačiau sunku sukaupti didesnį jų kiekį. Orientacinės minėtų kalkinių medžiagų normos rūgštesnėms priesmėlio dirvoms, kai pH iki 5,0, būtų 50-60 kg 100 m2 arba 1 arui. Mažiau rūgščiose dirvose, kai pH 5,1–5,5, kalkinimo norma 30–40 kg arui. Priemolio dirvose šias kalkinimo normas rekomenduojama trečdaliu padidinti.
Rūgščias daržų dirvas reikia kalkinti kas 5-6 metai. Iš lengvų smėlio dirvų kalcis greičiau išsiplauna, todėl jas kalkinti reikia dar dažniau. Pirmais metais po kalkinimo reikia vengti sėti morkas. Bulvėms skirto lauko tais metais geriau nekalkinti, nes šviežiai pakalkintoje dirvoje jos būna kiek rauplėtos. Pavasarį kalkinama nors kelias savaites iki daržovių sėjos.