Kristina BENDŽI?T? 
[1]
aliokristina@gmail.com
Neseniai Raseini? r. savivaldyb?s vicemero posto netek?s Sigitas Vai?ius šiuo metu teigia besim?gaujantis atostog? malonumais ir apsvarstantis ateities planus. Nuo 1995 met? rajono politiniame gyvenime besisukantis T?vyn?s s?jungos – Lietuvos krikš?ioni? demokrat? partijos atstovas tvirtina dar prieš pusmet? ?sp?j?s koalicijos partnerius apie galim? gri?t?, ta?iau tuo metu ? jo pastabas nebuvo deramai sureaguota. Rajono Tarybos opozicijos pus?je atsid?r?s politikas nesipuikuodamas ?vardija buvusios valdan?iosios koalicijos nuveiktus ir prad?tus darbus, ta?iau neslepia ir klaid? bei nes?kmi?, kuri? taip pat b?ta…
– J?s? manymu, kokios yra valdan?iosios koalicijos gri?ties priežastys?
– Rajono Taryboje – 25 nariai, ir kiekvienas iš j? turi savo gyvenimo filosofij?. Mano nuomone, darbas Taryboje turi b?ti komandinis. Valdan?i?j? koalicij? sudaro ne pavieniai asmenys, o tam tikros partijos, kurios susitaria d?l darbo taisykli?, princip?. Jeigu viena iš partij? supranta, kad ji negali ?gyvendinti savo programos, tarnauti rajono gyventojams taip, kaip buvo suplanavusi, koalicija gali gri?ti ir po m?nesio ar dviej?. Bet šiuo atveju atsitrauk? ne partija, o du Tarybos nariai. Manau, kad tai n?ra gerai. Tiek Seime, tiek savivaldoje ? žmones, kurie b?gioja iš vienos pus?s ? kit?, visada ži?rima atsargiai. Negaliu j? nei smerkti, nei teisinti, nežinau, d?l koki? priežas?i? jie taip pasielg?. Aišku viena, kad toje partijoje yra nesutarim?, bet jos nariai tur?jo tai išsiaiškinti tarpusavyje. Raseiniai yra provincialus miestelis, visi vienas kit? paž?stame, ir ?vairios kalbos greit pasklinda. Dar prieš pusmet? aš buvau ?sp?j?s valdan?iosios koalicijos partnerius, kad gird?jau gandus apie ketinimus sujudinti ar griauti koalicij?. Tada man buvo atsakyta, kad tai netiesa. Bet, matyt, tiesos buvo, nes b?tent tie du žmon?s ir nul?m? buvusios valdan?iosios koalicijos gri?t?.
– Pastaraisiais metais konservatoriai rajono Taryboje b?davo lyg auksiniai balsai: prie kurios pus?s prisid?davo, ta ir tapdavo valdan?i?ja dauguma.– Aš labai atsargiai vertinu tuos auksinius balsus, nes situacija greitai gali pakrypti kita linkme. Turb?t konservatoriai apie tai net nem?sto. Kadencijos pradžioje formuojant valdan?i?j? koalicij? vyko gil?s debatai, ? kuri? pus? pasukti. Nebuvau nusistat?s nei prieš vien?, nei prieš kit? partij?, bet turiu tvirt? savo pasaul?ži?r?, kuri? visada išsakau. Mano nuomon? buvo tvirta ir aš jos laikiausi: d?l tam tikr? ?sitikinim? bei politini? patir?i? formuoti koalicij? b?tent su s?j?džiu RASAI ir partija Tvarka ir teisingumas.
– Ar nebuvo si?lym? pereiti ? kit? pus??
– Opozicija visada ieško galimybi? tapti valdan?i?ja dauguma, nes b?damas opozicijoje ne?gyvendinsi nei savo programos, nei sumanym?. Gali kiek nori kalb?ti, triukšmauti, bet vis tiek galutin? tašk? d?l rajono ateities padeda valdan?ioji dauguma. Toki? pasi?lym? buvo – labai subtili?, delika?i?, pateikt? juoko forma. Ta?iau mes, konservatoriai, ir tarpusavyje kalb?jom?s, ir su koalicijos partneriais tar?m?s, kad reikia stiprinti valdan?i?j? daugum?, ypa? po t? gand? apie galim? koalicijos gri?t?. Valdan?iajai daugumai sudaryti užtenka 13 mandat?, o mes j? tur?jome 14. Bet
aš pats asmeniškai jutau, kad koalicija n?ra stabili. Mes, T?vyn?s s?jungos – Lietuvos krikš?ioni? demokrat? partijos abu atstovai, tikrai neband?me niekur b?gti nuo valdan?iosios koalicijos. Tam b?tinas rimtas pagrindas ir sprendimas turi b?ti priimtas partiniu lygiu: jeigu neišeina dirbti su koalicija, mes galime pasitraukti kaip partija, o ne kaip pavieniai asmenys.
– Eidamas vicemero pareigas,tur?jote savo plan?, sumanym?. Kuriuos iš j? pavyko ?gyvendinti?
– Min?i? tada buvo tikrai nemažai. Vienas mano princip? – valdininkai turi tapti tarnautojais. Ir aš to siekiau: iš administracijos darbuotoj? gražiai, subtiliai reikalavau, kad pamat? koridoriuje stovint? žmog? paklaust?, d?l koki? problem? apsilank? Savivaldyb?je. Visada ir aš pats prieidavau prie žmogaus paklausti, ko jis ieško. Turb?t pasteb?jote, kad koridoriuose sumaž?jo stovin?i? žmoni?, tarnautojai nebepalieka j? laukti už dur?, pasikvie?ia vidun. Galvoju, kad ir dabartin? valdan?ioji dauguma ta kryptimi eis, nes paprastai visos partijos deklaruoja, kad reikia tarnauti žmogui. Mes buvome kritikuojami, kad atleidome darbuotoj?, Savivaldyb? praloš? teismus ir jiems teko išmok?ti nemažas pinig? sumas. Bet niekas nesako, kiek mes sutaup?me. Bylin?josi tik 6 žmon?s, kurie jaut?, kad gali laim?ti teismus, o atleista buvo žymiai daugiau – tikrai buvo perteklinis darbuotoj? skai?ius. Savivaldyb? šiuo atveju nepraloš?, – mano skai?iavimais, sumažinus darbuotoj? skai?i? ir net išmok?jus visas kompensacijas, buvo sutaupyta apie 200 t?kst. lit?. Ar mes padar?me klaid?? Kai kuriose veiklos srityse gal ir per daug buvo sumažinta darbuotoj?. Aš tam prieštaravau, si?liau kai kuri? neatleisti: kai vienas specialistas kuruoja 6–7 projektus, jis n?ra paj?gus tinkamai atlikti savo darb?.
Labai skaudžios, daug met? besit?sian?ios socialin?s rizikos šeim? problemos. Tuo klausimu mes dirbome – tiek opozicija, tiek pozicija – viena ranka. Su Tarybos nariu V. Kuzmarskiu tam esame skyr? daug d?mesio, ne vien? vakar? važin?jome po rajon?, lank?m?s problemin?se šeimose. Daug nuveikta sprendžiant socialini? išmok? problem?. Dalyvaudama pilotiniame projekte, per pirmus metus Savivaldyb? sutaup? apie 5 milijonus lit? – tai nemenka suma rajonui. Manau, kad ateityje nebus nusigr?žta nuo socialini? problem?, ir aš pats nesitrauksiu, b?siu aktyvus toje srityje. Norisi, kad ir miestas, ir gyvenviet?s graž?t?. Šiuo klausimu labai aktyvus buvo meras R. A?as: niekada neveng? užeiti ? bet kuri? ministerij?, ieškoti galimybi?, ?tikin?ti, spausti, kad rajonui b?t? skiriama l?š?. Mes kartu dirbome pusantr? met?, per t? laikotarp? padaryta daug graži? darb?, kuriuos ir rajono gyventojai pastebi. Daug d?mesio skyr?me šilumos ?kiui. Tuometin? opozicija kritikavo, kad gyventojams šilumos kainos nemaž?ja. Aš pats gyvenu daugiabutyje: kai visoje Lietuvoje šilumos kainos augo, mes sugeb?jome stabilizuoti pad?t? ir net pora cent? sumažinti kain?.
Tikiuosi, kad dabartin? valdan?ioji dauguma t?s ir rems m?s? prad?tus gerus darbus: reikia užbaigti Dubysos gatv?s remont?, šiais metais biudžete žymiai daugiau skirta l?š? kaimo keli? žvyravimui ir prieži?rai, manau, niekas j? nestabdys.
– Jums b?nant valdžioje, prad?tas rengti Kryži? kelias. Kokia jo vizija?
– Id?ja, kuri? palaiko tiek rajono gyventojai, tiek daugelis Tarybos nari? – ?rengti Kryži? keli? Šiluvos link. Tai n?ra tuš?ios užgaidos – mes bandysime siekti, kad Šiluva prisijungt? prie kit? miest?, kur apsireišk? Marija. Kad lankyt?si turistai, turi b?ti patraukli? objekt?. Aišku, pati Šiluva yra patraukli, bet ?rengus Kryži? keli?, susidaryt? visas turistinis maršrutas. Antras dalykas – svarb?s ir religiniai dalykai: vis? amži? pakel?se buvo statomi kryžiai, koplytstulpiai. Ir dabar žmon?s sustoj? g?risi tais kryžiais, kurie yra meniškai vertingi. Tikiuosi, ši id?ja nenumirs, mes j? planavome ?gyvendinti per 4-5 metus pritraukiant ir priva?ias l?šas, galb?t ir pavieniai asmenys statys kryžius – kaip Kryži? kalne. Žinoma, tam tikri reikalavimai tur?s b?ti išlaikyti – negalima statyti bever?i? kryži?. J? prieži?r?, šienavim? galima patik?ti seni?nijoms, pasitelkiant už socialines išmokas turin?ius atidirbti asmenis. Kol viskas ?sib?g?s, pradži? mes turime padaryti. Šiais metais rajono biudžete Kryži? kelio ?rengimui numatyta apie 200 t?kst. Lt, b?t? galima stipriai pasist?m?ti ? priek?. Galvoju, kad šalia kelio ? Šiluv? atsiras p?s?i?j? ir dvira?i? takas, kuriuo gal?s eiti piligrimai.
– Teko gird?ti, kad puosel?jote planus prikelti Raseini? dominikon? vienuolyn?, galb?t ten ?kurti Savivaldyb?.
– Kažkada Raseini? miesto centras ir buvo toje vietoje, kur dabar bažny?ia ir visas vienuolyno ansamblis. Vienuolyno pastatai dabar priklauso Martyno Mažvydo bibliotekai, ?ia ?kurtas archyvas. Valdan?ioji koalicija tur?jo id?j?, kad archyvas turi b?ti iškeltas iš Raseini? ir pastatas perduotas Savivaldybei. Šiame pastate b?t? galima ?kurti miesto rotuš?, Savivaldyb?, seni?nij?. Mano žiniomis, ir Raseini? bažny?ios bokštai n?ra pastatyti taip, kaip buvo numatyta pagal projekt?. Ji labai ?sp?dingai atrodyt?, jei bokštai b?t? paaukštinti. Aš ši? id?j? neatsisakau, ta?iau tai – ne vieneri? met? darbas. Iniciatyvos tur?t? imtis dabartinis meras, administracijos direktorius, kad vienuolyno pastatas b?t? perimtas Savivaldyb?s žinion. Toje teritorijoje reik?t? atidengti Raseikos upel?, b?t? galima ?rengti poilsio zonas, sporto aikštynus. Ta?iau vis? ši? vizij? Savivaldyb? savo l?šomis tikrai nepaj?gs ?gyvendinti. Kai prasid?s naujas 2014–2020 m. ES strukt?rin?s paramos finansavimo laikotarpis, b?t? galima ruošti projekt?. Kiek man teko gird?ti, Lietuvai bus skiriama 10 procent? daugiau paramos. Rajonai, kurie bus aktyv?s, pirmieji pateiks paraiškas, daugiau ir laim?s.
– Prieš tapdamas vicemeru, dirbote UAB „Raseini? komunalin?s paslaugos“ direktoriaus pavaduotoju. Ar ketinate sugr?žti ? šias pareigas?
– Kai prad?jau dirbti „Raseini? komunalin?se paslaugose“, man, kaip naujam žmogui, ? akis krito netvarkinga ?mon?s teritorija ir pastatai, ne?kiškumas – buvo šildomasi elektra. Esu diplomatiškas, stengiausi neieškoti konflikto, o gražiai spr?sti problemas. Užsiminiau tuometiniam direktoriui A. Tiškui, kad reikia imtis iniciatyvos, sutvarkyti nors ?kin? dal?. Jis kritiškai ? mane paži?r?jo, galb?t pyktel?jo, bet aš vis tiek nenuleidau rank?. Prad?jau spausti, kad b?t? tvarkoma buvusi katilin?. Si?liau apleistose patalpose ?rengti plovykl? ar sunkvežimi? remonto dirbtuves. Viskas buvo sutvarkyta, ?sireng?me kieto kuro katilin?, sumaž?jo išlaidos už šildym?. Visoki? pam?stym? k?l? ir turgus. Nieko nenor?jau g?sdinti: vien? syk? pats per?jau per turg?, suskai?iavau prekeivi? vietas. Palyginus su prekeivi? skai?iumi, nesutapo pinigai, kurie ?nešami ? kas?. Bendromis pastangomis pasiek?me, kad iš vis? turgaus prekeivi? b?t? surenkamas mokestis. Turiu daug min?i? ir matau daug darb?, kuriuos dar galima padaryti. Tikrai m?stau ir esu paraš?s prašym? priimti mane ? buvusias pareigas. Pagal ?statym? aš tur??iau teis? sugr?žti, o kaip ?vyks, negali žinoti. Dabar du m?nesius esu nusiteik?s atostogauti. Džiaugiuosi tam tikra laisve, nes einant vicemero pareigas savaitgaliai dažnai b?davo užimti, net vakarais žmon?s skambin-davo d?l ?vairi? problem?.
– Galb?t ketinate v?l prad?ti savo versl??
– Esu daug met? praleid?s versle. Kai tik baigiau aukšt?j? moksl?, atvažiavau dirbti ? Raseinius, nuo pat pirmos dienos kibau ? versl?. Išbandžiau daug ?vairi? sri?i?: žv?reli? auginimo, siuvimo, mezgimo. Ir dabar m?stau, galb?t reik?t? gr?žti ? versl?. Kai prisimenu, kaip sunkiai prad?jau siuvimo versl?, kartais nusvyra rankos. Verslas – jaun? žmoni? reikalas. Bet užsiimdamas verslu esi nepriklausomas, jauti žymiai didesn? pasitenkinim?, kada pats moki mokes?ius, o ne gyveni iš mokes?i? mok?toj? pinig?. Man jau greitai sueis 60 met?, suprantu, kad energija nebe ta. Norint prad?ti kažk? naujo, reikia labai gerai suplanuoti, ?d?ti daug pastang? ir l?š?.
– K? J?s ?vardintum?te per pastaruosius 2 metus kaip didžiausi? nes?km?, klaid?? Koki? tiksl? nepavyko ?gyvendinti?
– Mes buvome užsibr?ž? operatyviai sutvarkyti miesto centr?, Vilniaus gatv?. Šiam tikslui pasiekti daug pastang? d?jo buv?s meras R. A?as. Buvome ?sitikin?, kad tikrai gausime finansavim?, ta?iau nesugeb?jome. Nepavyko gauti finansavimo ir miesto parkui sutvarkyti, nors tuo metu T?vyn?s s?jungos – Lietuvos krikš?ioni? demokrat? partija buvo valdžioje. Aš asmeniškai prisiimu kalt?, kad per v?lai ? š? reikal? ?sijungiau ir nesugeb?jome gauti l?š?. Tikrai dar?me visk?, kad nereikt? Savivaldyb?s l?š? naudoti ir gautume finansavim? iš europini? ar kit? strukt?rini? fond?, teik?me paraišk? ?kio ministerijai. Sulauk?me priekaišt?, kad nepritar?me projektui d?l 1,5 milijono lit? kempingo ?rengimo prie Dubysos. Šis projektas buvo toje pa?ioje programoje, kaip ir miesto parko sutvarkymas. Mes tur?jome numat? atsargin? variant?: jeigu negautume finansavimo iš vienos eilut?s, prašytume ?kio ministerijos, kad perkelt? tas l?šas ir finansuot? parko ?rengim?. Deja, pinig?li? nepavyko gauti. Parkas buvo finansuojamas iš rajono biudžeto l?š?. Bet dabar, kai parkas sutvarkytas, manau, žmon?s tikrai patenkinti.
Ne?gyvendintas projektas – Kryžkalnio monumento, skirto ?amžinti 2000 žuvusi? partizan? atminim?, statyba. Projektas paruoštas, nupirkti žem?s sklypai iš priva?i? savinink?, ta?iau per 4 metus darbai nepasist?m?jo – pastatyti tik paminklo pamatai. Daug politikuota d?l 33 milijon? lit? vert?s projekto sto?iai ?rengti. Tai b?t? ilgalaikis, vadinamasis PPP projektas, j? buvo numatyta ?gyvendinti per 25 metus. Autobus? stot? tikrai reikia atnaujinti, vis tik tai miesto centras. Nesu žem?s sklyp? vert?s žinovas, juolab kai kainos yra kritusios. Kažkuris iš Tarybos nari? yra sak?s, kad b?t? galima parduoti sklypus miesto centre ir už tuos pinigus pastatyti nauj? stot?. Manau, kad jis neteisus. Pardavus sklypus, pus? sumos atitekt? valstyb?s biudžetui ir pus? – Savivaldybei, tod?l reikiamos sumos tikrai nesurinktume. Reikia sutvarkyti vis? infrastrukt?r?, ?rengti terminalus autobusams ir pat? stoties pastat?. Mano nuomone, geriausias variantas – išnuomoti žem? investuotojui, kuris pastatyt? stot?. .