altini? versm?s prie Dubysos
Laimut? PE?KAITIEN?
Vaidas GREI?IUS
Nuo seno inomos legendos ir padavimai apie vandens altini? gydom?j? gali?. Lietuvi? pasakose minimas gyvasis gydantis vanduo i ano pasaulio poemi? mirusi? karalyst?s. Mirusi? alis buvo ?sivaizduojama vakar? pus?je, kur leidiasi saul?. mon?s ypa? gerb? ventus altinius, itekan?ius ? saul?, ryt? ar piet? kryptimi i vakar? pus?s. Tok? vanden? mon?s naudojo gydymui ir ukalb?jimams.
Lietuvos gamta suk?r? palankias s?lygas kauptis dideliems poeminio vandens itekliams – kelis kartus Lietuvos teritorijoje st?ksoj? ledynai paliko apie 100-150 m storio morenines priemolio ir sm?lio, virgdo, gargdo nuogulas. Tirpstant paskutiniam ledynui, Dubysa iskrod? gil? sl?n? ir atv?r? poeminiam vandeniui keli? ? paviri?, tod?l atsirado palankios vietos versm?ms susidaryti. Vanduo nepasiekia gili?j? poemini? gysl? ir isiveria altiniais up?s laituose.
Padubysio altiniai gana ?vair?s. Kartais poemi? vanduo net nepasiekia em?s paviriaus. Jis sunkiasi virutiniu dirvos sluoksniu, klampyne paversdamas up?s pakrantes, griov? dugnus, nuolaidius laitus. Atsistoj?s ant tokio lapio sm?lio ar durpemio, gali prasmegti iki kulkni?. Tokiose vietose augmenija veli, purvo vonias ?sirengia ernai. altiniai maitinami daugelio poemini? aki?. Aplink juos auga alksniai, ievos. ?ia kuriasi pav?s? m?gstantys augalai ir gyv?nai, galima rasti ret? ir nykstant? augal? – mikin? monaol?. altiniuotuose ir karbonatinguose dirvoemiuose auga daugiamet? blizg?, kurios perlamutrin?s anktar?l?s iemos metu parodo netoliese esant altini? versmes.
Kiti altiniai atsiveria ? paviri? mau vandens telkiniu, panaiu ? didel? vandens duben?. Tokio altinio vanduo al?iausias, nes vis? laik? pasipildo altu poemi? vandeniu. Nuo dugno danai kyla i gelm?s inetas sm?lis, atrodo, lyg vanduo kunkuliuot?. mon?s iuos altinius neretai ?r?mina lentomis, betono iedais, padaro prieigas tiltelius, pramina takus, nes toki? altini? versm?s visada yra vandeningos. Vanduo usilaiko, net ?yla sekliose duburio vietose, susidaro s?lygos formuotis dumbli?, turtingoms bestuburi?, net ?vairi? vandens augal? bendrijoms.
altini? vanduo, filtruodamasis sm?lingais, vyringais, molingais poeminiais nuogul? sluoksniais, ?sisotina ? grunt? i atmosferos patenkan?iu deguonimi, kuris oksiduoja lakias organines mediagas, taip paalindamas visas kvapias mediagas ir nusodindamas gele?. D?l to altini? vanduo yra labai tyras ir gero skonio. Itekant? altini? vanden? mon?s naudodavo nuo seno. altinis buvo kaimo moni? aldytuvas. Ir dabar suman?s vietos gyventojai vir altini? ?rengia rentin?lius ir altini? vanden? naudoja maistui, gyvuli? girdymui. Ta?iau dalis altini? uversti em?mis, ?sprausti ? melioracijos sistem? latakus ar teriami buitin?mis nuot?komis i lauk? patenkan?iais pesticid?, tr?? liku?iais.
Dubysos regioninio parko teritorijoje (Kelm?s rajone), greta Maironi? koplyt?l?s su mitologiniu akmeniu, ant kurio ym?s, kurios pasak sen? moni?, esan?ios vaiko p?da, lazda ir kojos kelis, trykta vandens altinis. Greta pastatyti kryiai – pad?ka u stebuklingus pagijimus, sugr?int? sveikat?.
altinio vandens pasisemti ?ia sustoja ne vienas pakeleivis, o prie I pasaulin? kar? ? alia esan?i? koplyt?l? pasimelsti ir reikaling? maloni? paprayti ateidavo mon?s, gyven? net u 100 km.
Pasakojama, kad stebuklingomis galiomis pasiym?jo Lukn?s up?s deiniajame krante esantis Saugaili? altinis, kurio vandeniu buvo gydomi net psichikos ligoniai. Ta?iau n? viena Raseini? em?s versm? gydomosiomis galiomis negali prilygti garsiajam Ugioni? altiniui. Anot legendos, viename i altini? pasirod?s v. Dievo Motinos paveikslas. Po to ?ia prad?j? lankytis maldininkai. altinio vandeniu jie plov? skaudan?ias akis, kitas sopan?ias vietas ir kai kurie nuo to vandens igydav?. Sakoma, kad ven?iausia panel? Marija ?jo i Serediaus ? iluv? ir Ugionyse buvo apsistojusi nusiprausti altinyje. Nuo tada altinis tapo stebuklingas. Kitas padavimas teigia, kad 1627 metais prie io altinio buvo pasirodiusi Marija, praususi burn?, o v?liau prisisapnavusi ir praiusi, kad jai pastatyt? koplyt?l?. Po to ?vykio, vir altinio, buvo pastatyta koplyt?l?. Tik?ta, kad Ugioni? vanduo ypa? gerai gydo aki? ligas. Gydan?iu laikomas ir altinio dugne esantis virgdas, akmenukai, kurie naudojami s?nari? ligoms gydyti. altinio vanden? mon?s semiasi did?j? etadien? prie Velykas, per Sekmines ir ypa? populiari? olin?s atlaid? metu.
mon?s, keliaudami pro Ariogalos altin?l?, tryktant? i laito prie senojo emai?i? plento, sustoja atsigaivinti, atsigerti ir ?sipilti kelionei tyro vandens. altin?lis trykta iem? ir vasar?, neu?la. ?ia visada pilna moni? su bidon?liais ar net didesn?mis talpomis. io altinio lankytojai giria vanden? d?l jo skaidrumo, nedidelio kalkingumo. Sakoma, kad i altinio vandens verdama arbata, kava ar ga-minama gira yra ypatingo skonio.
Lyduv?n? I piliakalnio, vadinamo Danut?s vardu, pap?d?je vietos gyventojai pasteb?jo i laito tryktan?i? versm?, sutvark? teritorij?, cementiniu rentiniu ?r?mino altin?. Dabar, atvykus prie altinio, galima ne tik atsigerti, pasisemti g?lo vandens, bet ir pails?ti, pasigro?ti gamta.
Betygalos apylink?se, viena i gausiausiai lankom? viet? v. Jono altin?lis, kitaip dar vadinamas Gaivu?iu. J? savo j?gomis 1991 metais sutvark? Raseini? miesto garb?s pilietis Antanas Juka. Betygalikiai giria altinio vanden?, laikosi tradicijos savo renginiuose sve?ius vaiinti gaivu?io vandeniu, taip pagerbdami poet? Mairon? ir savo mylim? Antan? Juk?. Dubysos regioninio parko direkcija ateinan?iais metais planuoja sutvarkyti altin?l?, jo aplink?, prisilaikydama Antano Jukos umanymo.
altinius reikia saugoti nuo uterimo, isekimo ir diaugtis, kad savo krate galime rieku?iomis pasisemti vandens ne tik tyro, bet ir stebuklingo.
