Saugomoms paukÅ¡Äių ir Å¡ikÅ¡nosparnių rÅ«Å¡ims grÄ—smÄ—s nÄ—ra
Raseinių rajono savivaldybei vykdant apklausÄ… dÄ—l vÄ—jo jÄ—gainių statybos aktyvumÄ… demonstruoja tiek galimu poveikiu gamtai susirÅ«pinÄ™ gyventojai, tiek patys gamtos sergÄ—tojai. Baiminamasi dÄ—l juodųjų gandrų, erelių, suopių, kitų Dubysos regioniniame parke įsikÅ«rusių paukÅ¡Äių, taip pat dÄ—l Å¡ikÅ¡nosparnių – žus, nebeperÄ—s, iÅ¡sikels į kitas teritorijas? Galimas grÄ—smes tirianÄių ir vertinanÄių specialistų teiravomÄ—s, kiek Å¡ios kraÅ¡tieÄių baimÄ—s pagrįstos, kas daroma, kad bioįvairovÄ— nebÅ«tų pažeista.
Vėjo jėgainių statytojų poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos pereina pro keliolikos institucijų filtrą, tarp jų – ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Joje vystytojų planai vertinami dviem aspektais – biologinės įvairovės išsaugojimo ir kraštovaizdžio apsaugos.
Ant šios tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistės Aušros Kamarauskaitės darbo stalo – PAV ataskaita, kurią šį balandį pateikė vėjo elektrinių parko, numatomo šalia Dubysos regioninio parko teritorijos, dokumentų rengėjas UAB „Archstudija“. Pagal teisės aktais numatytą procedūrą, pirmiausia ši ataskaita pristatoma visuomenei, o tada pateikiama nagrinėti visiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams, laukiama jų pastabų. Savo išvadas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba žada pateikti po kelių mėnesių. Kalbiname A. Kamarauskaitę.
– Dokumentų rengėjo prašėte patikslinimų, papildomų tyrimų. Kokios informacijos jums trūko?
– PagrindinÄ—s pastabos buvo dÄ—l mažųjų erelių rÄ—ksnių, juodųjų gandrų, paprastųjų suopių bei Å¡ikÅ¡nosparnių. Poveikis tokiems paukÅ¡Äiams, kaip mažieji ereliai rÄ—ksniai, yra vertinamas pagal planuojamų vÄ—jo elektrinių atstumÄ… iki esamų lizdavieÄių. Kadangi ataskaitoje buvo nurodytos galimos lizdavieÄių vietos, papraÅ¡Ä—me jas patikslinti. Taip pat praÅ¡Ä—me patikslinti vietas, kuriose buvo atliekami tyrimai dÄ—l Å¡ikÅ¡nosparnių.
VÄ—jo elektrinių poveikiui labiausiai jautrios kaip tik Å¡ios grupÄ—s – plÄ—Å¡rieji paukÅ¡Äiai, skraidantys aukÅ¡Äiau, elektrinių menÄių zonoje, taip pat Å¡ikÅ¡nosparniai, kurie pakyla aukÅ¡Äiau ir gali bÅ«ti parblokÅ¡ti arba patirti barotraumÄ….
– Koks atstumas nuo vÄ—jo elektrinÄ—s iki paukÅ¡Äių lizdų, Å¡ikÅ¡nosparnių sankaupų yra saugus?
– Skirtingoms paukÅ¡Äių rÅ«Å¡ims atstumai skirtingi. Jie priklauso nuo rÅ«Å¡ies užimamos buveinÄ—s dydžio, atstumo nuo lizdavietÄ—s iki maitinimosi vietos ir panaÅ¡iai.
Nuo Å¡ių metų sausio 1 dienos įsigaliojus naujam apraÅ¡ui dÄ—l reikÅ¡mingo poveikio paukÅ¡Äiams ir Å¡ikÅ¡nosparniams, reikalavimai Å¡iek tiek keitÄ—si. Kai kurių paukÅ¡Äių ribos padidÄ—jo, pavyzdžiui, juodajam gandrui reikÅ¡mingo poveikio zona dabar laikomi du kilometrai, ereliui žuvininkui – trys, anksÄiau atitinkamai buvo vienas ir du kilometrai. O paprastajam suopiui, kadangi tai yra gana gausi rÅ«Å¡is, medžiojanti arÄiau savo lizdavieÄių, sumažinta nuo vieno iki pusÄ—s kilometro.
Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme vertinama, ar vÄ—jo elektrinÄ— yra planuojama reikÅ¡mingo poveikio zonoje, ar nereikÅ¡mingo. ReikÅ¡mingo poveikio zonos apibrėžiamos ne tik atstumais nuo lizdavieÄių. Jeigu tyrimo metu paaiÅ¡kÄ—ja, kad paukÅ¡Äių grupÄ—s skrenda maitintis toliau ar yra jų perskridimo vietos, atsižvelgiant į konkreÄius rezultatus ta riba gali bÅ«ti nustatoma didesnÄ—. Tas pats ir paukÅ¡Äių migracijos keliuose, saugomose teritorijose, skirtose migruojanÄių paukÅ¡Äių sankaupoms.
Su Å¡ikÅ¡nosparniais situacija sudÄ—tingesnÄ—, nes atsižvelgiama į potencialiai svarbius kraÅ¡tovaizdžio elementus, palei kuriuos jie skrenda maitintis ar migruodami – tai upÄ—s, miÅ¡kų pakraÅ¡Äiai, pelkÄ—s, didesni vandens telkiniai. Pagal naujas rekomendacijas, ta svarbi zona yra 200 metrų plius vÄ—jo elektrinÄ—s mentÄ—s ilgis, o atliekant privalomus tyrimus ji dar labiau iÅ¡sipleÄia, iki 400 metrų.
Kaip tik Å¡ie tyrimai, konkreÄių situacijų patikslinimas dabar yra atliekami.
– Ko privalės imtis vystytojas paaiškėjus, kad viena ar kita vėjo elektrinė numatyta reikšmingo poveikio zonoje?
– Gali bÅ«ti siÅ«lomos poveikio mažinimo priemonÄ—s – atitraukti vÄ—jo elektrines iÅ¡ reikÅ¡mingo poveikio zonos arba jas iÅ¡jungti jautriais laikotarpiais. Kalbant apie Å¡ikÅ¡nosparnius, elektrinÄ— turi bÅ«ti iÅ¡jungiama nakties metu, esant ne žemesnei nei deÅ¡imt laipsnių oro temperatÅ«rai, vÄ—jo greitis 6–7 metrai. Mat jie skraido, kai Å¡ilta ir nÄ—ra didelio vÄ—jo. PaukÅ¡Äiams, pavyzdžiui, ereliams, atvirkÅ¡Äiai, jautrus, laikotarpis yra Å¡viesus dienos metas – jÄ—gainÄ— turÄ—tų bÅ«ti iÅ¡jungta per visÄ… jų veisimosi sezonÄ…, nuo kovo pabaigos iki rugsÄ—jo pabaigos.
Vystytojų buvo siÅ«loma dar viena priemonė – dažyti vÄ—jo elektrines raudonai. Paprastai Å¡ie objektai yra susiliejanÄios su aplinkos fonu spalvos, o paukÅ¡Äiams tai per mažas kontrastas, jie gali nepamatyti vÄ—jo elektrinÄ—s dÄ—l savo regos ypatybių. Raudona ar dar geriau – juoda spalva padidina kontrastÄ…, kartu ir matomumÄ…. Lietuvoje dÄ—l oro transporto saugos iki Å¡iol tas nebuvo leidžiama, bet vertinant iÅ¡ mÅ«sų pozicijos tokia poveikio aplinkai vertinimo priemonÄ— turÄ—tų bÅ«ti galima. JÄ… bÅ«tų galima įgyvendinti ne bet kur, kiekvienu atveju reikÄ—tų tirti, ar paukÅ¡tis spÄ—s reaguoti, keisti skridimo kryptį.
SiÅ«lymas dažyti mano praktikoje nÄ—ra dažnas. Paprastai kalbame apie automatines stabdymo sistemas, kai vaizdo kameromis užfiksavus paukÅ¡Äius vÄ—jo jÄ—gainÄ—s yra pristabdomos.
– Minėjote dar vieną priemonę – atitraukti jėgaines didesniu atstumu nuo jautrių vietų. Ar dažnai ją siūlote?
– Atitraukimas – ir energetiškai palankiausia situacija, ir dėl biologinės įvairovės. Bet atitraukimas kaip galimas mums nurodomas labai retai, nes vystytojai paprastai ateina jau turėdami nuomos sutartis ar numatę vietas savo turimuose sklypuose. Pakeitimai galimi tik tų sklypų ribose, tad jie tik minimalūs ir situacijos negelbstintys.
Jei dÄ—l vienų ar kitų priežasÄių nÄ—ra galimybÄ—s pritaikyti anksÄiau minÄ—tų priemonių, tų vÄ—jo elektrinių vystytojai atsisako.
– Ar pati Dubysos regioninio parko direkcija dalyvauja šiame procese? Atsižvelgiate į jos nuomonę?
– Pagal dabartinius įstatymus, direkcija nėra poveikio aplinkai vertinimo objektas. Jei reikia kokios nors papildomos informacijos, kreipiamės dėl patikslinimo. Bet paprastai pateikiame tik galutinę išvadą.
– Žmonės dažnai nusiteikę skeptiškai, esą gamtosauga bejėgė prieš verslą. Ar galite pažadėti, kad Dubysos regioninio parko bioįvairovė bus apsaugota?
– Vadovaudamiesi tyrimų informacija dedame visas pastangas, kad tas reikÅ¡mingas poveikis saugomoms paukÅ¡Äių ir Å¡ikÅ¡nosparnių rÅ«Å¡ims tiek saugomose teritorijose, tiek už jos ribų nebÅ«tų padarytas.
BÅ«na tokių atvejų, kad vystytojai su dokumentų rengÄ—jais neatsižvelgia į mÅ«sų pastabas. Jei nesurandame visoms pusÄ—ms tinkamo varianto, raÅ¡ome neigiamÄ… iÅ¡vadÄ… ir siunÄiame jÄ… sprendimų priÄ—mÄ—jai – Aplinkos apsaugos agentÅ«rai.
Å ių metų pradžioje įsigaliojusiame minÄ—tame apraÅ¡e labai konkreÄiai apibrėžta, kokie tyrimai turi bÅ«ti atlikti, kokia informacija turi bÅ«ti surinkta, kokia buvo nusistovÄ—jusi praktika ir panaÅ¡iai. To trÅ«ko anksÄiau, ypaÄ dÄ—l Å¡ikÅ¡nosparnių dažnai tekdavo remtis tiesiog moksline literatÅ«ra. Tad dabar turime visiÅ¡kÄ… aiÅ¡kumÄ….
ParengÄ— Daiva GenytÄ—
