Saugomoms paukščių ir šikšnosparnių rūšims grėsmės nėra
Raseinių rajono savivaldybei vykdant apklausą dėl vėjo jėgainių statybos aktyvumą demonstruoja tiek galimu poveikiu gamtai susirūpinę gyventojai, tiek patys gamtos sergėtojai. Baiminamasi dėl juodųjų gandrų, erelių, suopių, kitų Dubysos regioniniame parke įsikūrusių paukščių, taip pat dėl šikšnosparnių – žus, nebeperės, išsikels į kitas teritorijas? Galimas grėsmes tiriančių ir vertinančių specialistų teiravomės, kiek šios kraštiečių baimės pagrįstos, kas daroma, kad bioįvairovė nebūtų pažeista.
Vėjo jėgainių statytojų poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos pereina pro keliolikos institucijų filtrą, tarp jų – ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Joje vystytojų planai vertinami dviem aspektais – biologinės įvairovės išsaugojimo ir kraštovaizdžio apsaugos.
Ant šios tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistės Aušros Kamarauskaitės darbo stalo – PAV ataskaita, kurią šį balandį pateikė vėjo elektrinių parko, numatomo šalia Dubysos regioninio parko teritorijos, dokumentų rengėjas UAB „Archstudija“. Pagal teisės aktais numatytą procedūrą, pirmiausia ši ataskaita pristatoma visuomenei, o tada pateikiama nagrinėti visiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams, laukiama jų pastabų. Savo išvadas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba žada pateikti po kelių mėnesių. Kalbiname A. Kamarauskaitę.
– Dokumentų rengėjo prašėte patikslinimų, papildomų tyrimų. Kokios informacijos jums trūko?
– Pagrindinės pastabos buvo dėl mažųjų erelių rėksnių, juodųjų gandrų, paprastųjų suopių bei šikšnosparnių. Poveikis tokiems paukščiams, kaip mažieji ereliai rėksniai, yra vertinamas pagal planuojamų vėjo elektrinių atstumą iki esamų lizdaviečių. Kadangi ataskaitoje buvo nurodytos galimos lizdaviečių vietos, paprašėme jas patikslinti. Taip pat prašėme patikslinti vietas, kuriose buvo atliekami tyrimai dėl šikšnosparnių.
Vėjo elektrinių poveikiui labiausiai jautrios kaip tik šios grupės – plėšrieji paukščiai, skraidantys aukščiau, elektrinių menčių zonoje, taip pat šikšnosparniai, kurie pakyla aukščiau ir gali būti parblokšti arba patirti barotraumą.
– Koks atstumas nuo vėjo elektrinės iki paukščių lizdų, šikšnosparnių sankaupų yra saugus?
– Skirtingoms paukščių rūšims atstumai skirtingi. Jie priklauso nuo rūšies užimamos buveinės dydžio, atstumo nuo lizdavietės iki maitinimosi vietos ir panašiai.
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus naujam aprašui dėl reikšmingo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams, reikalavimai šiek tiek keitėsi. Kai kurių paukščių ribos padidėjo, pavyzdžiui, juodajam gandrui reikšmingo poveikio zona dabar laikomi du kilometrai, ereliui žuvininkui – trys, anksčiau atitinkamai buvo vienas ir du kilometrai. O paprastajam suopiui, kadangi tai yra gana gausi rūšis, medžiojanti arčiau savo lizdaviečių, sumažinta nuo vieno iki pusės kilometro.
Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme vertinama, ar vėjo elektrinė yra planuojama reikšmingo poveikio zonoje, ar nereikšmingo. Reikšmingo poveikio zonos apibrėžiamos ne tik atstumais nuo lizdaviečių. Jeigu tyrimo metu paaiškėja, kad paukščių grupės skrenda maitintis toliau ar yra jų perskridimo vietos, atsižvelgiant į konkrečius rezultatus ta riba gali būti nustatoma didesnė. Tas pats ir paukščių migracijos keliuose, saugomose teritorijose, skirtose migruojančių paukščių sankaupoms.
Su šikšnosparniais situacija sudėtingesnė, nes atsižvelgiama į potencialiai svarbius kraštovaizdžio elementus, palei kuriuos jie skrenda maitintis ar migruodami – tai upės, miškų pakraščiai, pelkės, didesni vandens telkiniai. Pagal naujas rekomendacijas, ta svarbi zona yra 200 metrų plius vėjo elektrinės mentės ilgis, o atliekant privalomus tyrimus ji dar labiau išsiplečia, iki 400 metrų.
Kaip tik šie tyrimai, konkrečių situacijų patikslinimas dabar yra atliekami.
– Ko privalės imtis vystytojas paaiškėjus, kad viena ar kita vėjo elektrinė numatyta reikšmingo poveikio zonoje?
– Gali būti siūlomos poveikio mažinimo priemonės – atitraukti vėjo elektrines iš reikšmingo poveikio zonos arba jas išjungti jautriais laikotarpiais. Kalbant apie šikšnosparnius, elektrinė turi būti išjungiama nakties metu, esant ne žemesnei nei dešimt laipsnių oro temperatūrai, vėjo greitis 6–7 metrai. Mat jie skraido, kai šilta ir nėra didelio vėjo. Paukščiams, pavyzdžiui, ereliams, atvirkščiai, jautrus, laikotarpis yra šviesus dienos metas – jėgainė turėtų būti išjungta per visą jų veisimosi sezoną, nuo kovo pabaigos iki rugsėjo pabaigos.
Vystytojų buvo siūloma dar viena priemonė – dažyti vėjo elektrines raudonai. Paprastai šie objektai yra susiliejančios su aplinkos fonu spalvos, o paukščiams tai per mažas kontrastas, jie gali nepamatyti vėjo elektrinės dėl savo regos ypatybių. Raudona ar dar geriau – juoda spalva padidina kontrastą, kartu ir matomumą. Lietuvoje dėl oro transporto saugos iki šiol tas nebuvo leidžiama, bet vertinant iš mūsų pozicijos tokia poveikio aplinkai vertinimo priemonė turėtų būti galima. Ją būtų galima įgyvendinti ne bet kur, kiekvienu atveju reikėtų tirti, ar paukštis spės reaguoti, keisti skridimo kryptį.
Siūlymas dažyti mano praktikoje nėra dažnas. Paprastai kalbame apie automatines stabdymo sistemas, kai vaizdo kameromis užfiksavus paukščius vėjo jėgainės yra pristabdomos.
– Minėjote dar vieną priemonę – atitraukti jėgaines didesniu atstumu nuo jautrių vietų. Ar dažnai ją siūlote?
– Atitraukimas – ir energetiškai palankiausia situacija, ir dėl biologinės įvairovės. Bet atitraukimas kaip galimas mums nurodomas labai retai, nes vystytojai paprastai ateina jau turėdami nuomos sutartis ar numatę vietas savo turimuose sklypuose. Pakeitimai galimi tik tų sklypų ribose, tad jie tik minimalūs ir situacijos negelbstintys.
Jei dėl vienų ar kitų priežasčių nėra galimybės pritaikyti anksčiau minėtų priemonių, tų vėjo elektrinių vystytojai atsisako.
– Ar pati Dubysos regioninio parko direkcija dalyvauja šiame procese? Atsižvelgiate į jos nuomonę?
– Pagal dabartinius įstatymus, direkcija nėra poveikio aplinkai vertinimo objektas. Jei reikia kokios nors papildomos informacijos, kreipiamės dėl patikslinimo. Bet paprastai pateikiame tik galutinę išvadą.
– Žmonės dažnai nusiteikę skeptiškai, esą gamtosauga bejėgė prieš verslą. Ar galite pažadėti, kad Dubysos regioninio parko bioįvairovė bus apsaugota?
– Vadovaudamiesi tyrimų informacija dedame visas pastangas, kad tas reikšmingas poveikis saugomoms paukščių ir šikšnosparnių rūšims tiek saugomose teritorijose, tiek už jos ribų nebūtų padarytas.
Būna tokių atvejų, kad vystytojai su dokumentų rengėjais neatsižvelgia į mūsų pastabas. Jei nesurandame visoms pusėms tinkamo varianto, rašome neigiamą išvadą ir siunčiame ją sprendimų priėmėjai – Aplinkos apsaugos agentūrai.
Šių metų pradžioje įsigaliojusiame minėtame apraše labai konkrečiai apibrėžta, kokie tyrimai turi būti atlikti, kokia informacija turi būti surinkta, kokia buvo nusistovėjusi praktika ir panašiai. To trūko anksčiau, ypač dėl šikšnosparnių dažnai tekdavo remtis tiesiog moksline literatūra. Tad dabar turime visišką aiškumą.
Parengė Daiva Genytė
