Viktoras VITKUS
[1]
2009-08-10
Raseinių savivaldybÄ—je paminklosaugos ir paminklotvarkos specialistai svarstÄ— klausimÄ… dÄ—l objektų įtraukimo į saugomų savivaldybÄ—s paminklų sÄ…raÅ¡Ä…. Tai daryti paskatino 2009-06-22 gautas KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos raÅ¡tas Nr. (13.1) 2–1708 „DÄ—l Å iluvos miestelio teritorijos bendrojo plano“. Jame sakoma, kad Å iluvos miestelio istorinÄ— dalis yra į RegistrÄ… įraÅ¡yta kultÅ«ros paveldo vietovÄ—, taÄiau nÄ—ra paskelbta saugoma vietove ir jos apsaugai nÄ—ra įsteigto kultÅ«rinio draustinio, kaip tai nustatyta NKPA 21 straipsnio 2 dalyje. Toliau diplomatiÅ¡kai primenama: „(…) nesant nustatytos privalomos pirmenybÄ—s valstybei skelbti kultÅ«ros paveldo vietovÄ™ saugoma valstybÄ—s, Å¡iuo atveju Raseinių rajono savivaldybÄ— turÄ—tų pirmiausia sprÄ™sti dÄ—l Å iluvos miestelio istorinÄ—s dalies skelbimo / neskelbimo savivaldybÄ—s saugoma vietove ir dÄ—l jos apsaugai reikalingo savivaldybÄ—s draustinio steigimo.“
Reikia priminti, kad dar 1992-07-13 LR KPI nutarimu Nr. 08-143 Šiluvos miestelio turgaus aikštė ir miestelio centrinė dalis nuo 1992-07-13 įtraukta į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą. Suprantama, kad šiandien Šiluvos istorinė dalis reikalauja juridiškai stabilaus statuso.
KPD nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba 2009-03-24 aktu Nr. KPD-RM-1050 patikslino Å iluvos miestelio istorinÄ—s dalies vertingÄ…sias teritorijos ribas ir rekomendavo steigti savivaldybÄ—s urbanistinį / architektÅ«rinį draustinį. Å ios rekomendacijos parengtos atkreipiant dÄ—mesį į profesoriaus A. MiÅ¡kinio Å iluvos miestelio urbanistinÄ™ studijÄ…. Pasak jo, nepaisant gana vientisos viso miestelio Å«kinÄ—s raidos, abi skirtingu laiku susidariusios jo dalys ne tik plano, bet ir užstatymo bei vaizdo požiÅ«riu yra įgijusios gana reikÅ¡mingÄ… savitumÄ…. XVII a. viduryje susidariusi kompozicinÄ— aÅ¡is tarp bažnyÄios ir koplyÄios XX a. pradžioje tapo ryÅ¡kiausiu Å iluvos savitumÄ… įprasminusiu požymiu. BÅ«tent Å¡i aÅ¡is ir tampa KPD Å iluvos miestelio istorinÄ—s dalies centru.
Jeigu Å iluvos miestelį gaubia įspÅ«dinga sakralinÄ— aura, tai Betygalos miestelis gali didžiuotis savo istorine, taip pat su krikÅ¡Äionybe susijusia, praeitimi. 1993-06-22 LR KPI nutarimu Nr. 01-8-306 Betygalos miestelio istorinÄ— zona buvo įtraukta į laikinÄ…jÄ… istorijos ir kultÅ«ros paminklų apskaitÄ…. VietovÄ—s laukia tokia pat kaip Å iluvos istorinÄ—s dalies „pripažinimo“ procedÅ«ra.
TÄ… dienÄ… buvo svarstomas ir kitų statinių įtraukimas į savivaldybÄ—s saugomų objektų sÄ…raÅ¡us. Tai: AlÄ—jų Å vÄ. TrejybÄ—s bažnyÄia, Raseinių Å vÄ. TrejybÄ—s cerkvÄ—; Paežerio Å vÄ. TrejybÄ—s koplyÄia (NemakÅ¡Äių sen.); LeÄiuÄių Dievo Apvaizdos bažnyÄia; MilaÅ¡aiÄių Nukryžiuotojo JÄ—zaus bažnyÄia; Ugionių Å vÄ. MergelÄ—s Marijos Ä–mimo į Dangų bažnyÄia ir koplyÄia; VosiliÅ¡kio Å v. Juozapo bažnyÄia ir varpinÄ—; Å aiginio Å v. Antano PaduvieÄio bažnyÄia ir varpinÄ—; Betygalos bendruomenÄ—s namai; Paupio Å v. Å eimos – JÄ—zaus, Marijos ir Juozapo – bažnyÄia; Paliepių Å v. Kryžiaus bažnyÄia; Betygalos / Pilkalnio kapinių koplyÄia; Betygalos II piliakalnio koplyÄia, Katauskių koplyÄia. 2007–2009 m. apie Å¡iuos objektus surinkta gana solidi istorinÄ— medžiaga, pateikta vaizduojamosios ir taikomosios dailÄ—s objektų charakteristika. Apsistota ties pirmaisiais 9 objektais, neskaitant 2 urbanistinių vietovių. SavivaldybÄ—s tarybos komitetai ir pati taryba svarstys, kokius statinius ir vietoves įtraukti į saugotinų objektų sÄ…raÅ¡us. Kiekvienas objektas turi savo „cinkelį“, todÄ—l nebuvo taip lengva apsisprÄ™sti.
AlÄ—jų bažnyÄia (1939 m.) yra tas vienintelis sakralinis pastatas rajone, pretenduojantis į medinÄ™ neogotikÄ…. Nors jame gausu eklektikos, jÄ… reikia vertinti kaip statinį, turintį istorinių paralelių su Raseinių bažnyÄia. Ä®domi ir dar neiÅ¡aiÅ¡kinta dviejų konfesijų sÄ…saja – altoriuje yra dvi pravoslavų ikonos. Saugomi pastato tÅ«ris, fasadai, medinÄ—s konstrukcijos, pagrindinÄ— planinÄ— struktÅ«ra su priklausiniais.
Raseinių cerkvÄ— (1870 m.) yra ne tik profesionalus bizantinio stiliaus statinys, bet neÅ¡a savyje ir skaudžiÄ… mÅ«sų Å¡aliai istorinÄ™ naÅ¡tÄ…, žyminÄiÄ… koriko grafo Baranovo Lietuvos rusifikavimo laikotarpį. Å iai dienai – tai vienintelis kitos konfesijos statinys Raseinių kraÅ¡te, atkreipÄ™s vedanÄiųjų Å¡alies architektÅ«ros teoretikų dÄ—mesį.
Kalbant apie LeÄiuÄių bažnyÄiÄ… (1789 m.), reikia pažymÄ—ti jos organiÅ¡kÄ… įsiliejimÄ… į kraÅ¡tovaizdį bei unikaliÄ… archajiÅ¡kÄ… medinÄ™ architektÅ«rÄ….
MilaÅ¡aiÄių bažnyÄia jau seniai praÅ¡osi atidengiama senojo altoriaus. Tai tikrai įspÅ«dingas lietuvių liaudies meno kÅ«rinys, kuriame nÄ—ra pernelyg didelio skulptÅ«rų atlikimo „saldumo“. Apie jÄ… ne kartÄ… kalbÄ—jo Å¡viesios atminties TÄ—vas Stanislovas. Vertingi tapyti navos sienų karnizai.
Paežerio Å vÄ. TrejybÄ—s koplyÄia (XIX a.). Saugomi pastato tÅ«ris, fasadai, medinÄ—s konstrukcijos, pagrindinÄ— planinÄ— struktÅ«ra. KoplyÄia turi savitÄ… NemakÅ¡Äių kraÅ¡tui istorijÄ… ir sakralinÄ™ vertÄ™.
Ugionių Å vÄ. MergelÄ—s Marijos Ä–mimo į Dangų bažnyÄia ir koplyÄia pastatyta XIX a. KoplyÄia užima vienÄ… svarbiausių vietų Kauno regiono mitologinių objektų sÄ…raÅ¡e. BažnyÄia yra liaudies klasicizmo statinys rajone, patekÄ™s į Lietuvos architektÅ«ros istorijÄ….