Saulius Stankevi?ius

Viktoras Vitkus

Senojo liaudies meno atstov? � vyteli? pyn?j? – Raseini? kra�te nebuvo itin daug. Dar pra?jusio am�iaus a�tuoniasde�imtaisias metais tuo gars?jo ariogali�kis Kazys Plus?iauskas. Kiekvieno d?mes? trauk? meistro gaminti

baldai: � k?d?s, stalai, kanapos, kr?slai, lovut?s vaikams, o ir �viestuvai, dekoratyvin?s l?k�t?s. Kiek v?liau Nemak�?i? seni?nijoje gyveno gabus pyn?jas Vytautas Vosylius. Dabar pynimo tradicijas t?sia Raseini? tautodailinink? bendrijos �Sod�ius� narys Aldonas Skeiveris.

Viktoras Vitkus (toliau V.V.) kalbina raseini�kiams ma�iau �inom? vyteli? pyn?j? Sauli? Stankevi?i? (toliau S.S.).

V.V.� Sauliau, kada ir kur gimei, kur mokeisi?

S.S. Gimiau 1962 metais gegu�?s 1 dien? Raseiniuose. ?ia baigiau II vidurin? mokykl?.

V.V.� Ar mokydamasis mokykloje gavai kurio nors mokytojo paskatinim? rinktis profesij??

S.S. I� mokytoj? – ne (nebent i� brai�ybos ir dail?s mokytojo V.Vitkaus), i� kit? �moni? – taip. Noriu pamin?ti tautodailinink? Jon? Sauraz? ir dailinink? Almant? Burneik?.

V.V.� Ar baig?s mokykl? ?gijai koki? nors profesij?, ar toliau mokeisi?

S.S. Baig?s vidurin? mokykl? Raseiniuose, ?stojau ? Kauno 52 � ?j? menin?s pakraipos profesin? technikos mokykl?. Ten ?gijau suvenyr? ir bald? pyn?jo profesij?.

V.V.� Kod?l konkre?iai pasirinkai �i? profesij??

S.S. Pasirinkau tod?l, kad nuo ma�um?s trauk? prie meno. Nuolat pie�iau. Ir dabar, be pynimo, lieju akvarel?.

V.V. Kur prasid?jo tavo darbin? biografija?

S.S. Dar mokydamasis vidurin?je mokykloje, atostog? metu dirbau Raseini? buitinio gyventoj? aptarnavimo kombinato apipavidalinimo dirbtuv?se, pavaduodavau ten dirbus? K.Kasput? ra�iau tekstus ant laidotuvi? vainik?

juost?, progini? atviruk? ir pan.

V.V. Kur dar teko dirbti?

S.S. ?gij?s bald? pyn?jo profesij? ilg? laik? dirbau Kauno meno gamini? ?mon?je ��ilvitis�. Tuomet technikos

skyriaus vir�inink? buvo Jadvyga Navickien?. B?damas brigadininku steb?jau, kad specialiuose stela�uose kiekvienam darbininkui b?t? sukrautos vytel?s, skirtos tos dienos darbams. Negal?jome d�iaugtis erdviomis patalpomis, tod?l visuomet reik?jo vadovautis tvarkos normomis, darb? organizuoti racionaliai. Savo darbo aplinkos jaukumu r?pinom?s patys. Gamybin?s patalpos buvo i�moningai atskirtos i� vyteli? nupinta sienele. Kad pasiektume ger? rezultat? auk�tos kokyb?s produkcijos gamyboje, reik?jo branginti kiekvien? minut?. Atrodo, mums tai pavyko. Apie m?s? ?mon? ne kart? 1986m. ra�? laikra�tis �Kauno tiesa�. V?liau dirbau �Liudviks� firmoje tiek?ju, po to vir�ininku. Teko ragauti ir kitokios duonos: dirbau asmeniniu vairuotoju, taksistu, apsaugininku, statybininku. �od�iu, �gyvenimo universitetas� solidus.

V.V.� Ar nekilo noras i�vykti dirbti ? u�sien??

S.S. Noras buvo, ta?iau susiklost? netinkamos aplinkyb?s.

V.V.� Kokia tavo �eimynin? pad?tis?

S.S. Esu na�lys, i�auginau du vaikus. Dukra Renata baig? P.Vi�inskio dail?s men? kolegij?, kur ?gijo med�io dro�ybos ir dizaino profesij?. S?nus Martynas – antrojo kurso VGTU studentas, studijuojantis statybos in�inerij?.

V.V.� Ar visuomet gyvenai Raseiniuose?

S.S. Baig?s mokykl? ir po armijos gyvenau Kaune. Gr?�au ? gimt?j? miest? prie� kokius 7 metus.

V.V. Kas paskatino imtis vyteli? pynimo verslo ir kas buvo sektinas pavyzdys?

S.S. Didel? ?tak? imtis b?tent �ios profesijos tur?jo mano giminaitis. Taip pat past?m?jo Merinausko leidinys

�Sena lietuvi�ka profesija�.

V.V.� Ar teko dalyvauti parodose, parduoti savo gamini??

S.S. ?sigij?s patent? darbinei veiklai, va�in?jau po vis? Lietuv?. �mon?s pirkdavo, u�sisakydavo. Vien? kit? gamin? galima ?sigyti ir dabar (tel. 8-600-04274).

Esu dalyvav?s nedidel?se parodose.

V.V.� Kod?l nesi Raseini? tautodailinink? �Sod�ius� arba, kaip akvarelininkas, meninink? bendrijos �Pegasas� nariu?

S.S. Gal v?liau, dabar, kai yra galimyb? u�sidirbti – tai ir darau.

V.V.� Tavo artimiausi planai?

S.S.� Noriu pinti, propaguoti labai gra�i? sen? profesij?. Apmaudu, kad jaunimas j? pamir�o. Ruo�iau Raseini?

ne?gali?j? dienos centro narius �iai profesijai, gaila, kad ne visi i�moko.

V.V. �Kokie tavo u�si?mimai be vyteli? pynimo?

S.S. Turiu dar m?rininko, apdailininko, plyteli? kloj?jo profesijas.

V.V.� Kaip eilinis miesto gyventojas, kokius Raseinius nor?tumei matyti?

S.S. Raseiniuose nor??iau matyti �mones, mylin?ius men?.

V.V.� Kas, tavo manymu, gal?t? pakeisti Raseini? rutinin? gyvenim?? Kuo Raseiniai skiriasi nuo kit? �alies provincijos miesteli??

S.S. Mano manymu, tr?ksta meno dirbini? mugi?, amat? mokymo. Ma�ai d?mesio skiriama jaunimui, turin?iam menini? polinki?. Tuo miestas ir skiriasi nuo kit?. Raseini�kiai tur?t?� daugiau �inoti apie savo kra�to menininkus.

V.V. Kaip vietiniai politikai kuria miesto ?vaizd? ir gerov??

S.S. K? tik pasakiau, ko tr?ksta m?s? miestui ir jo ?vaizd�iui. Sektinas pavyzdys – Kelm?, Kaunas, Ma�eikiai.

Lietuva – meni�ka �alis, nuo seno klest?jo tradiciniai amatai. O ir jaunimas b?t? labiau u�imtas.

A?i? u� pokalb?