Savanoriai laukiami ten, kur trūksta darbo rankų ir bendravimo

Auksė PLUŠČIAUSKĖ
aukseja@gmail.com

Savanorystė apibrėžiama kaip įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis. Savanoriška veikla gali būti nedidelė, pavyzdžiui, pagalba vienos dienos trukmės renginyje arba didesnės apimties, kai tam skiriama keletas valandų savo laisvalaikio kas savaitę ar net kasdien. Savanoriu vadinamas žmogus, kuris savo noru atlieka įvairias veiklas. Savanoris turi būti apsisprendęs skirti savo laiką visuomenei ir jos reikmėms nesitikėdamas jokio piniginio atlygio.

Raseinių rajone įvairaus amžiaus savanoriai dirba Viduklės maltiečių grupėje, katalikiškoje organizacijoje „Caritas“, jaunimas savanoriauja rajono įstaigose.

Viduklės maltiečiai gražina miestelio aplinką, padeda senjorams
Viduklės maltiečiai – puikus pavyzdys, kaip savanorystė gali pakeisti ne tik aplinką, bet ir visą bendruomenę. Maltiečių veiklą Viduklėje vysto savanoriai Gerda ir Kazimieras Visockai, kurių pastangomis apleistas pastatas per penkerius metus virto Viduklės maltiečių bendruomenės centru, o miestelis įgijo naują erdvę susitikimams, mokymams ir pagalbai tiems, kam jos labiausiai reikia.
„2020-aisiais Viduklėje buvo leista atnaujinti seną parapijai priklausantį pastatą ir dviese su vyru kibome į darbus. Pirma padarėme laiptus, sutvarkėme verandą, kurioje jau augo berželiai. Vėliau prie mūsų prisijungė kiti savanoriai. Visi žinojome, kad nebus pinigų, negausime algos, reikės dirbti. Ir dabar paklausus šių žmonių, ar jie tikėjo, kad įveiksime visus sunkumus ir turėsime gražius maltiečių namus, jie atsako, kad tikėjo. Ir mano vyrui šis namas brangus – jo senelis čia dviratį pasistatydavo, besimokydamas mokykloje jis tvarkė šio pastato stogą.

Nebuvo elektros, interneto, vandens, tačiau iš kažkur atsirado pinigų, kai pradėjome kurti memorialinius kambarius kunigams Algirdui Mociui ir Alfonsui Svarinskui“, – pasakojo G. Visockienė, aprodydama dviejų kunigų atminimui skirtas patalpas.
Viduklės maltiečių namai primena tikrą muziejų. Juose nemažai eksponatų iš kunigų disidentų buities, kunigo A. Mociaus skenuotos visų pamokslų kopijos iš KGB archyvų ir išsami ekspozicija apie Viduklės krašto savanorius, šaulius ir knygnešius, kurią parengė buvusi istorijos mokytoja Eugenija Verygienė. Dar yra senovinių gražių audinių ir bažnytinių rūbų, kuriuos galėtų eksponuoti, tačiau tam trūksta vietos. Nors, kaip sako G. Visockienė, yra minčių surėmus pečius sutvarkyti apleistą antrą pastato galą.

„Mano vyras ne tik rūpinasi pastatu ir jo aplinka, bet ir kiek­vieną ketvirtadienį vyksta į Kauną, į „Maisto banką“, pargabenti produktų, kurie vėliau išdalinami 46 šeimoms. Iš gautų produktų savanoriai verda sriubą – šiltas maistas kartu su maisto produktų paketais pristatomas senjorams. Stengiamės, kad savanoriais būtų senjorų kaimynai, kurie galėtų jiems parnešti sriubos, jos užtenka dviem dienoms“, – pasakojo Gerda.
„Stengiamės, kad sriuba būtų soti ir skani“, – pridūrė ketvirtadienius prie puodų leidžianti savanorė Dalia Verbienė.

Viduklės maltiečių bendruomenės pastate veikia ir Senjorų dienos centras, jau penkerius metus vienijantis tuos, kam trūksta bendravimo. „Viena senjorė man sakė: „Apsirengiu gražiai, einu į parduotuvę, gal ką sutiksiu, nes daugiau neturiu kur išeiti.“ Tai rodo, kaip svarbu turėti bendruomenės centrą, kuriame galima susitikti, pabendrauti, pasidalinti džiaugsmais ir sunkumais“, – pasakojo G. Visockienė.

Viduklės maltiečių bendruomenės centre vyksta įvairios veiklos senjorams: edukacijos ir paskaitos apie sveikatos stiprinimą bei psichologinę gerovę, rankdarbių dirbtuvės ir meno terapija, kultūriniai renginiai.
„Esame labai dėkingi UAB „Danspin“ vadovui Rosvaldui Kunickui už padovanotus siūlus. Dabar mūsų gražiadarbės galės megzti. Yra moterų būrelis, kuris išbando visas naujausias rankdarbių technikas: iš kojinių kuria gėles, paveikslus, audžia juosteles. Tikrai stebina jų kantrybė ir išradingumas“, – pasakojo maltiečių vadovė.

Jaunimas taip pat aktyviai įtraukiamas į veiklą – Viduklės maltiečių bendruomenės centre vyksta muzikos vakarai, savanoriškos talkos, jaunieji savanoriai padeda prižiūrėti aplinką, organizuoja renginius ir dalijasi savo energija su vyresniaisiais bendruomenės nariais.
Pasak G. Visockienės, kai atvyksta jaunieji savanoriai, aidi visas namas: „Trečiadieniais iš Raseinių atvažiuoja Atviro jaunimo centro lankytojai, ateina mokiniai iš Viduklės gimnazijos, tada jie čia kartais surengia diskotekas, bet ir padeda dirbti. Merginos prižiūri namų aplinką, vaikinai sutvarko malkas.“
Šiuo metu Viduklės maltiečių grupėje yra 19 savanorių, jie lanko 23 senelius, globoja 20 neįgaliųjų, 27 vaikai lanko maltiečių įkurtą Vaikų dienos centrą.

Dėmesys senjorams įtraukiant jaunimą
Raseinių parapijos katalikiška organizacija „Caritas“ ne vienus metus teikia socialinę, materialinę pagalbą socialinėje atskirtyje esantiems asmenims: vienišiems senjorams, benamystę patiriantiems asmenims, neįgaliesiems, socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Remiantis praktine patirtimi teikiant pagalbą šioms atskirties grupėms ir didėjant vienišų asmenų skaičiui, buvo inicijuotas projektas „Socialinės paslaugos senyvo amžiaus ir benamystę patiriantiems asmenims“. Jį finansavo Raseinių rajono savivaldybė biudžeto lėšomis pagal projektą „Nevyriausybinių organizacijų socialinės veiklos rėmimas“.

Per devynis projekto įgyvendinimo mėnesius buvo aktyvinama „Senjorų klubo“ iniciatyva kartu su LPS „Bočiai“ Raseinių bendrija. „Senjorų klube“ buvo vykdomos jaunųjų savanorių inicijuotos užimtumo veiklos.

Viešojoje bibliotekoje savanoriai mokė senjorus kompiuterinio raštingumo, parapijoje žaisdavo stalo žaidimus, vyko į edukacijas, dalijosi savo patirtimi ir turiningai diskutavo tarpusavyje. Vidutiniškai užsiėmimuose dalyvaudavo apie 15 senjorų.
Po projekto įgyvendinimo įspūdžiais pasidalino savanorė, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos gimnazistė Ieva Bataitytė: „Su draugais savanoriais senjorus bibliotekoje mokėme kompiuterinio raštingumo. Jie norėjo išmokti į feisbuką įkelti nuotraukų, sveikinimus, bendrauti tarpusavyje socialiniuose tinkluose. Džiaugiamės, kad senjorai pramoko dirbti kompiuteriu, nors šie mokslai ir mums, ir jiems kainavo nemažai kantrybės. Pabendraudavome su senjorais ir jų namuose. Nemažai sužinojome apie jų jaunystę, nelengvą gyvenimą. Tokie pokalbiai išmokė džiaugtis kiekviena diena, labiau vertinti gyvenimą. Bendraudama su garbaus amžiaus žmonėmis pradėjau labiau suprasti savo močiutę, pradėjau daugiau su ja bendrauti.“
LPS „Bočiai“ Raseinių bendrijos pirmininkė Dalytė Raudonienė papasakojo, kad projekto pradžioje buvo sunkoka senjorus išvilioti iš namų, kad jie ateitų į klubo renginius, tačiau po truputį vieniši pagyvenę žmonės įsitraukė į klubo veiklą, ateidavo pasikalbėti, pažaisti stalo žaidimų, pasimokyti kompiuterinio raštingumo.

„Atsižvelgiant į vienišų vyresnio amžiaus asmenų poreikį pagalbai namuose, buvo lankomi 5 vyresnio amžiaus asmenys ir jiems teikta bazinė pagalba buityje. Į projekto veiklą įsitraukė 6 jauni savanoriai, jie lankė senjorus, padėjo atlikti smulkius namų ruošos darbus, nueidavo į parduotuvę, pabendraudavo. Atliepiant atskirties grupių socialinių įgūdžio ugdymo poreikį, benamystę patiriantiems asmenims buvo organizuojami 5 praktiniai seminarai aktualiomis temomis. Su benamystę patiriančiais asmenimis kalbėtasi apie priklausomybių įveikimo ir sveikimo būdus, apie reabilitacijos galimybes ir motyvus keistis. Taip pat organizuotas seminaras apie įsiskolinimus ir antstolių veiklą. Psichologė vedė praktinius seminarus benamystę patiriantiems asmenims, juose bendrai dalyvaudavo apie 15 asmenų“, – sakė projekto koordinatorius Darius Budzinauskas.

Savanoriška veikla padeda subręsti

Savanoriškai veiklai nemažą savo laisvalaikio dalį skyrė Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos gimnazistė Aušra Vaitkevičiūtė. Aktyvi mergina savanoriavo Raseinių rajono kultūros centre.

„Jaučiuosi brandesnė už savo bendraamžius, manau, kad man subręsti padėjo dalyvavimas savanoriškoje veikloje. Savanoriavau Kultūros centre – padėdavau renginiuose, juos fotografuodavau. Į savanorystę patekau impulsyviai – „Jaunimo linija“ kvietė jaunimą registruotis savanorystei, tai ir pateikiau paraišką. Netrukus gavau žinutę, kad esu priimta, reikėjo pasirinkti savanoriavimo vietą. Pasirinkau Raseinių rajono kultūros centrą. Man davė fotoaparatą, pamokė fotografuoti, o laikui bėgant įgūdžių pasisėmiau iš kitų fotografų. Visų renginių labai laukdavau, nes kaskart viskas būdavo nauja, įdomu. Peržiūrėdavau savo nuotraukas ir jos man būdavo labai gražios.
Įdomiausi buvo pirmieji renginiai. Pirmas renginys, kuriame dalyvavau kaip savanorė, vyko Norgėluose. Buvo kiek nejauku, nes nieko nepažinojau. Antrame renginyje Slabadoje jau buvo drąsiau, jaučiausi priimta. Viduklės vasaros uždarymo renginyje buvo labai smagu, jaučiausi kaip komandos dalis. Kultūros centre savanoriavau 3 mėnesius, dalyvavau 30-yje renginių, aplankiau beveik visus rajono miestelius ir kaimelius. Stebėjausi, kad viename rajone yra tiek daug skirtingų miestelių, gyvenviečių, turinčių savitą architektūrą, savas tradicijas. Gaila, kad ši mano veikla baigėsi“, – pasakojo Aušra.
Jaunieji savanoriai ypač vasarą laukiami Raseinių rajono kultūros centre, Raseinių ligoninėje, Atviruose jaunimo centruose.

Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“