Savivaldybė ir jos kreditoriai

Arūnas Dambrauskas

Raseiniai turi dvi unikalias įmones: žuvies perdirbimo bendrovę ,,Norvelitą“ ir rinkėjų lūkesčių perdirbimo ir sunaikinimo įmonę Raseinių rajono savivaldybę.                 

  ,,Norvelita“ unikali tuo, kad krizės laikotarpiu sugeba kurti naujas darbo vietas ir net 30 – 40 procentų padidinti apyvartą.                 

  O štai Raseinių rajono savivaldybė krizės laikotarpiu pasiekė visiškai priešingų rezultatų: biudžetas – deficitinis, gyventojų pasitikėjimas savivaldybe – labai žemas (tai liudija savivaldybės administracijos surengta apklausa).                  

  Esant tokiai situacijai, savivaldybė turėtų bankrutuoti. Tačiau ją gelbėja dosnūs kreditoriai.                

  ,,Kas šiais laikais blogai dirbančioms įstaigoms žarsto kreditus? ,,Greičiau paskelbkite jų adresą ir telefono numerį“, – nekantriai paragintų koks nors sunkiai besiverčiantis Raseinių verslininkas.                  

  Tačiau visas paradoksas ir slypi tame, kad tas verslininkas ir yra vienas iš savivaldybės kreditorių. Kaip ir tūkstančiai Raseinių rajono savivaldybės gyventojų, mokančių į biudžetą gyventojų pajamų ir kitus mokesčius.

 Visi tai žinome, bet tiesiog užmirštame. Tad žmogus, einantis į savivaldybę tvarkyti kokių nors savo reikalų, turėtų jaustis ne kaip prašytojas, bet kaip kreditorius. Tai yra užtikrintai. Aiškiai suvokdamas, kad jo išlaikoma įstaiga tiesiog privalo jam padėti.

  Ar gali būti kitaip? Įsivaizduokime: į sunkiai besiverčiančią įmonę ateina jos kreditorius, o tos įmonės darbuotojas jį pasodina už durų, verčia ilgai laukti, o paskui pasako, jog priimti negali, nes turi greitai išvažiuoti ir dingsta.                       

  Suprantama, jog viskas turėtų būti atvirkščiai: vos tik kreditorius (Raseinių rajono savivaldybės gyventojas) pasirodo savivaldybėje, jo išlaikomos įstaigos darbuotojai jam iš karto turėtų pasiūlyti kavos, arbatos, padėkoti už vizitą ir mandagiai pasiteirauti: kokiu tikslu kreditorius teikėsi užsukti ir kuo jam būtų galima padėti. Tačiau apie tokį požiūrį į savivaldybės kreditorių būtų galima tik pasvajoti.              

  Aukščiau minėta apklausa labai prastai įvertino ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos darbą. O štai Taryboje dirba taip pat aukščiau jau minėtos įmonės ,,Norvelita“ generalinis direktorius Jordanas Kenstavičius. Šis vyras tikrai žino, kaip organizuoti darbą, kad  jis duotų vaisius, o ne pelus. Gal būtų galima pasinaudoti sėkminga jo vadovavimo privačiai įmonei patirtimi ir panašiais pagrindais pertvarkyti savivaldybės darbą.             

  Darbo našumo didinimas, efektyvesnis darbo laiko panaudojimas, personalo mokymas ir skatinimas, sisteminga darbo kokybės kontrolė, labai tiksliai veikianti, tačiau lanksti ir sugebanti reaguoti į klientų poreikius sistema.

  Tai J.Kenstavičius vardijo, pasakodamas apie jo vadovaujamos įmonės ,,Norvelita“ veiklą.           

  Ar panašius  principus galėtų įdiegti savivaldybėje šios įstaigos generalinis direktorius Petras Vežbavičius ir jo pavaldiniai?                 

  Galbūt ir galėtų, tačiau, kaip sakoma, stinga politinės valios. Bet tos politinės valios su kaupu užtenka tuomet, kai Taryba balsuoja už abejones keliančius sprendimus.               

  Pavyzdžiui, už nuolatines dotacijas nuostolingai dirbančiam Raseinių autobusų parkui.                 

  Tai veikiau primena ne politinę valią, bet politinę negalią. Galbūt todėl, kaip taikliai yra pastebėjęs Tarybos daugumai nuolat oponuojantis Liudas Kavaliauskas, tarybos nariai balsuodami, dažniausiai pakelia rankas ir nuleidžia galvas.                  

  Turbūt jiems gėda arba tiesiog nedrąsu prieš kreditorius? Gal ims po ateinančių rinkimų ir išmes  iš darbo.