Savivaldybėje – natūriniai mainai
Paulius SENDRAUSKAS, Kristina BENDŽIŪTĖ
Mūsų rajono kelių būklė – viena prasčiausių šalyje – šį faktą pripažino netgi ne taip seniai Raseiniuose lankęsis Susisiekimo ministras E.Masiulis. Džiaugsmo nekelia ir miesto gatvės – ne vienas mūsų dėl duobėto, ištrupėjusio asfalto esame apgadinę savo automobilį, belieka tik dantis išsibarškinti važiuojant kauburiuotais naujųjų kvartalų keliukais ar gofruotu it skalbimo lenta žvyrkeliu. Deja, sunkmetis yra sunkmetis, galime tik apgailestauti, kad labai stipriai sumažintos Kelių fondo lėšos, todėl lygaus asfalto ir naujų gatvių teks luktelti.Tačiau net šiais diržų veržimosi laikais ima ir nusišypso žmonėms laimė. Stonų gatvės dešinėje pusėje tik bepradedančiame kurtis Vyturių kvartale ne taip seniai išdygo du gyvenamieji namai, o prieš kelias savaites vietoj duobėto pievų keliuko palei šiuos namus nusidriekė plati, žvyru išpilta Plytinės gatvė. Miestą netruko apskrieti žinia, kad naujojoje Plytinės gatvėje kuklų dvarelį pasistatęs Valinčius. Ne, ne tas, kuris „Autobusų parką“ valdo ir vaikučių pavėžėjimu į mokyklas verčiasi, o tik jo sūnus su žmona mokytoja. Raseiniškiai subruzdo ir pasipiktino: kodėl dviems šeimoms nutiesta gatvė, kai tuo tarpu jau beveik apgyvendintų kvartalų gyventojai priversti važinėti lauko keliukų purvynėmis. Kalnų kvartalo Jotvingių, Slabados gatvių gyventojai labai nesiskundžia – nors iki namų tenka važiuoti žvyrkeliu, tačiau gatvės prižiūrimos, žiemą nuvalomas sniegas. Bet Liuteronų gatvė tikrai apgailėtina, nors čia jau stypso keletas naujų namų. Kažin, ar ją iš viso galima gatve pavadinti – duobėtas karvių takas, ir tiek.
Šaltinio kvartale jau seniai naujuose būstuose įsikūrė šeimos, tačiau gatvelės net žvyru neišpiltos. Pasak gyventojų, lietinguoju laikotarpiu pravažiuoti neįmanoma: Mokyklos, Ateities gatvių būklė kritiška. Gyventojai jau prieš trejus metus pradėjo minti Savivaldybės slenkstį su prašymu bent žvyru išpilti gatves, tačiau kol kas – jokių rezultatų. Ateities gatvėje gyvenantis A.Pikelis sakėsi ne vieną sunkvežimį žvyro supylęs, galiausiai neapsikentęs iš savo lėšų dalį gatvės padengė asfalto drožlėmis: įgriso žmogui ir pačiam per balas rudenį bristi, ir užklimpusį automobilį traukti. „Nėra čia meras buvęs, reikėtų jį pravežti šitomis gatvėmis, kai palyja, o juk galima sakyti, čia miesto centras,“ – samprotavo A.Pikelis.
Sklandantys gandai skatino pasidomėti gatvių tvarkymo ir įrengimo eiliškumo prioritetais. Pasidarė smalsu, kodėl pasirinkta Plytinės gatvė – juk mieste tikrai esama didesnio pravažumo ir pilnai apgyvendintų gatvių, kurių įrengimas atidėtas šviesesniems laikams. Pasibeldėme į vieno iš dviejų Plytinės gatvės gyventojų – Juliaus Kvietkausko – namus. Vyriškis neslėpė, kad dar prieš pusmetį kreipėsi į Savivaldybę su prašymu pažvyruoti gatvę, tačiau atsakymas visad būdavo trumpas: nėra lėšų. „Išdalino sklypus, bet nėra nei elektros, nei kelių, o statyti namus galima. Kaip tai suprasti?“ – stebėjosi J.Kvietkauskas. Naujakurys sakė nežinąs, kada gatvė bus asfaltuojama, tačiau džiaugėsi tuo, kas jau padaryta: įvestas ir vandentiekis, ir kanalizacija, ir privažiuoti iki namų nebe problema. Tiesa, apie 50 metrų gatvės palei Juliaus namus lyg ir trūksta, bet kas čia supaisys, kiek metrų buvo numatyta pažvyruoti. Dabar didžiausia bėda – nėra elektros transformatorinės. Pasak J.Kvietkausko, lemputei įžiebti teko atsivesti kabelį nuo tolėliau gyvenančių kaimynų, mat artimiausias kaimynas Valinčius nuogąstavo, kad jam pačiam neužteks elektros energijos ir nuo savo valdų kabelio vestis neleido.
Kadangi gatvių tiesimas bei remontas – Raseinių savivaldybės Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus prerogatyva, nukulniavome pas šio skyriaus vedėją Robertą Pareigį. Vedėjas patikino, jog gatvių reikalais neužsiima ir pasiuntė mus pas savo pavaduotoją Valmantą Bentnorių. Tačiau net V.Bentnorius, kuris mūsų gatves ir skersgatvius, atrodytų, išmano kaip savo penkis pirštus, nebuvo pajėgus atsakyti į paprastus ir konkrečius mūsų klausimus. Vos pasiteiravome apie gatvių tvarkymo ir įrengimo eiliškumo prioritetus, jis panoro, kad klausimai būtų pateikti raštu. Tiesiai paklausus apie Plytinės gatvę, viešųjų pirkimų konkursus bei šios gatvės įrengimui išleistas lėšas, V.Bentnorius atkirto: „Kuo tolyn, tuo daugiau į lankas nueinam, o iš tikrųjų yra atstovas spaudai, kodėl aš čia turiu šnekėt?“ Jis sutiko atsakyti tik į raštu pateiktus klausimus, o mus dominančios informacijos pasiieškoti internete arba kreiptis į Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyrių. Apsilankėme ir šiame skyriuje, vedėja Indrė Antanaitienė geranoriškai supažindino su Raseinių rajono savivaldybės strateginiu veiklos planu. Iš jos ir sužinojome, jog Vyturių kvartalui šiemet buvo numatyta skirti 200 tūkst. litų. I.Antanaitienė patikino, jog V.Bentnorius tikrai turi visą informaciją apie mus dominančius klausimus, tačiau kodėl atsisako ja pasidalinti – nežinia. Netrukus paslaptis buvo įminta: raštu V.Bentnoriui užduoti klausimai atsidūrė ne kur kitur, o pas pačią aukščiausią mūsų rajono valdžią – merą Petrą Vežbavičių. Čia ir išaiškėjo, kur šuo pakastas ir kodėl Ekonomikos skyrius tylėjo lyg žvyro į burną prisisėmęs. Pasirodo, tiesiant Plytinės gatvę, nebuvo atliktos jokios valstybinei institucijai būtinos procedūros: nebuvo nei viešojo pirkimo konkurso, nei sutarčių, nei leidimo. Štai kokią versiją pateikė meras. Pernai UAB „Luidas“ laimėjo sąvartynų uždarymo programą Raseinių rajone, tačiau subrangą perleido AB „Raseinių melioracija“. Visiems žinoma, jog uždaromus sąvartynus reikia užpilti gruntu, kurio stinga. „Raseinių melioracija“ pradėjo rimtą juodžemio paiešką, net ūkininkams tvenkinius, anot mero, vos ne nelegaliai pradėjo kasti. Meras, gavęs žinių ir skundų, jog tvenkinio duobėn jau buvo nugarmėjęs vaikas ir tokių nelaimių gali pasikartoti ateityje, tad ėmėsi stabdyti šį beprotišką procesą. Tačiau „Raseinių melioracijos“ vadovas irgi ne pirštu penėtas – sako, pasiūlykit, iš kur mums imti tą juodžemį. Tada meras susigriebė, jog yra paruoštas projektas Vyturių kvartalo gatvėms įrengti. Taip ir užgimė abiems pusėms naudingas, rankos paspaudimu užtvirtintas sandėris: AB „Raseinių melioracija“ už dyką išsikasa gruntą Andriušaičių sąvartynui užpilti, o vietoj jo priveža žvyro ir jį pavoluoja. Ir štai rezultatas: 320 m ilgio, 8m pločio žvyru dengta Plytinės gatvė. „Šis veiksmas Savivaldybei nekainavo nieko, gyventojai atėjo pas mane ir dėkojo, – užtikrintai kalbėjo meras. – Mes teisingai pasielgėme: be biudžeto lėšų padarėm žmogui paslaugą. O pavydas irgi turi savo šaknis. Žmonių emocijos turi pagrindą, bet mes negalime visiems iš karto visko padaryti.“ Viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto savo veiksmuose neįžvelgiantis meras vis tik prisipažino girdėjęs pasipiktinusių raseiniškių priekaištus, kad Plytinės gatvė nutiesta specialiai UAB „Raseinių autobusų parkas“ direktoriui Valinčiui. „Tai netiesa! – užprotestavo meras, – ten gyvena jauna šeima – Valinčiaus sūnus su žmona mokytoja ir mažu vaikučiu.“
Na, suprantama: mūsuose nepriimta, kad tėvai rūpintųsi savo atžalų gerove, o kad dvidešimties sutrupučiu amžiaus jaunuolių šeimos, turinčios vidutines pajamas ir gerus postus užimančius gimdytojus, išsistato namus – tai jų pačių begalinio triūso nuopelnas. Pasak mero, Plytinės gatvė kitąmet bus nutiesta iki galo, investicinėje programoje yra numatyta skirti 200 tūks. litų – tai savivaldybės paskolos lėšos, tačiau dėl sumažinto biudžeto nebuvo galima pasiskolinti tiek, kiek numatyta išleisti. Šiemet iš jų panaudota 47 tūkst. litų techninio projekto parengimui, o likę pinigėliai bus įsisavinti kitąmet. Gatvė dar nepabaigta, kitais metais bus viešasis pirkimas, bet jis, anot mero, bus pigesnis, nes dalis žvyro jau atvežta. Vadinasi, vėl savivaldybei susitaupys pinigėlių, nes reiks mažiau imti paskolos. P.Vežbavičius patikino,kad kitąmet, kai darbai bus pratęsti, leidimas ir visi kiti reikalingi dokumentai atsirasią, o dalį gatvės jie turį teisę rengti ir be leidimo.
„Tegul mane prikala prie kryžiaus ar kur nori, bet aš morališkai esu teisus, gal kokį įstatymo punktuką ir pažeidžiau. Aišku, dėl viešojo intereso pažeidimo gal ne aš, o Valmantas ar direktorius gali gauti pastabą, bet biudžeto lėšos nepanaudotos, taigi ir švaistymo nėra,“ – gražiai situaciją bandė išsukti meras. Tačiau netrukus P.Vežbavičius prabilo sąžinės balsu – prisipažino pats inicijavęs šį reikalą ir didvyriškai kaltę prisiėmė sau: „Valmantas neturi tokių teisių ir įpareigojimų, vis tik aš esu savivaldybės vadovas, esamoj situacijoj aš pasielgiau taip. Jokio mokėjimo, jokio viešojo konkurso nebuvo, galima sakyti, buvo sutarta su Noreika: už gražias akis jis Vežbavičiui atvežė žvyro. Aišku, už žvyrą reiks šiek tiek pamokėti „Raseinių melioracijai“, nes žvyras – turtas.“ Pasirodo, mero akys ne tokios jau ir gražios…Keista: Raseinių krašto TV Tiesioginio eterio spalio 16d. laidoje atsakydamas į žiūrovų klausimus ponas V.Bentnorius neaiškiai numykė, jog Plytinės gatvė pažvyruota iš (nežinia nuo ko?) atlikusių kelių dešimčių tūkstančių litų. Tačiau, anot mero, darbai atlikti už dyką, bet reiks pamokėti už žvyrą. Tik įdomu, iš kokių fondų savivaldybė gali apmokėti už medžiagas ar darbus, jei nebuvo oficialaus viešojo pirkimo. Gal vyrai draugiškai susitars?
Mero P.Vežbavičiaus versiją patvirtino ir AB „Raseinių melioracija“ direktorius Ramūnas Noreika: „Jokių raštiškų sutarčių nėra, kol kas tai tik žodinis susitarimas.“ R.Noreika sakė, jog Raseinių savivaldybė žadėjo sumokėti jo vadovaujamai įmonei, tačiau nei kada tai įvyks, nei kiek savivaldybė ruošiasi mokėti, jis negalėjo pasakyti. „Tarsimės su meru,“ – tepasakė. Štai taip tvarkomi reikalai valstybinėje institucijoje. Nėra atliktus darbus įrodančių dokumentų, biudžeto lėšos taip pat liko nepaliestos, tai faktiškai ir pačios Plytinės gatvės kaip ir nėra, yra tik vyriškas susitarimas.
