Savivaldyb?s biudžetas patvirtintas

[1]Savivaldyb?s biudžetas patvirtintas Vasario 11 d. Savivaldyb?s administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis pristat? sprendimo projekt? „D?l 2010 met? Raseini? rajono savivaldyb?s biudžeto patvirtinimo“ . Pirm? kart? Raseini? savivaldyb?s istorijoje biudžetas buvo pristatytas ekrane, naudojant projektori?, o praneš?jas visai negail?damas klausytoj?, pla?iais mostais žarst?si skai?iais, pateik? išsam? ši? ir pra?jusi? met? biudžeto palyginim?, pradžiugino, kad ryžtingi pra?jusi? met? sprendimai leido nemažai sutaupyti ir pasiruošti planuojamam 2010 m. išlaid? maž?jimui.

,,Pra?jusi? met? skausmingas sprendimas – etat? mažinimas, ?gyvendintas pagal plan?. Šiais metais tai leidžia savivaldybei lengviau atsikv?pti ir sutaupytas l?šas panaudoti racionaliau: rajono b?tinoms problemoms spr?sti, mažinti bedarbyst?, padedant verslui kurti naujas darbo vietas,“ – teig? administracijos direktorius, pristatydamas 2010 met? savivaldyb?s biudžet?.

O biudžeto skai?iai n?ra optimistiniai – planuojamos pajamos 82 mln. 196 t?ks. lit?, tai yra 13 mln.177 t?ks. lit? arba 13,8 % mažesnis biudžetas, nei 2009 m. Ta?iau Dainius Baltrušaitis nusiteik?s optimistiškai – išlaidas galima sumažinti, net ir nesiimant nepopuliari? sprendim?, papras?iausiai reikia perži?r?ti kasdienines išlaidas –  ryšio, kuro ir kitas, kurios atrodo n?ra didel?s, bet per metus susidaro apval?s skai?iai. Kad ir kaip aiškiai buvo pristatytas biudžetas, bet opozicijai vis tiek kilo nemažai klausim?. Ta?iau po diskusij? biudžetas buvo patvirtintas su nežymiais pataisymais.

Vasario 11 dien? vyko 45-asis Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos pos?dis, kur? neabejotinai galime vadinti svarbiausiu metuose, kadangi buvo svarstytas ir patvirtintas 2010 met? Raseini? rajono savivaldyb?s biudžetas. Kiekvienam – savi prioritetai, tad visiškai suprantama, kad daugelis Tarybos nari? panoro šiuo klausimu išsakyti savo nuomon?, pateikti savo si?lymus.  Pos?dyje dalyvavo 24 Tarybos nariai, iš viso svarstyta 19 sprendimo projekt?, jiems pritarta vienbalsiai arba bals? dauguma, per daug nediskutuojant, mat visi  nekantriai lauk? ir j?gas kaup? biudžeto svarstymui.

Svarbiausi?j?, paskutin? darbotvark?je sprendimo projekt? „D?l  2010 met? Raseini? rajono savivaldyb?s biudžeto patvirtinimo“ pristat? Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis. Praneš?jas informavo, kad 2010 metais planuojamos biudžeto pajamos – 82 milijonai 196 t?kstan?iai lit?, tai yra, 37 milijonai mokestin?s ir kitos biudžeto pajam? ?plaukos ir 44 milijonai – specialiosios tikslin?s dotacijos. 2010 met? biudžetas 13,8 procento mažesnis lyginant su 2009 met? planuotu biudžetu, arba 9,4 procento mažesnis lyginant su planuotu pajam? vykdymu.

[2]–Kaip matote, biudžetas maž?ja, ir pakankamai smarkiai, – konstatavo Dainius Baltrušaitis. – Didžiausi? pajam? dal?, 37 milijonus, sudaro gyventoj? pajam? mokestis. Šiais metais jis padidintas nuo 72,29 iki 73,74 procento -  tai Finans? ministerijos pervedama savivaldyb?ms tenkanti dalis. Ta?iau iš j? tiktai 12,2 milijono yra m?s? rajono surenkamas gyventoj? pajam? mokestis, 18 milijon? yra gyventoj? pajam? mokes?io dalis iš valstyb?s iždo, skirta m?s? išlaid? strukt?roms kompensuoti. Planuojamas savivaldybinis gyventoj? pajam? mokestis yra 12,2 milijono, o tai yra 7,4 milijono mažiau, lyginant su 2009 metais, arba 3,8 milijono mažiau, lyginant su pajam? vykdymu. Tai gana drastiškas kritimas. Aišku, bedarbyst? did?ja, bet ?sivaizduokim, kad bus geriau ir daugiau kaip 3,8 milijono nebenukris. Kitos planuojamos pajamos:  2 milijonai turto mokes?io (tai šiek tiek daugiau, nei 2009 metais), 2,3 milijono rinkliava už komunalines paslaugas ir 2,4 milijono kit? pajam?. Kita m?s? pajam? dalis – tikslin?s dotacijos; mes turim 40 milijon?, tai yra 8,7 procento mažiau nei pernai. Iš j? 26 milijonai yra mokinio krepšelio l?šos, tai yra 3 milijonais mažiau, negu 2009 metais. 13 milijon? yra numatyta valstybin?ms funkcijoms užtikrinti, o 2009 metais tam buvo skirta 12 milijon?. Šiemet 1,8 milijono yra skiriama daugiau socialin?ms išlaidoms kompensuoti: valstyb? galvoja, kad neturtingiausi? m?s? žmoni? sluoksn? reik?s paremti žymiai daugiau, negu 2009 metais. Tai nat?ralu – did?jant bedarbystei, did?ja ir išmokos. Bendra situacija 2010 metais: planuojam 82 milijon? biudžet?, iš j? 75 milijonai išlaidoms, 34 milijonai darbo užmokes?iui, 6,5 milijono turtui ?sigyti. 2009 metais tur?jome  95 milijonus, iš j? 86 milijonai buvo bendrosioms išlaidoms, 42 milijonai darbo užmokes?iui, 8 milijonai turtui ?sigyti. Darbo užmokes?io kaštai maž?ja 6 milijonais, arba 15 procent?. K? mes padar?me, kad sutaupytume ir išgyventume? Ryžtingi pra?jusi? met? veiksmai savivaldybei leido suplanuoti šit? biudžet?,  ir šiais metais mes galim išlaikyti visas savo išlaidas, nes visk? buvom susiplanav? praeitais metais. Ir tas biudžeto mažinimas n?ra skausmingas, mes s?kmingai pabaig?me savo planus. Pavyzdžiui, geguž?s m?nesio savivaldyb?s atlyginim? fondas kartu su „Sodra“ buvo 600 t?kstan?i?, o sausio m?nesio atlyginim? fondas – 450 t?kstan?i? lit?. Tai 1,8 milijono lit? per metus mažiau – tai yra dideli pinigai. Dar vienas pavyzdys – buhalterijos decentralizavimas ir centralizavimas. 2009 metais buvo 31 ?staiga, vidutinis atlyginimas – 2620 lit? (su „Sodra“).  Išlaidos – 1 milijonas lit?. 2010 metais turime entralizuot? buhalterij? savivaldyb?je turime papildomai 15 darbuotoj?. Vidutinis atlyginimas – 2100 lit?, išlaidos 400 t?kstan?i?. Sutaupyta 600 t?kstan?i? lit?. Tai buvo ryžtingas veiksmas ir j? reik?jo atlikti. Aišku, ne viskas labai s?kmingai vyko, ir dabar nevyksta taip, kaip planuota. Buvo suplanuota, kad met? pradžioje nusipirksime apskaitos program? už kelis šimtus t?kstan?i?, ?sirengsime patalpas, nusipirksime ir pasileisime kompiuterius. Met? viduryje sužinojome, kad gauname europinius pinigus programai. Programos pirkimo konkursas ?vyk?s, šiuo metu Vieš?j? pirkim? tarnyba ?m? tikrinti dokumentus, tai truks 30 dien?. Atidavus dokumentus, mes pasirašysime sutart?, firma pažad?jo program? ?diegti per 3 m?nesius. Šiuo metu centralizuotoje buhalterijoje žmoni? mažiau, jie dirba pas mus senuoju b?du. Tas dalykas bus išspr?stas nuo met? vidurio. Pripaž?stu, kad yra sud?tinga, bet kitaip nebuvo galima padaryti. Vieš?j? pirkim? sistema n?ra visiškai tobula,  kad b?t? galima padaryti taip, kaip planuoji. Yra konkurentai, yra skundimai, yra stabdymai – nieko nepadarysi. Kitos malonios smulkmenos, kaip galima sutaupyti. Rugs?jo m?nes? buvo pasakyta, kad atiduodam savivaldyb?s valym? išorinei firmai. Buvo ?vykdytas konkursas, šiuo metu savivaldyb? valo išorin? firma, sutaupom 3,5 t?kstan?io lit? per m?nes?. Smulkmena, bet tai yra taupymas – 50 t?kstan?i? lit? per metus, kuriuos mes galim panaudoti kitoms išlaidoms, tarkim, investuoti ? Raseini? rajon?, atiduoti verslui, didinti darbo viet? skai?i?, mažinti bedarbyst?. Vienas sprendimas sutaupo 50 t?kstan?i? lit?! Kitas paprastas dalykas – yra ?vyk?s konkursas d?l mobilaus ryšio. Per m?nes? mok?davom 5 t?kstan?ius lit?,  o dabar mokam 2,5 t?kstan?io. Smulkmena, bet tai yra taupymas. Dar b?t? galima atsisakyti saugojimo, p [3]akeisti fiksuot? telefono ryš?. Savivaldyb?je dar galima taupyti.

Per paskutinius Tarybos pos?džius vis kildavo diskusij?, kad savivaldyb? praskolinta, bankrutuoja. Apžvelkim situacij?. 2009 met? pradžioje mes tur?jome 16 milijon? paskol?, 2010 met? pradžioje – 15 milijon? paskol?. Milijonu mažiau. Kiti turimi ?siskolinimai – šildymas, elektra ir visi kiti. 2009 met? pradžioje tur?jome 5,5 milijono, 2010 met? pradžioje turime 4 milijonus. ?siskolinimai iš viso – 24 milijonai 2009 met? pradžioje, 21 milijonas – 2010 met? pradžioje. M?s? kreditoriniai ?siskolinimai sumaž?j? beveik 3 milijonais lit?. Ir tai iš esm?s vykdant visus m?s? limitus.  Šiais metais planuojam apie 50 milijon? investicij?. Iš j? savivaldyb?s biudžeto l?š? mums reik?s pus?s milijono  ir 8 milijon? paskolini? l?š?. M?s? skolinimosi limitas yra 40 milijon?, taigi dar neišnaudotas. Kaip min?jau, turim pasiskolin? 16 milijon?, tai dar galim pasiskolinti 24 milijonus. Ta?iau mes negalime viršyti 8 milijon? per metus. Tai b?tent, ši? met? investicijoms reikia 8 milijon?, mes juos pasiskolinsime ir bus neviršytas savivaldyb?s skolinimosi limitas. Turime 10 procent? paskol? garantijoms suteikti, esame suteik? 3,8 milijono garantijas, dar turime 300 t?kstan?i? garantijoms.

– Pjauni konkre?iai ? pievas, – pusbalsiu ištar? Tarybos narys Dainius Šadauskis, atidžiai klaus?s direktoriaus pristatymo.

Ta?iau administacijos direktorius nesutriko:

– D?l maksimalaus limito galime padiskutuoti, skai?ius gavau iš Biudžeto skyriaus, bet šiuo atveju 20 procent? – tuos 8 milijonus – mes gal?sime pasiskolinti neviršydami limito, ir ?gyvendinti 50 milijon? investicin? program?. Štai tokie pagrindiniai biudžeto skai?iai. Pereinam prie 2010 met? biudžeto, po svarstym? komitetuose yra šiek tiek patikslinim?.

-Balsuojam, balsuojam, – pasigirdo sal?je Tarybos nari? balsai.

-Iš tikr?j?, gal atsibodo, gal tikrai balsuojam? – džiugiai sunerimo Dainius Baltrušaitis.

- Ne ne, – paprieštaravo meras Petras Vežbavi?ius. – Pristatykit labai normaliai: kas, kiek, kur, kame, kadangi ir televizija rodys reportaž?, ir šiandien yra susirink? ?moni?, ?staig? vadovai – jie turi žinoti skai?ius, kaip gyvens. Iš tikr?j? nedarykime ?ia cirk? iš Tarybos pos?džio, tai yra labai labai svarbus klausimas, ir manau, kad mes šiandien j? tur?tume arba priimti, arba nepriimti.

Prarad?s vilt?, kad taip lengvai pavyks išsisukti nuo išsamaus patais? pristatymo, Dainius Baltrušaitis pateik? sprendimo projekto patikslinimus:

[4]– Administracijos direktoriaus rezervas mažinamas 13 t?kstan?i? lit?, taip pat sumažinami asignavimai 2010-2012 met? Rajono savivaldyb?s investicij? programai: nuimame 2 t?kstan?ius nuo Vyturi? kvartalo kelio dangos ?rengimo – darbai prad?ti, s?mata yra tiksli, mums t? pinig? nereik?s. „Liepaitei“ didinam asignavimus 5 t?kstan?iais lit? lovel?ms ?sigyti, 10 t?kstan?i? lit? didinam asignavimus Raseini? krašto istorijos muziejui Garb?s pilie?i? ženklams ?sigyti. Komitet? pasi?lymai: Savivaldyb?s funkcij? ?gyvendinimo ir valdymo tobulinimo programai sumažinti 20 t?kstan?i? lit?, tai yra, sumažinti si?lomas l?šas 20 t?kstan?i? lit? sodinink? bendrijos fondo r?mimui ir skirti šias l?šas Turizmui ir verslui palankios aplinkos formavimo programai. D?kui komitetui, tai buvo iš ties? labai svarbus punktas ir 20 t?kstan?i? lit? paskatinti m?s? smulk? ir vidutin? versl? šiuo metu yra svarbu. Manau, kad tuos pinigus bus galima tikslingai paskirti nauj? ?moni? steigimui, galb?t kažkiek kompensuoti steigimo mokes?ius, kad maž?t? bedarbyst? m?s? rajone, kuri tikrai pakankamai didel?. Dar vienas punktas – 90 t?kstan?i? lit? sumažinti asignavimus Rajono savivaldyb?s investicij? programai. Planuojame sumažinti l?šas Raseini? miesto parko infrastrukt?ros modernizavimui ir skiriame tuos 90 t?kstan?i? lit? Komunalinio ?kio objekt? prieži?ros ir remonto darb? programai per Raseini? rajono seni?nij?. Šiais metais vyks Vytauto Didžiojo gatv?s remonto darbai. Dalis l?š? yra nekompensuojamos, jas tur?sime padengti iš sav? pinig?, b?tent sutvarkyti ?važiavimus ? kiemus, aikšteles ir visa kita, kad atrodyt? tvarkingai. Paskutinis punktas – Seni?nij? teritorij? tvarkymo ir komunalinio ?kio objekt? prieži?rai si?loma imti 2009 met? asignavimus ir mažinti juos 27 procentais visoms seni?nijoms po lygiai. Tokie biudžeto pakeitimo pasi?lymai buvo apsvarstyti komitetuose.

Pasi?lym? pateik? Tarybos narys Sigitas Vai?ius:

– Rajono Savivaldyb?s visuomen?s sveikatos r?mimo specialiajai programai si?lau prid?ti 10 t?kstan?i? lit? dant? protezavimui, kadangi ten tik 10 t?kstan?i? šiais metais numatyta. Labai maža suma. Ir pinig?lius paimti iš sodinink? bendrijos fondo r?mimo. Sodininkai yra privat?s asmenys, jei mes juos paremsim 20 t?kstan?i?, ir tai bus ženklu.

Tarybos narys Dainius Šadauskis užklaus?, kiek Raseini? rajono savivaldyb? šiais metais turi sumok?ti pal?kan? bankams. Kadangi administracijos direktorius po ranka netur?jo tiksli? skai?i?, jam ? pagalb? atskub?jo Biudžeto skyriaus ved?ja Aldona Krivickien?. Jos teigimu, už ilgalaikes paskolas savivaldyb? moka 1,491 milijono pal?kan? per metus.

Tarybos narys Antanas Kil?auskas pasidom?jo, kuo skiriasi tre?iojo priedo punktai „Kit? lengvatinio keleivi? vežimo išlaid? kompensavimas“ ir „Keleivi? vež?j? nuostoli?, susidariusi? d?l lengvatini? keleivi? vežimo reguliariaisiais maršrutais, kompensavimas“.

? š? klausim? atsak? UAB „Raseini? autobus? parkas“ direktorius Romaldas Valin?ius: [5]

– Lengvatiniai keleiviai turi 50, 80 arba 100 procent? nuolaidas, j? vežimo išlaidos kompensuojamos.  2009 metais gauta 120 t?kstan?i? 266 litai, o priskai?iuota už 2009 metus 128 843 lit?. Šiems metams, matau, biudžete yra numatyta 120 t?kstan?i?. Nuostoling? maršrut? išlaidos  – tai nuostolingi maršrutai – miestas ir priemiestis. Tiktai juos numatyta kompensuoti iš biudžeto: 2009 metams yra gauta 354 547, o priskai?iuota už 2009 metus 484 157. Tie skai?iai b?t? didesni, bet d?kui Tarybai, kad praeit? met? vasario m?nes? buvo uždaryti kai kurie šeštadieniniai ir patys nuostolingiausi maršrutai.

Tarybos narys A.Kil?auskas si?l? patikslinti ši? eilu?i? turin?, kadangi skaitant neaišku  – tas pats tekstas dviejose eilut?se.

Tarybos narys Dainius Šadauskis praš? ?vardinti, koki? ugdymo ?staig? patalp? remontui yra numatyta 150 t?kstan?i? lit? suma. Administracijos direktorius tvirtino, kad tiksliai n?ra numatyta, kur bus atliktas remontas. Anot direktoriaus, 150 t?kstan?i? – n?ra dideli pinigai, jie skirti ekstriniams atvejams, jeigu atsitiks nelaim?.

Tarybos narys Linas Bielskis nor?jo pasitikslinti d?l Komunalinio ?kio objekt? prieži?ros bei remonto darb? programai numatyt? skirti l?š?: „Kaip suprantu, šiai programai papildomai skirta 90 t?kstan?i? lit? iš parko tvarkymui numatyt? l?š?. Ar miesto parko tvarkymui  dar kažkiek lieka? Jei gerai supratau, dar palikta 130 t?kstan?i??“  „Mes esame nusipirk? projekt?, kuris kainuos apie 100 t?kstan?i?,- teig? administracijos direktorius. – Tai dar netgi šiek tiek lieka.“  Pasisakyti iš trib?nos frakcijos vardu panoro Tarybos narys Liudas Kavaliauskas:

– Tai pats pagrindinis ši? met? dienotvark?s klausimas, jis be galo svarbus visai rajono bendruomenei. Nuo m?s? sprendimo priklauso, kaip gyvens švietimas, komunalinis, eiliniai darbuotojai, moksleiviai, visi gyventojai. Direktorius, pristatydamas š? klausim?, mane suglumino: nuo kada pasikeit? skolinimosi limitai? Kada savivaldyb? gali pasiskolinti 40 milijon?? Šito klausimo aš niekaip nesuprantu. Jeigu savivaldybini? pinig? yra 37 milijonai, nuo j? galima skolintis 40 procent?, plius galima skolintis dar papildomai investiciniams projektams. Iš kur susidaro 40 milijon? pasiskolinti, man yra neaišku, ir k? direktorius ?ia papasakojo, aš taip ir nesupratau. Aš neišgirdau, kiek procent? yra skiriama švietimui, kult?rai, socialiniams reikalams ir administravimui -  tokie skai?iai iš karto b?t? matomi eiliniam pilie?iui. Turiu esmini? pasi?lym?.

Turiu esmini? pasi?lym?. Gražu ir sveikintina, kad yra taupoma, ta?iau mes turime ne tik taupyti, bet ir ži?r?ti, iš kur pinig? surinkti. Biudžete nei vieno lito nenumatyta tokioms investicijoms arba investicin?ms programoms, iš kuri? gal?tum?me uždirbti pinig?, kurie papildyt? ir taip vargan? m?s? biudžet? – t?, kur? mes patys surenkam, o ne t?, kur? deleguoja Finans? ministerija. Esant tokiai biednystei ir tokiai sud?tingai situacijai, ar verta mums 110 t?kstan?i? skirti kult?rin?ms programoms? Gerbiamas mero patar?jas Antanas Vizbaras si?lo tuos 110 t?kstan?i? išleisti ?vairioms švent?ms. Laisv?s gyn?j? dienai, Motinos dienai, T?vo dienai skiriam po 6 t?kstan?ius, ypatinga diena yra ir Cecilijos diena – skiriam 5 t?kstan?ius. Ar j?s gal?tum?t paaiškinti, kas tai per diena? Už tuos 5 t?kstan?ius gal?jome išlaikyti kuri? nors bibliotek?. Skiriam Vietos savivaldos pamin?jimui, Mokslo užbaigimo dienai ir dar visokioms dienoms, kai gatv?se nedega šviestuvai, kai nenuvalomi keliai ir vaikai negali atvažiuoti ? mokykl?. Tai yra juodas pasity?iojimas iš biudžeto. Aš si?ly?iau iš šit? kult?rini? program? nuimti 50 t?kstan?i? ir išsiversti su tais pinigais, kurie lieka. Mes turim šv?sti Valstyb?s dien?, dar kai kurias šventes, ta?iau tur?tume atsirinkti, o ne skirti po 10 ar 15 t?kstan?i? neaišku kam. Taip pat aš si?lau perži?r?ti biudžet?. Matau, kad pinigai, numatyti savivaldybin?ms funkcijoms, kitaip sakant, skyriams, mažinami apie 60-70 procent?, lyginant su pra?jusiais metais. Vienintel? Mero tarnyba yra konstanta – l?šos maž?ja tik apie 7 procentus. Mes žinom, kam buvo ?kurti mero pad?j?jai, patar?jai. Vienas, kad seni?naitijas sutvarkyt?; jos jau sutvarkytos, kiek man žinoma. Kitas, kad va tokius gražius planus kurt?, šventes organizuot?. Kai pinig? n?ra, man atrodo, nereikia j? organizuoti – tam yra vicemer?, kult?ros skyriai. Aš si?lau nuo Mero tarnybos nuimti 100 t?kstan?i?, panaikinti 2 etatus – patar?jo ir pad?j?jo. O tuos pinigus – 100 t?kstan?i? – paskirstyti kitoms reikm?ms. Jei visuose skyriuose 10-20 procent? sumaž?jo dirban?i? žmoni?, ir direktorius gyr?si, kad iš tikr?j? sutaupo, tai Mero tarnyba yra šventa karv?. Taip netur?t? b?ti – jei visi veržiam?s diržus, tai turim visi veržtis. Tuos sutaupytus 150 t?kstan?i? aš si?ly?iau panaudoti taip: labai aktuali problema yra vaik? užimtumas – 30 t?kstan?i? gal?tume skirti m?s? rajon?  garsinan?iam vaik? teatrui „Svajoklis“, 30 t?kstan?i? – dant? protezavimo programai, 30 t?kstan?i? – kaimo fel?erini? punkt? išlaikymui ir 60 likusi? t?kstan?i? – seni?nijoms, gatvi? apšvietimo programai. ?ia b?t? galima kalb?ti labai daug ir apie park?, ir apie t? m?s? švent? karv? autobus? stot?, kuriai tiktai vienai kažkod?l investicijoms duodam pinig?. Aš atsimenu, prieš 2-3 metus mes dav?m autobus? parko pastato statybai, rekonstrukcijai. Ir tikrai, toje vietoje, kur tur?jo išaugti tiek prekybos centras, tiek nauja autobus? stotis, išaugo pastatas, tik labai keistu pavadinimu – kebabin?. Iš tikr?j? mes netur?tume pritarti šiam biudžetui ir negalime jam pritarti. -Aš irgi, kaip sakant, esu Tarybos narys, – tar? meras, – tod?l, kol j?s dar nesuk?l?te rank?, aš, kaip Tarybos narys, 3 minutes. Aišku, aš tikrai nesu atsakingas už kiekvien? Tarybos nar?, jeigu jisai neskaito Valstyb?s ?statym?. Noriu priminti gerbiamam Liudui, kad 2009 metais gruodžio 23 dien? priimtas Valstyb?s biudžetas, Seimo sprendimas, kuriame aiškiai yra nurodyta, kiek savivaldyb? gali skolintis. Ten pasakyta, kad savivaldyb?s skolinimosi limitai, ryšium su tuo, kad art?ja europini? pinig? ?sisavinimo bumas, yra didinami. Bet reikia atskirti, kur mes skolinam?s b?tent tiems projektams, kuriuos vykdome savivaldyb?s paskolos l?šomis, ir tuos projektus, kuriuos mes vykdome Europos strukt?rini? fond? l?šomis. Jie yra sud?ti ? kr?v? – direktorius juos tuojau pat atskirs.

[6]Toliau – 110 t?kstan?i? kult?rinei programai: nežinau, kok? j?s t? popier?l? turit, k? j?s ten skait?t, ir kuri? met? j?s ten skait?t. Aš jums atsakingai pasakau prieš vis? Taryb?, prieš vis? visuomen?, kad šiais, 2010 metais, yra numatytos tokios švent?s: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Mindaugo kar?navimo diena, Apskrities švent?, taip pat Rugs?jo pirmosios švent? ir iš papildomo finansavimo, kuris pareis iš Vyriausyb?s, bus Politini? kalini? ir tremtini? švent? Ariogaloje. Kad ir koks yra blogas metas, bet vis tiek kult?rinis gyvenimas netur?t? nutr?kti. Biudžetas yra toks, koks yra. Labai d?koju direktoriui už nuostab? nauj? biudžeto pristatym?. Atsakydamas ? opozicin?s frakcijos pasisakym?, aš sakau – sakykim ties? ? akis, nebijokim tiesos – turim tok? biudžet?, ir tur?sim išgyventi. Kitokio biudžeto nebus. Tod?l gerbiamiems Tarybos nariams si?lau pritarti šiam biudžetui.

„Galima dar klausim??“ – pasigirdo Tarybos nario Dainiaus Šadauskio balsas, – min?jote šventes, bet nepamin?jote sum?. Mes dabar nežinome – lyg ir ?vardijot 100 t?kstan?i?.“ Meras atsak?, kad tvirtinama yra visa kult?rini? rengini? programa, jai  numatyta 110 t?kstan?i? lit?. Mero potvarkiu bus sudaryta komisija ir kiekvienam renginiui bus nustatyta s?mata, nurodyti siekiami tikslai ir taip toliau.

Iš trib?nos pasisak? Tarybos narys Linas Bielskis:

-Man buvo smagu klausyti, kad biudžetas realiai mažinamas, n?ra išp?stas. Jeigu mes turime maž? biudžet?, b?t? labai svarbu teisingai j? paskirstyti. Man konkre?iai neaišk?s seni?nij? paskirstymai. Pavyzdžiui, paimkite Valstyb?s biudžeto speciali?j? tikslini? dotacij? valstyb?s deleguotoms funkcijoms ir kitoms priemon?ms  vykdyti paskirstym?,  kur pinigai skiriami Darbo rinkos politikos rengimui ir ?gyvendinimui. Mes vakar buvome Darbo biržoje, labai išsami? informacij? išklaus?me ir sužinojome, kad didžiausias nedarbo lygis yra Ariogalos, Betygalos ir Nemakš?i? seni?nijose. Iš savivaldyb?s biudžeto skiriami pinigai:  Ariogalos seni?nijai – 18 t?kstan?i?, Betygalos seni?nijai – 13 t?kstan?i?, Nemakš?iams – 12, kai tuo tarpu Viduklei skiriami 29 t?kstan?iai, Šiluvai – 20 t?kstan?i?, Paliepi? seni?nijai – 17 t?kstan?i?. Gal skirstant pinigus tur?t? b?ti atsižvelgiama ? nedarbo lyg?, ar ?ia tik sutapimas?  Džiaugiuosi, kad jau šiek tiek padid?jo l?šos komunaliniam ?kiui, suradom t? 90 t?kstan?i?. Bet vis tik manau, kad pinigus, numatytus parkui, mes tikrai gal?tum?m efektyviau panaudoti, o park? gal?tume tvarkyti iš investicini? program?, kur tereikia prisid?ti 10-15 procent?. Dar. Galb?t seni?nams reprezentacin?ms išlaidoms n?ra duodami dideli pinigai, ta?iau didžiausia seni?nija – Ariogalos, kur yra 8 bendruomen?s, reprezentaciniams kult?ros renginiams gauna mažiau, nei Vidukl?s seni?nija. Tai tik keli šimtai, bet b?t? galima kažkaip tiksliau padalinti.

Svar? žod? tar? ir Švietimo, kult?ros, sporto, teis?tvarkos ir jaunimo reikal? komiteto pirmininkas Linas Dargevi?ius:

-Mieli Tarybos nariai, biudžetas yra toks dokumentas, apie kur? galima kalb?ti ir gerai, ir visada galima surasti argument?, kod?l jis yra blogas. Net ir tada, kai biudžetas buvo optimistinis ir perteklinis, buvo galima surasti argument?, kuo jis blogas. Tuo labiau, galima surasti jam priekaišt?, jeigu jis yra, taip tiesiai pavadinkim, vargo biudžetas. Bet mes puikiai žinom, kad bet kuriuo atveju biudžet? tur?sim priimti. Tod?l prieš tai kalb?jusi? Tarybos nari? pastabos iš esm?s nieko nekei?ia. O mano buvimas toj trib?noj iš tikr?j? yra susij?s su tuo, kad didžioji dalis pinig? yra skiriama švietimo, ugdymo ?staigoms, ir iš tikr?j? galima pasakyti, kokios ?ia yra nuotaikos ir kokios galimos perspektyvos. Visas m?s? biudžetas pagal savo skai?ius ir pagal tai, kiek mes planuojam surinkti iš savivaldyb?s, yra labai panašus ? 2007 met? biudžet?. Vienas optimistinis dalykas – reformos, kurios buvo padarytos su mokyklos tinklu, ir mokinio krepšelis. Su mokyklom atsiskait?me 2009 metais, su mokytojais atsiskaitysime turb?t labai tvarkingai ir 2010 metais. Ryžtingos reformos, kurios buvo padarytos, leidžia ? ši? srit? žvelgti optimistiškai. Kita vertus, jeigu kalb?sim apie mokykl? aplink?, j? finansavim?, ?ia problemos jau yra užprogramuotos iš karto. Lieka vienintelis dalykas: arba met? eigoje galvoti apie tai, kaip atsiradus papildomoms pajamoms perskirstyti biudžet?, arba ieškoti tam tikr? rezerv? toms problemoms išspr?sti. Jeigu kalbam apie bibliotek?, kult?r?, sporto ?staigas, tai iš tikr?j? metai bus nelengvi. Gerbiamas Liudas kalb?jo apie 110 t?kstan?i? švent?ms;  2007 metais toj pa?ioj eilut?j buvo lygiai dvigubai daugiau – 220 t?kstan?i?. Taigi gyvenimas šiais metais tikrai nebus linksmesnis, l?šos tur?s b?ti skiriamos tik rimtoms švent?ms, gerai apm?stant j? finansavim? ir organizavim?. Kvie?iu visus balsuoti už šit? biudžet? be esmini? patais? ir skirti didžiul? d?mes? biudžeto vykdymui ir po pusme?io ?d?miai pasiži?r?ti, kuriose eilut?se gal?tume padaryti  pakeitimus.

Savo nuomon? išsak? Tarybos narys Antanas Kil?auskas:

-Pagal Lino kalb? mes lyg ir esam prieš bet kok? biudžet?. Bet mes nusistat? esam tik prieš t?, kuris yra pateiktas. Už tai kiekvienas kalb?jusysis – tiek Sigitas Vai?ius, tiek m?s? Liudas, duoda pasi?lymus, iš ko b?t? galima atimti ir prie ko galima prid?ti. Many?iau, ?ia joks griekas. Be abejo, tur?sim patvirtinti biudžet?, bet reikia priimti visus pasi?lymus.

? trib?n? užkop?s Tarybos narys Sigitas Vai?ius taip kalb?jo:

-Žinodamas Liudo nor? papolitikuoti, labai džiaugiuosi, kad jis kult?ringai ir labai negausiai š? kart? politikavo. Valstyb?, kaip ir m?s? rajonas, yra gilokoj ekonomin?j duob?j, kurioje atsid?r?me d?l objektyvi? priežas?i?, iš dalies d?l to, kad tuo metu valstybei vadovavo socialdemokratai, jie taip pat prie to prisid?jo. Aš galvoju, kad suglaud? pe?ius vis tiek turim šit? biudžet? vykdyti ir stengtis išgyventi kuo lengviau. Iš ekonomin?s kriz?s anks?iau ar v?liau mes išeisim, iš dvasinio li?no sunkiau lipsim. Tod?l aš galvoju, kad mero pad?j?jas Antanas savo darbais ir siekia, kad iš to dvasinio li?no mes išliptume. Ir tas etatas yra reikalingas, nes jo pastang? d?ka tautin?s švent?s tapo masiškesn?s, o j? turinys geresnis. Be to, šitie etatai buvo valdant socialdemokratams, ir tie patys žmon?s dirbo. Tada jie buvo lyg ir gerai, o šiandien jau blogai. Pam?stykim.

Tarybos narys Vidmantas Karabinas stoj?s trib?non r?ž? kaip iš rašto:

-Neabejotinai šiandien ant m?s?  stal? guli pats svarbiausias 2010 met? Raseini? rajono savivaldyb?s dokumentas, kuris dalinai lemia vis? rajono gyventoj? gyvenimo kokyb?. Nat?ralu, kad ? š? svarbiausi? dokument? Tarybos pozicijos ir opozicijos poži?riai išsiskiria, kaip ir asignavim? valdytoj?. Ta?iau visi puikiai suvokiame, kad tokiu laikme?iu š? biudžet? tvirtiname pakankamai racionaliai sud?liot?, ?vertinat visas svarbiausias j? ?takojan?ias aplinkybes. Jis pakankamai išdiskutuotas Tarybos komitet? pos?džiuose, darbo grup?se, ?vertinant atskiras programas. Be abejo, kur kas maloniau b?t? tvirtinti perteklin? biudžet?, su kaupu tenkinant? vis? asignavim? valdytoj? finansinius poreikius. Deja, šis malonumas atiteks ne šio, o gal net ne kito dešimtme?io kadencij? taryboms. Gerbiami kolegos, ?moni?, ?staig?, skyri? vadovai, dirbsiantys su patvirtintais asignavimais, kvie?iu visus, pasitelkus vis? turim? išmint? ir geb?jimus, kuo racionaliau ir efektyviau naudoti tas pa?ias, kad ir varganas, biudžeto l?šas. Jei maž?ja asignavimai, tai dar nereiškia, kad bus atlikta kur kas mažiau darb? ar nupirkta mažiau paslaug?. Žymia dalimi tai priklauso nuo m?s? vis?: Rajono tarybos nari? politin?s valios, administracijos vadov? poži?rio ir geb?jimo kontroliuoti, kad biudžeto l?šos b?t? racionaliai panaudotos. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu kvie?iu visus gerbiamus kolegas palaikyti Rajono avivaldyb?s biudžeto projekt? ir teisingai, tvarkingai už j? nubalsuoti.

Paskutinysis iš Tarybos nari? prakalbo Juozas Bražas:

-Nesiruošiau kalb?ti, bet pasiklausiau praneš?j?, perži?r?jau lenteles, ir man nerim? suk?l? tai, kad laidojimo išmokoms pinigai yra didinami, o žmoni? gerovei, prieži?rai j? visiškai n?ra. Konkre?iai kalbu apie fel?erinius punktus – jiems pinig? n?ra, b?sim priversti uždaryti tolimuose taškuose esan?ius punktus. Mašin? daug?ja, o ligonin?s ?važiavimas, aikštel?s, keliai nenuvalomi, laiptai nepataisyti – tam  pinigai neskiriami. Greitajai ?rengti taip pat pinig? n?ra, nors apie tai buvo kalb?ta. Atstovauju sveikatos sri?iai, tod?l negaliu pritarti šiam biudžetui, tiesiog susilaikysiu. Jeigu atsirast? galimyb?, reik?t? ši? klausim?  neužmiršti.

Meras teig?, kad ir 5-ojo, ir 6-ojo šaukimo taryba tikrai nebuvo nusisukusi nuo sveikatos ?staig? prieži?ros ir kiek gali, tiek padeda. Aišku, problem? yra, ta?iau esant galimybei bus padedama jas išspr?sti. Administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis atsak? ? Tarybos nario Liudo Kavaliausko klausim? d?l skolinimosi limit?: „Iš tikr?j?, ir Liudas yra teisus, ir aš esu teisus. Ir tuo pa?iu mes abu esame neteis?s, nes yra melas, baisus melas ir statistika. Pagal skai?ius mes galime skolintis 16 milijon? plius 12 milijon?. Ta?iau per metus mes negalime pasiskolinti daugiau kaip 8 milijon?. Dabar turime 16 milijon?, jeigu gal?tume maksimaliai pasiskolinti – 16+8, b?t? 24 milijonai. Tai neviršija 40 milijon?, kuriuos mes galime skolintis. Ta?iau per šiuos metus su pal?kanomis mes gr?žinsime 5 milijonus, tai m?s? ?siskolinimo limitas met? gale gali padid?ti iki 19 milijon?. Jei pasiskolinsim maksimaliai kiek leidžiama – 8 milijonus, met? gale m?s? limitas bus 19 milijon?, kuris neviršys 40 milijon?, kur? gal?tume skolintis, jeigu gal?tume. Turb?t taip.“

Kadangi diskusijos pasibaig?, meras ragino prad?ti balsavim?. Vis? pirma buvo atskirai balsuojama d?l administracijos direktoriaus pateikt? biudžeto patais?, joms pritarta bals? dauguma. Tarybos nario Liudo Kavaliausko pateiktiems si?lymams dauguma Tarybos nari? nepritar?. Visam sprendimo projektui pritarta bals? dauguma: „už“ balsavo 16 Tarybos nari?, „prieš“ – 1, o 7 Tarybos nariai „susilaik?“. Kaip ?prasta, po tokio rimto sprendimo nuaid?jo plojimai, tik jie buvo gerokai skystesni, nei kitais kartais. Suprantama: koks biudžetas, tokie ir plojimai. Kas ten sak?, kad biudžetas yra toks, koks yra, taigi reiks su juo gyventi.