Šeimos gražiu tik?jimu, Dievo valioje tap?s kunigu

Pranas LAURINAVI?IUS [1]

- Pasaul? išvydote nuostabiu met? laiku, kai vasara brandina laukuose derli?, sodai nokina vaisius, o ir g?lyn? žyd?jimas pa?iame gražume. J?s? gyvenimas taip pat pa?iame brandume, nugyvenote pus? amžiaus, kaip pats sakote, Viešpats Jums dovanojo puik? gyvenim? ir esate pasireng?s šia dovana dalintis su visais. Kur gavote t? Viešpaties dovan?, kada pirm?kart pažinote Diev??

- Gimiau 1961 m. liepos 21 d. Lazdij? rajone, Krosnos apylink?je, Saltinink? kaime, Stas?s ir Vlado Staniuli? šeimoje. Kartu augo sesuo Angel?, pusseser? Roma. Aš mokiausi Saltinink? pradin?je mokykloje, Krosnos vidurin?je, 1982 m. baigiau Daug? žem?s ?kio technikum?, ?gijau techniko mechaniko specialyb?. Pirmoji pažintis su Dievu ir Viešpaties dovana – iš šeimos. Mano abu t?vai buvo giliai tikintys, net ir sovietme?iu rasdavo laiko bažny?iai. Mama daugiau nei trisdešimt met? išdirbo kol?kio kontoroje, t?vukas laukininkyst?je. T?vas, sulauk?s 80 met?, dar savarankiškai tvarko savo ?kel?: užsiaugina kiauli?, laiko arkl?, višt?, pasišienauja. A. a. mamai, kuri? prieš pusantr? met? pasišauk? Viešpats, bene daugiausiai esu d?kingas už ?skiepyt? tik?jim?. Pamenu, dar mokiausi pradin?je mokykloje; laidojant garb? kol?kio žmog?, mokytoja liep? tik ?nešti g?les ? bažny?i?, o patiems išeiti. Mes taip ir padar?me, bet mano mama, pama?iusi per kontoros lang?, kad ir aš iš?jau iš bažny?ios, mane sugr?žino, paaiškino apie pagarb? mirusiajam. Bažny?ios aš nesišalinau, o kai einant 9 metus pakviet? patarnauti Mišioms labai džiaugiausi. Iki pat ši? dien? prisimenu t? jaudinant? moment?. Visad su pagarba prisimenu pirmuosius savo gyvenime sutiktus kunigus, kurie savo gražiu elgesiu ir pamaldumu, geru pavyzdžiu paskatino kunigystei – tai Jonas Baranauskas, Vytautas Budas.Nuo t?višk?s nam? nenutolau. Jei tik turiu galimybi?, visada aplankau t?vuk? ir buvusi? savo parapij? Lazdij? rajone Krosnos Šv. Mato bažny?ioje. Liepos 17 d. dalyvavau atlaiduose, aukojau šv. Mišias.      

- Šeima – didžiausia vertyb?. Meil? t?vams, seneliams – vis? dorybi? pamatas. Papasakokite, kokia tolimesn? J?s? gyvenimo atkarpa?
- Po technikumo pašauk? ? sovietin? armij?, tarnavau Leningrade, Petrograde netoli Ladogos ežero, mok? seržant? mokykloje, po to išvež? ? Murmansko raketin? dalin?.
Paskyr? leitenanto pavaduotoju, taigi tapau dideliu viršininku. Priesaik? pri?miau, bet pasakiau, kad esu tikintis, tai stoti ? komjaunim? per daug ir neragino. Nežinau, gal kai kur ir b?davo tos vadinamos dedovš?inos, bet m?s? dalinio vadovai, a?i? Dievui, buvo pavyzdingi, gerb? eilini? poži?r? ? tik?jim?. Vienas iš vad?, pamenu, yra prasitar?s – jei žmogus tiki, tai ir juo pasitik?ti labiau gali. Kas tarnavo armijoje, žino, kaip malonu sutikti savo žemiet?. Aš tarnaudamas sutikau iš Raseini? krašto, nuo Paupio kilus? Antan? Ma?iul?. Po tarnybos gr?žau ? gimtin?, dar dvejus metus dirbau „Švyturio“ kol?kio meistru reguliuotoju. Kai tap?s kunigu atvykau dirbti ? Vidukl?s bei Paupio parapijas, ir v?l sutikau Antan? Ma?iul?, su kuriuo kartu Murmanske tarnavome. Antanas dabar mano parapijietis, padeda per kal?dojimus. Antanas vis primena, kad dar armijoje apie kunigyst? užsimindavau.
- Tikriausiai vaikyst?je išgyventas artumo bažny?iai jausmas pas?mon?je užkodavo pasirinkim? tapti kunigu. O gal tai Dievo pašaukimas? Kur baig?te kunigyst?s mokslus?
- 1987 m. ?stojau ? Kauno kunig? seminarij?, po ketvirto kurso atlikau praktik? Kaune, Vilijampol?s Šv. Juozapo bažny?ioje. Klebono L. Vai?iulionio prašymu, mus, kelis
klierikus, ?šventino anks?iau. Taigi, pirmoji parapija buvo Vilijampol?s Šv. Juozapo bažny?ia. Ten dirbau iki 1993 m., tais pa?iais metais atvykau dirbti klebonu ? Betygal?, o 2000 m. buvau paskirtas Vidukl?s ir Paupio parapij? klebonu.
- Esate iš t?, kurie dažnai neperkeliami iš parapijos ? parapij? – kunigo Maironio apdainuotoje Raseini? žem?je – jau 18 met?. Ar yra koki? nors skirtum? tarp parapij??
- Parapijos, kaip ir tik?jimas, panašios. Juk tik?jimas nemoko blog? dalyk?, moko myl?ti žmones, b?ti jiems atlaidiems ir gailestingiems. Visose parapijose tikintieji panaš?s. Kiekvienas žmogus – tai Dievo k?rinys, o parapija – tai bendruomen?, kuri? vienija tik?jimas Dievu. Galiu pasidžiaugti žmoni? veiklumu, pamaldumu, kiekvieno žmogaus asmenyb?s išskirtinumu.
- Ar teko per tuos kunigavimo metus akivaizdžiai pad?ti žmogui, kuris buvo patek?s ? sunki? dvasin? b?sen??
- Kiekvienas gyvenime nešame savo kryži?. M?s?, kunig?, pareiga kiekvienam šiek tiek pad?ti nešti t? kryži?, ir mes tai darome per pamokslus, per išpažint?, per kiekvien? susitikim?, bendravim?. Pamenu, Vilijampol?je pirmaisiais metais teko vos ne iki pary?i? klausyti jauno žmogaus išpažint?. Daug kalb?jom?s, žmogus suprato, kad pasitraukti iš gyvenimo – tai ne pats geriausias sprendimas. Gera b?na, kai su ašaromis sutikt? žmog? išleidi su šypsena.
- Ar neteko suabejoti savo pasirinkimu?
- Kunigyst?s pašaukimas n?ra m?s? pa?i? pasirinkimas. Tai susitikimas su J?zumi, jo kvietimo pri?mimas. Jei suabejo?iau J?zaus buvimu, suabejo?iau ir savo pasirinkimu. Jis mane pašauk?, Jis mane veda.
- Ar savo asmeniniu pavyzdžiu esate atved?s ? kunigyst? jaun? vaikin??
- Veste nevedžiau, bet malonu, kad du vaikinai, su kuriais artimai bendravau, kai dirbau Betygalos parapijoje, pasirinko kunigo keli?. Vienas j? – Darius Varnelis iš Skirmantišk?s kaimo. Vaikinas kitais metais jau šv?s penkeri? met? kunigyst?s sukakt? ir savo 30-met?. Jis šiuo metu dirba ten pat, kur ir aš prad?jau savo kunigyst?s keli? – Vilijampol?s Šv. Juozapo bažny?ioje. O kitas vaikinas Audrius Mikitiuk dirba Jonavos dekanato dekanu.
- Dvasiniai, pastoraciniai reikalai, sielovada, pagaliau ir bažny?ios prieži?ra, finansiniai ir kitokie r?pes?iai reikalauja daug laiko. Ar randate bent valand?l? pom?- giams, knygoms, televizijai?
- Nemažai tenka važin?ti, m?gstu vairuoti, apie technik? nusimanau, groju gitara, bet tam tikrai neturiu laiko. Knyg? daug neskaitau, bet m?gstu paskaityti psichologinio, teologinio pob?džio literat?r?, kaip antai „Vienuolis, kuris pardav?Ferrar?“, „Laim?k nekovodamas“. Kai kurias televizijos laidas paži?riu prab?gomis, priklausomybe kompiuteriui dar nesusirgau. Žinoma, nemažai laiko atima ir kai kuri? dokument? tvarkymas. Džiaugiuosi, kad turiu veikli? pastoracin? taryb? – Vidukl?je ir Paupyje ? mano prašym? visada atsiliepia. Stengiuosi, kiek leidžia galimyb?s, pab?ti su kaim? bendruomen?mis j? šventiniuose susi?jimuose. Šiek tiek darb? kr?vis sumaž?jo, kai ? Vidukl?s ir Paupio parapijas at?jo dirbti dar vienas kunigas – Juozas ?i?irka.
- Vidukl?s Šv. Kryžiaus bažny?ioje šv. Mišioms visada patarnauja gausus  jaunimo b?rys. Kitur nedažnai tai pamatysi.
- Tai jau susiklos?iusios gražios šios parapijos tradicijos. Jas radau prieš 11 met? ?ia at?j?s, stengiuosi ir toliau puosel?ti. Vaik? amžius -  10-12 met?, yra vyresni?. Gyvuoja gražus apie 25 asmen? jaunimo choras. Jam vadovauja vargoninink? Jurgita Underien?. Su jaunimu kiekvien? vasar? važiuojame ? stovykl?, dažniausiai prie j?ros. Be galo esu d?kingas šios bažny?ios zakristijonui Petrui Ka?iušiui, ?ia dirban?iam per 30 met?, kuris vaiku?ius ruošia Pirmajai Komunijai, bei Vidukl?s Simono Stanevi?iaus gimnazijos direktorei Janinai Jasiulienei ir visai gimnazijos bendruomenei už glaud? bendradarbiavim? su bažny?ia, taip pat ir Paupio, Pryšman?i? mokykloms. Džiaugiuosi gyvybinga Vidukl?s parapija, aktyvia maltie?i? veikla, jie jau daug met? bendradarbiauja su Vokietijos Bremeno Šv. Antonijaus parapija. Maltie?iams vadovauja energinga seni?nijos socialin? darbuotoja Gerda Visockien?. Taip pat džiaugiuosi, kad turiu t?viškus vyskupus – Sigit? Tamkevi?i?, Jon? Ivanausk?. Taigi, ir tie džiaugsmai, ir r?pes?iai b?na malon?s, nesunk?s, kai supa nuostab?s vienmin?iai žmon?s.
- Šiek tiek pakalb?jome apie sielovad?, apie vien? kit? artim? žmog?. Žinau, kad netr?ksta r?pes?i? ir ?kin?je veikloje.
- Bažny?ia reikalinga tam, kad joje gyvent? siela. Bažny?ia – tai ne vien kunigo namai, tai vis? namai. Malonu, kad abiej? mano parapij? tikintieji puikiai tai supranta, visada prie t? nam? tvarkymo prisideda aukomis, talkomis. Už tai esu be galo d?kingas. Prieš por? met? atšvent?me Vidukl?s Šv. Kryžiaus bažny?ios garbing? 200 met? jubiliej?. Jos metai ir autoritetas ?pareigoja pagarbiai ir atsakingai elgtis. Nemažai darb? puošiant, gražinant bažny?i? nuveik? kunigai Viktoras Aukštakalnis ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Per pastaruosius metus restauravome bažny?ios bokšt?, nudaž?me fasad?, nulakavome bažny?ios grindis, sutvark?me suolus, atnaujinome altori?. Užbaigtas tvarkyti bažny?ios šventorius, nemažai padaryta ir kit? darb?. Ši? vasar? perdažysime vis? bažny?ios stog?. Nemažai remonto darb? padaryta ir Paupio bažny?ioje. Tvarkant park? priešais bažny?i?, planuojame restauruoti nuostab? architekt?rin? statin? – sen?j? klebonij?. Prisilie?iant prie saugotin? dalyk?, privalu elgtis atsargiai. Mums visada pataria ir pagalb? suteikia Raseini? r. savivaldyb?s administracijos Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialist? Gražina Pe?kaitien?, esame už tai jai d?kingi.
- Krikš?ioni? pasaulis – tai tarsi kovos laukas, kuriame be maldos neišgyvensi. K? be maldos palink?tum?te savo parapijos žmon?ms?
- Aišku, pirmiausiai Dievo palaimos. Dievas mylin?ioms širdims – begalinis. Taip pat vienyb?s, meil?s, pakantumo, užuojautos, pagarbos vieni kitiems. Prisiminkime, kad kiekvienas esame Dievo k?rinys, o kas nemyli savo k?rinio? Tad neabejokime – visus mus myli Dievas, nes mes jo k?riniai. Tik?jimo ir meil?s ne tik parapijie?iams, bet ir visiems, su kuriais teko bendrauti, susitikti gyvenime.
- To paties linkiu ir Jums, gerbiamas klebone, gražaus ir brandaus asmeninio jubiliejaus proga kartu su Vidukl?s parapijos pastoracine taryba. Nuoširdžiai d?koju už pokalb?.