eimos aknys, savojo kelio paiekos

Versija spausdinimui

Jurgis Savickis 1923 m. rugs?jo 23 d. laike monai Idai save apib?dino taip: Charakteris mano ?mus, unikas, a pats i giri?, girinis, tarsi sulauk?j?s batsiuvys, nors sielos gilumoje tikiu, kad kur nors bany?ios ar vals?iaus archyve arba dar kur nors yra dokumentai apie mano nenugin?ijam? bajorik? kilm?. Tai jau?iu savo kraujuje.
Nuojauta ities nemelavo. Jurgio senel? Rozalija Rimaevskaja buvo kilusi i senos dvarinink? gimin?s, kurios aknys siek? net 1670 m. Rozalija 1854 m. itek?jo u valstie?i? kilm?s Tomo Savickio. Kod?l, galima tik sp?lioti. J.Savickio gyvenime toki? kod?l? dar bus ne vienas…
B?simojo raytojo t?vai Augustinas Savickis ir Sofija Barauskait? susituok? 1889 m. vasario 18 d. t? liudija ?raas metrik? knygoje rus? kalba. Pirmagimis Jurgis, kaip ufiksuota Ariogalos v. arkangelo Mykolo bany?ios metrik? knygoje, gim? 1890 m. balandio 22 d. (nauju stiliumi gegu?s 4 d.) Pagausan?io dvarelyje netoli Ariogalos. Pakriktytas balandio 24 d. Jurijaus vardu. Augustinas ir Sofija Savickiai susilauk? dar vienuolikos vaik?. Ta?iau i dvylikos Savicki? eimoje gimusi? vaik? uaugo tik keturi s?n?s Jurgis, Mykolas, Antanas ir dukra Marijona. Sesuo Elena, igul?jusi ligonin?je tris m?nesius, nesulaukusi n? 20 met?, paveikta t?vo mirties, mir? Voronee. Ten ir palaidota.
Jurgio t?vai tur?jo atuoniasdeimties hektar? em?s ?k? prie Gausant?s upelio, ir nors bajorikos kilm?s tebuvo jo mo?iut? i t?vo pus?s, eimoje buvo laikomasi luomo tradicij?. Didiuodamasis savo kilme, J.Savickis t?v? ?k? vadindavo dvaru, o pirmuosius apsakymus ir kelioni? apybraias pasirain?jo Jurgio Rimoiaus slapyvardiu pagal mo?iut?s pavard?. J.Savickio t?vai 1889 m. vasario 18 d. iraytame santuokos liudijime bajorais nebevadinami. Jie buvo pasiturintys ?kininkai. T?vui Augustinui gal?jo priklausyti atuoniasdeimt hektar?, o motinos S.Barauskait?s eimai dvigubai daugiau.
T?vas Augustinas buvo grietas, darbtus ?kininkas, m?go graius arklius, mok?jo skaityti ir rayti rusikai ir lenkikai, buvo tarnav?s caro kariuomen?je. Art?jant frontui 1915 m., b?damas Ariogalos virai?iu, ve? vals?iaus kas? ? K?dainius, vaiuodamas per uv? ?l?o, peralo, ilgai gyd?si. Kaip prisimena Augustino brolio Antano s?nus Algimantas, d?d? (Jurgio t?vas) var? gyvuli? band? ? Rusij?. Pakeliui vienas bulius perd?r? Augustinui koj?. Ji prad?jo gangrenuoti, teko amputuoti. Jurgis dar sp?jo i Maskvos parvaiuoti ir isiveti t?v? ? Maskv? gydytis. Kiek pasirg?s, t?vas Maskvoje mir? 1917 m., ten bendrame kape ir palaidotas.
Motina Sofija buvo velni, isilavinusi, inteligentika moteris, pasak s?naus Antano, gera pasakor?, raydavo daug laik?, m?go diskusijas. I jos Jurgis paveld?jo ne tik veido bruous, bet ir meil? g?l?ms, groio poj?t?, diplomatinius geb?jimus bei lengv? plunksn? geb?jo sklandiai reikti mintis. Motina buvo labai darbti ir pamaldi, patyr? daug vargo. Danai kartodavo: Tas neino gyvenimo skonio, kas nelaidojo savo vaik?…
Savicki? eimoje buvo kalbama lenkikai, motina meld?si, vaikus mok? poteri? lenkikai. Pagausantyje, pasak brolio Antano, apylink?s dvarininkai bei stambesni ?kininkai kalb?jo lenkikai. 1904 m. panaikinus spaudos draudim?, J.Savickiui buvo keturiolika met?. Jurgis sulietuv?jo jau atgavus lietuvik? spaud?, kai mokydamasis Maskvoje umezg? ry? su b?simais studentais aurininkais. Brolis Antanas pasakojo, kad parvaiav?s tik lietuvikai su visais tekalb?jo. T?vai lenkikai, o jis atsako lietuvikai… priversdamas ir namikius prisiminti savo aknis. Jurgis gyvai dom?josi lietuvi? kalbos turtingumu ir groiu, siekdamas tobulai imokti savo tautos kalb?. Ankstyvoje jaunyst?je kartu su draugu b?simu ininieriumi Petru Narutavi?iumi p?s?iomis keliavo po emaitij? rinkdami tarmi? odius, liaudies meno eksponatus, lankydavosi lietuvi? inteligentijos susib?rimo centre raytojos Gabriel?s Petkevi?ait?s-Bit?s dvare Puzinikyje. Taigi J.Savickis gars?jo originalumu, gim?s lietuviu, tai buvo reta apgudintoje Vilnijoje.
Apie Jurgio mokslus inoma nedaug. 1919 m. tarnybiniame laike Petrui Klimui J.Savickis ra?: Gimnazija Maskvoje. ?k?s auktieji kursai Petrograde, i kuri? pereita studijuoti dail?s, i pradi? Petrograde, v?liau Dail?s akademijoje Krokuvoje (iki prasid?jus Didiajam karui).
Maskvoje Jurgis mok?si VI berniuk? gimnazijoje. Prie stodamas ruo?si Jurgio motinos brolio Ipolito Barausko namuose Maskvoje. D?d? Ipolitas buvo labai turtingas, tad ne vienam savo giminai?iui buvo ities?s pagalbos rank?. Jurgis tur?jo kambar? su aptarnavimu ir geru maistu. 1902 m. rugpj??io 7 d. jis laik? egzaminus ? antr? klas?, bet buvo priimtas ? pirm?. Gimnazijoje mok?si iki 1909 m. rugpj??io 14 d. D?dei praant, jam buvo iduotas ei? klasi? paym?jimas. Labai gerai ?vertinta tikyba, kiti dalykai gerai ir patenkinamai. Patenkinam? paymi? dvigubai daugiau. Stropumu Jurgis nepasiym?jo. I.Barausko dukt? Sofija Rickevi?ien? i t?vo pasakojim? mena, kad, gyvendamas pas d?d?, Jurgis beveik nesimok?, daug skaitydavo ir vis b?davo vienas, nes nepritapo prie aplinkos.
J.Savickis svajojo b?ti jei ne baletmeisteriu, tai geru artistu. O gal karininku ar neinia dar kuo… Ta?iau t?vai nor?jo kur kas praktikesn?s profesijos, patar? stoti ? girininkyst?s institut? studijuoti, j? manymu, vienintelio d?mesio verto mokslo. T?vas net pardav? eril? (gavo apie 500 aukso rubli?), kad s?nui nupirkt? brangi? uniform? juodas kelnes su lampasais, antpe?iais ji buvo reikalinga em?s ?kio kurs? moksleiviui. Taigi 1911 m. rugpj??io 8 d. Jurgis pateik? praym? ir ei? klasi? paym?jim? ? Peterburgo em?s ?kio kursus. Juose mok?si iki 1912 m., bet irdis linko ? meno dalykus. Met?s em?s ?kio kursus, ivyko ? Maskv?, kur 19121913 m. studijavo dail?. V?liau dail?s studijas t?s? Dail?s akademijoje Krokuvoje.
Jurgio sesers Marijonos, itek?jusios u karininko Jono Kri?i?no, dukra Sofija prisimena: Laikai i uniformuoto kursanto vis ret?jo. Pra?jus metams ar dviem, v?l? rudens vakar? kakas paklebeno duris. ? trob? ??jo Jurgis. Ap?l?s barzda, vilki kakokia miline, virve perjuosta, ant pe?i? tarba ar maias, i kurio kyo teptuk? kr?va. Tai ar tas pat blizgantis studentas, kurio mokslui buvo ileista tiek pinig?. Troboje stojo mirtina tyla. Jurgis bu?iavo mamai rank?, ?jo prie t?vo: Atleisk, t?ve, siek? jo rankos. T?vo nervai neilaik?. Ivijo lauk. Jurgis atsisveikino su namikiais ir i?jo. Motinos praomas, t?vas, pasikink?s arkl?, vijosi, abu sugr?o pary?iui. Abu apsikabin? verk?. Tuomet ir paaik?jo, kad Jurgis visus tuos metus studijavo dail?, o inodamas t?v? viltis ir grietum?, nedr?so prisipainti.
Kadangi t?vai atsisak? finansuoti dail?s studijas, teko verstis pa?iam. 1912 m. rugs?jo 11 d.
J.Savickis laiku i Maskvos kreip?si ? Lietuvi? dail?s draugij?, kad suelpt? finansikai: Dabartyje esu labai sunkiam materialiniam pad?jime esu beveik be pinig?, o tur?damas nenuilstam? nor? siekti prie Dailos, kreipiuosi tat prie Dailos Draugijos ir meldiu suelpti mane pinigais. Prayta 5075 rubli?.
Galutinai pasiry?s atsiduoti dailei, kuri tur?jo tapti gyvenimo tikslu, daug vargo mokydamasis pieti. Studij? lank? vakarais, nes ryto laiku tur?jo b?ti tarnyboje. 1913 m. ?stojo ? Lietuvi? dail?s draugij?. D?l sunkios materialin?s pad?ties v?l kreip?si ? Lietuvi? dail?s draugij? skirti nors kelet? des?tk? rubli?. Gavo 30 rubli? paskol?. To neuteko, prasiskolino bi?iuliams dailininkui V.Kairi?k?iui, gydytojui Juozui Nemeikai, bet skol? priad?jo gr?inti. Apie tai galima spr?sti i 1914 m. vasar? dailininkui Vytautui Kairi?k?iui rayto laiko, kuriame padejavo: Susieiti gyvenime priseis (abu juk dailininkai), o j? taip maai pas lietuvius.
?sp?diais apie studijas Krokuvos dail?s akademijoje dalijasi 1913 m.
gruodio 19 d. laike Antanui muidzinavi?iui: ?kliuv?s naujan meno tarpan, darbuojuos su pasidegimu, Krokuvos akademija man patinka: darbuoties bei mokyties visai galima. Ret i reto pasimatau su dr. Justinu Vienoinskiu savikis vis maloniau yra bendro daug kas kalb?ti. ie metai tik sunk?s, su ateinan?iais, matomai, kitaip versiuos. ingsnis po ingsnio mogus iries pirmyn, tai ir gerai.
Jau benusistovin?i? gyvenimo t?km? sumai? 1914 m. vasar? prasid?j?s Pirmasis pasaulinis karas. Jurgis ? Krokuv? nebeivaiavo, akys krypo ? Peterburg?, bet tam irgi reik?jo pinig?. 1915 m. gruodio 15 d. laike Lietuvi? dail?s draugijai ra?: Jau seniai buvau ?teik?s Dail?s Draugijai praym?, tik?damasis igauti ioki? toki? paalp?, kad ?stengus ivaiuoti Peterburgan dail?s mokykloj mokyt?si, kolei gal?siu atgal sugr?ti ? Dail?s akademij? Krokuvon, bet iki iolei jokios inios neturiu apie Draugijos nusprendim?. Lietuvi? dail?s draugija pagaliau prane?, kad praymas atmestas d?l l?? stokos…
Taigi akivaizdu, kad iuo gyvenimo tarpsniu J.Savickis buvo visas atsidav?s dailei, o literat?ra (jau buvo para?s atuonias noveles), jei ir ne umirta, tai tapo tik pramoga alia pagrindinio usi?mimo tapybos.
Juozas Brazauskas, istorikas, publicistas,
biografin?s knygos apie J.Savick? autorius

1 Komentaras

  1. Juozas Brazauskas

    2020-04-17 21:36

    A?i? u paskelbt? straipsn? ir d?mes? raytojui ir diplomatui Jurgiui Savickiui.
    Primirta neeilin? asmenyb?.