Gytis SAD?NAS
[1]
Kaimas bijo
? ,,Alio, Raseiniai” redakcij? paskambino Raseini? r. Gabši? kaimo gyventoja. Ji guod?si, jog kaimas yra nesaugus d?l vieno Sereik? šeimynos globotinio, kuris akivaizdžiai yra psichinis ligonis ir terorizuoja kaim?: nuolat šlaistosi po j? girtas, grasina papjauti. Jog jis taip gali padaryti, žmon?s sak? neabejojantys, nes policijai ne kart? yra tek? j?, besidraskant? ir itin agresyv?, vežti surakint? antrankiais.
,,Alio, Raseiniams” ?mus tuo dom?tis paaišk?jo, jog kaime baim? bei nerim? pas?j?s paauglys jau nebe ši? met? teismo sprendimu yra apgyvendintas Kauno socializacijos centre kaip agresyvus ir keliantis pavoj?. Ta?iau nepaisant to, jis dažn? dien? šlaistosi po Gabšius, Socializacijos centras š? paaugl? išleidžia, panašu, šiam tik panor?jus, o direktorius Adolfas Skališius reikalauja, kad Sereik? šeimyna, kurioje auga dar 9 vaikai, j? paimt? vasaros atostog? ir taip nusižengt? teismo sprendimui. Taip pat paaišk?jo, jog ir visos Sereik? šeimynos likimas yra pakib?s ant plauko, nes Raseini? rajono savivaldyb?, ignoruodama net Vyriausyb?s nutarimus, vis delsia perregistruoti šeimyn? pagal nauj?j? status?.
Pasikeit? statusas
Sumaišt? ? šalies šeimyn? gyvenim? ?neš? nuo liepos 1 d. ?sigalioj?s naujas Šeimyn? ?statymas. Pagal š? ?statym? steig?jais tampa patys šeimyn? t?vai, o iki tol jos buvo pavaldžios savivaldybei. Kaip internetin?je svetain?je išaiškino Socialin?s ir darbo ministerijos viceministr? Skirma Kondratas, šeimynos veikla n?ra nutraukiama, o tik ?gauna kitok? status?. Naujasis ?statymas už ankstesn?j? geresnis yra tuo, jog per pastaruosius ketverius metus juridini? asmen? registre nebuvo galima užregistruoti nauj? šeimyn?, nes joms buvo keliami labai dideli reikalavimai. Dabar viskas bus papras?iau. Pagal nauj?j? tvark? vaik? glob?jams niekas nebemok?s atlyginimo, ta?iau vaik? išlaikymui l?šos bus skiriamos iš valstyb?s biudžeto, o savivaldyb?s šeimoms mok?s už vaikams teikiamas paslaugas. Ta?iau šios išlaidos savivaldyb?ms bus kur kas mažesn?s, nei tuos vaikus išlaikant globos namuose. Viceministr? pabr?ž? ir vaik? gyvenimo kokyb? – šeimynoje gyvenantys vaikai išvengia likimo užaugti vaik? globos namuose. Taigi, pasak viceministr?s, savivaldyb?s, atsisakydamos skirti finansavim? steigiamai šeimynai, labai nukrypt? ne vien nuo svarbi? visuomenei prioritet?, bet ir apsunkint? savo biudžetus.
Meras nenor?jo 
[2]
?statymas numato, jog šeimyn? t?vai, prieš ?registruodami šeimyn? naujoviškai, pirmiausiai turi gauti savivaldyb?s administracijos užtikrinim?, kad jiems bus skiriamas finansavimas, kad savivaldyb? tikrai pirks iš naujai ?registruotos šeimynos vaik? globos paslaugas. Štai ant šio reikalavimo ir „užl?žo“ šeimyn? perregistravimo reikalai Raseini? rajone ir vos nesibaig? tuo, jog šiame rajone, kuris buvo žinomas kaip gausiausias šeimynomis, b?t? nebelik? n? vienos šeimynos. (O ir šiandien dar teb?ra viskas pakib?, tik pažadai viltingesni). Iki paskutin?s dienos savivaldyb?je buvo delsiama parašyti tok? sutikim? d?l paslaug? pirkimo, nors tai ?pareigojo padaryti ?statymas. Nors apie nauj?j? Šeimyn? ?statym? buvo žinoma nuo vasario 11 d., Raseini? r. savivaldyb?je nedaryta nieko, jog šeimynos b?t? perregistruotos ramiai ir, kaip žad?ta, vaikams to n? nepajutus. Priešingai, buvo elgiamasi taip, jog t? šeimyn? šiam rajonui visiškai nereikia.
Tuo metu, kai šeimynos tur?jo b?ti perregistruojamos, šeimyn? t?vai buvo sukviesti pas mer? Petr? Vežbavi?i?, kuris tiesiai šviesiai pasak?, jog jam t? šeimyn? nereikia, girdi, yra valdiški globos namai ir taškas. Šeimynos netgi buvo apkaltintos, jog jos tarsi pasipelnyti iš to norin?ios. Sako, kliuv? net pa?iai VTAT vadovei Reginai Klevinskienei: girdi, tu man vaik? šeimyn? daugiau nebekursi.
Po šitokio rajono mero akibrokšto viduklišk? Ku?insk? šeimyna iš karto pak?l? rankas. Sereikos liko blaškytis tarp savivaldyb?s ir baim?s akimis ? juos ži?rin?i? vaik?.
Nereik?jo ir administratoriui
Panašios pozicijos laik?si ir savivaldyb?s administracijos direktori? pavadav?s Algirdas Gricius. Kai likus vos porai dien? iki naujojo Šeimyn? ?statymo ?sigaliojimo Sereikos kreip?si ? j? d?l garantinio rašto, šis pareišk?, jog nieko nepasirašys, o ir iš viso jis palaik?s mero pozicij?: nežin?s, k? meras kalb?jo, bet jiems užtenka ir turim? vaik? nam?, tuo labiau, jog juose yra laisv? viet?.
Ta?iau v?liau A.Gricius garantin? rašt?, jog pirks paslaugas, pasiraš?. Kam reik?jo šitaip žmones erzinti, taip ir lieka neaišku. O gal kas ?sikišo iš šalies? Gal nuo valdžios olimpo aukštybi? žem?n nusileisti privert? žurnalist? d?mesys?
Už tai kur kas rimtesn? kalba buvo su iš atostog? gr?žusiu administracijos direktoriumi Dainiumi Baltrušai?iu. Jis ,,Alio, Raseiniams“ sak?, jog šeimyna b?sianti išlaikyta, o tai, kas atsitiko, tai atsitiko d?l savivaldyb?s specialist? nesusikalb?jimo. D. Baltrušaitis pažad?jo jo kompetencijos ribose esan?i? visokeriop? param? šeimynai.
Šeimos dalyviai 
[3]
Nauj?j? Šeimyn? ?statym? pasitiko 39 šalies šeimynos. Kiek j? persiregistruos pagal naujuosius reikalavimus, kol kas prognozuoti sunku. Šeimas ? nevilt? varo ne tik kai kuri? savivaldybi? poži?ris ? šeimynas, bet ir paties ?statymo „nusišnek?jimai“. A. Gricius sak?si man?s, jog šis ?statymas pirmiausiai blogas tuo, jog n?ra palikta jokio pereinamojo laikotarpio. Birželio 30 d. šeimynos likviduojamos, o liepos 1-?j? jos jau kuriamos, tik iki liepos 14 d. paliekant laikin?j? status?. Per tiek laiko net per galv? ver?iantis ne?manoma susp?ti visk? sutvarkyti, juolab, kad kiekviena institucija irgi turi savus reikalavimus ir terminus. Kad ir Registr? centras – jo nepaskubinsi. Savas eiles turi ir notarai. Jei nori ?sitekti ? terminus, reikia asmeniškai tartis su notaru, kad be eil?s priimt?, kad po „blatu“. O viso to nereik?t?, jei ?statymas b?t? palik?s pereinam?j? laikotarp?. Ir nerv? visiems b?t? mažiau. Tuo labiau, jog vasara – atostog? metas, kartais net n?ra su kuo derinti vieno ar kito klausimo.
Tuo trapu Stanislovas Sereika pastebi, jog Šeimyn? ?statyme nebeliko pa?ios šeimos. Dabar šeimyn? kuria fizinis asmuo, o kitas j? yra šeimos dalyvis. Ne mama, ne t?t?, o dalyvis. „Nebeliko pa?ios šeimos formos. Dalyviai gali keistis. Vien? nakt? viena moteris gali padalyvauti mano gyvenime, kit?nakt – kita. Nei logikos, nei moral?s. Jei kalbame apie šeimynas, tai ir ?statyme turi b?ti šeima, kuri? turi sudaryti du t?vai, o ne kažkokie dalyviai. Deja, ?statymo k?r?jams atrod? kažkod?l kitaip. Ir man tai panašu ? g?j? parado atgarsius. Apie pavyzd? vaikams aš n? nekalbu“,- nesl?p? apmaudo S. Sereika.
Nors ?statymo reng?jai žad?jo, jog naujasis Šeimyn? ?statymas praktiškai nepalies jau esan?i? šeimyn? ir j? perregistravimas bus papras?iausias formalumas, gyvenimas iškart parod?, jog pirmiausiai skaudžiai kirto b?tent senosioms šeimynoms. V?l liko neišspr?stas suaugusi?, bet savimi nesugeban?i? pasir?pinti buvusi? globotini? likimas. Sereik? namuose ir tokiems užtenka vietos. Kur jie d?sis, kai namai bus išdraskyti?
Gundo turtas
,,Alio, Raseiniai“ administracijos direktoriaus D. Baltrušai?io pasiteiravo, ar Sereik? šeimynos likimas nepakibo ant plauko d?l dabar užimam? patalp?. Prieš 16 m. Sereikos iš rajono savivaldyb?s gavo buvusio kaimo vaik? darželio liku?ius. R?m?j? d?ka juos pavert? puikia pastoge vaikams, ta?iau ir toliau pastatai liko savivaldyb?s žinioje. Dabar pasigirdo kalbos, kad vienas iš valdan?iosios daugumos veik?j? ketina t? pastat? privatizuoti. Už tai ir reikia atsikratyti vaikais. D. Baltrušaitis kategoriškai tokias kalbas paneig?. Jis sak? neabejoj?s, jog taryba, susirinkusi po atostog? ? pos?d?, panaudos sutart? sudarys vaik? šeimynai palankiomis s?lygomis.
Beje, jei ne bukas savivaldyb?s valdinink? užsispyrimas, šis pastatas gal?jo b?ti dar geresnis. Sereikos ne kart? kreip?si ? savivaldyb?, prašydami leisti j? privatizuoti. Mat ne kart? buvo atsiradusi? r?m?j? iš už Atlanto, kurie ketino remontuoti vaik? namelius, ta?iau sužinoj?, jog jie priklauso savivaldybei, toki? ketinim? atsisakydavo pareišk?, jog valdišk? nam? jie neremontuoja. Beje, b?tina pasteb?ti, jog Sereikos vis?laik praš? privatizuoti ne savo, o vaik? nameli? vardu, kad ir po j? tie namai likt? tam pa?iam tikslui. Deja, valdininkiška logika kitokia: kuo pats kvepiu, tuo ir kit? tepu. Už tai šiandien viskas, kas padaryta už r?m?j? l?šas, priklauso savivaldybei.