Seksualin? sveikata: k? privalu inoti kiekvienam?

Versija spausdinimui

Nor?damas gyventi visavert? gyvenim?, kiekvienas asmuo tur?t? tinkamai puosel?ti savo lytin? sveikat?, aikiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir inoti, kaip to ivengti.
Didiul? gr?sm? reprodukcinei sveikatai kelia lytikai plintan?ios infekcijos, kuri? simptomai ne visada atsiranda i karto, danu atveju j? gali ivis neb?ti.
Lietuvos sveikatos moksl? universiteto ligonin?s Kauno klinik? gydytoja akuer? ginekolog? doc. dr. Kristina Jarien? akcentuoja, kad beveik 50 procent? vis? lytikai plintan?i? infekcij? pasaulyje nustatoma jaunimui, ta?iau ? gydytojus kreipiasi tik kas atuntas.

Svarbu suprasti lytin?s sveikatos reikm?

Anot K. Jarien?s, jaunimas, t?vai ir kita visuomen?s dalis tur?t? aikiai suprasti, kas yra lytin? sveikata ir koki? reikm? ji turi kiekvieno mogaus gyvenimo kokybei.
iandien lytin?s sveikatos suvokimas danu atveju b?na neteisingas ir baigiasi odiais: kakaip nepastoti, kartais atsimenama, kad gerai b?t? kakaip nepasigauti visoki? ten lig?. Ta?iau i s?voka yra daug platesn?, aikina gydytoja akuer? ginekolog?.
Jos teigimu, pirmiausia tai yra teigiamas ir pagarbus poi?ris ? seksualum? bei lytinius santykius, galimyb? tur?ti saugi? lytin? patirt? be prievartos, diskriminacijos ir smurto. Tai ne tik ligos, kokio nors sutrikimo ar negalios nebuvimas, tai yra kompleksin? fizin?s, emocin?s, protin?s ir socialin?s gerov?s b?sena, susijusi su seksualumu, sako K. Jarien?.
Vis? antra, norint pasiekti ir palaikyti lytin? sveikat?, turi b?ti gerbiamos, saugomos ir vykdomos vis? asmen? seksualin?s teis?s. Tre?ia, lytin? sveikata yra vienas svarbiausi? kokybiko gyvenimo veiksni?.

Rizikingas lytinis elgesys kelia gr?sm?

Neatsakingas lytinis elgesys gali tur?ti itin skaudi? ir kardinaliai mogaus gyvenim? kei?ian?i? pasekmi?. Gydytoja akuer? ginekolog? savo ilgamet?je praktikoje daniausiai susiduria su neplanuotais n?tumais ir lytikai plintan?iomis infekcijomis. Oficialios statistikos duomenimis, kasmet pagimdo apie 300 septyniolikos met? ir jaunesni? mergin?, o oficiali? n?tum? nutraukim? iki 17 met? imtinai skai?ius iki 100.
K. Jarien? atkreipia d?mes?, kad daugiau nei pus? lytikai aktyvi? moksleivi? yra tur?j? urogenitalini? nusiskundim?, ta?iau ? gydytojus kreipiasi tik kas atuntas.
Pagrindine nesikreipimo prieastimi ?vardijamas tik?jimas, kad jiems negresia sirgti lytikai plintan?iomis infekcijomis, teigia gydytoja, pridurdama, kad beveik 50 procent? vis? lytikai plintan?i? infekcij? pasaulyje nustatoma b?tent paaugliams ir studentams.
Be viso to, gydant poras d?l nevaisingumo, paaik?ja, kad infekcij? ar j? pasekmi? danis tarp por? yra didesnis, nei galvojama.

Klastingos infekcijos be simptom?

Klaidinga manyti, kad usikr?tus infekcija turi b?ti jau?iami tam tikri simptomai ar skausmai.
K. Jarien? teigia, kad liga yra infekcijos klinikin? iraika, o pati infekcija neb?tinai gali sukelti klinikinius simptomus. Viena toki? klasting? infekcij? yra chlamidijoz?. Iki 80 proc. vis? infekuot? moni? gali nejausti joki? klinikini? simptom?, nors infekcija jau dirba savo juod? darb?, kur? mes danai pamatome tik v?liau, kai pora kreipiasi d?l nevaisingumo, ar aptinkame atsitiktinai, atlikdami pilvo organ? operacijas.
mogaus papilomos viruso infekcija taip pat ilg? laik? nesukelia joki? klinikini? simptom?. Persp?jama, kad jai ilikus organizme ilg? laik? did?ja rizika susirgti gimdos kaklelio, gerkl?, iang?s ar varpos v?iu.
Be viso to, mama, nieko nejausdama ir neinodama, gimdymo metu abi ias infekcijas gali perduoti naujagimiui.
Anot gydytojos, ir vyrai, ir moterys nesaugi? lytini? santyki? metu vienodai dalijasi visomis lytikai plintan?iomis infekcijomis. Ta?iau laiku jas aptikus galima ivengti begal?s reprodukcin?s sveikatos problem? ateityje nevaisingumo, l?tinio dubens ar pilvo skausmo, galimyb?s perduoti infekcij? n?tumo ar gimdymo metu savo vaisiui ar naujagimiui. Tinkama ir efektyvi kontracepcija gali pad?ti ivengti lytikai plintan?i? infekcij? bei nepageidaujamo n?tumo ir jo pasekmi?, o teisingai pateiktos inios paskatins jaunuolius elgtis atsakingiau, saugi? ir atsaking? lytini? santyki? svarb? akcentuoja K. Jarien? ir primena, kad kiekvienas lytikai aktyvus jaunuolis d?l lytikai plintan?i? infekcij? turi b?ti tikrinamas kasmet iki 25 met?.

Geriausia prevencija vietimas

Konsultuodama paaugles mergaites gydytoja visuomet paklausia, ar j? mokyklose vyksta lytinio ugdymo, lytinio vietimo pamokos. Visos sak?, kad nor?t? gauti daugiau ir ?vairesn?s informacijos, nes dabar tenka naryti internete, paymi K. Jarien?.
Pasak jos, neiraudus pasakyti m?nesin?s, varpa ar maktis dar ne visiems t?vams ir mokytojams ?veikiamas i?kis, tod?l jaunimas, negaudamas instrukcij?, kaip saugiai elgtis su savo lytikumu ir k?nu, kaip suprasti seksualum? ir ly?i? santykius, kaip susitvarkyti su iniasklaidoje, televizijoje, internete, reklamose gausiai propaguojamu seksualumu, informacijos ieko virtualioje erdv?je ar tariasi su tokiais pat internete naran?iais draugais.
Remiantis mano koleg? atlikta apklausa, nuo 50 iki 70 proc. Lietuvos paaugli? yra i?r?j? pornografinio turinio puslapius ir didesn? j? dalis galvoja, kad tai yra geriausia mokomoji informacija, kuri? jie gali gauti, sako akuer? ginekolog?.
K. Jarien? ?sitikinusi labai svarbu viesti visuomen? ir apie lytin? sveikat? prad?ti kalb?ti jau darelyje, ?vertinus tai, kad kiekviena amiaus grup? gaut? tik jai suprantam? informacij?, atrenkam? atsivelgiant ? fiziologinius organizmo poky?ius ir nat?rali? psichin?, emocin?, fizin? ir funkcin? brand?.
Tyrim? duomenimis, jei jaunimui yra pateikiama teisinga ir mokslu gr?sta informacija, kai su jais kalbama apie lytin? sveikat?, jie atsakingiau planuoja savo lytin? gyvenim?, daniau yra link? atid?ti savo pirmuosius lytinius santykius, turi maiau lytini? partneri?. Gal? gale, pirmuosius lytinius santykius daniau turi blaiv?s, teisingos ir mokslu gr?stos informacijos privalumus vardija gydytoja.

Pavoj? galima ivengti

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tris lytinio ugdymo ir vietimo programas ir pripa?sta, kad viena i j? susilaikymas nuo lytinio gyvenimo iki santuokos neturi laukiamo teigiamo efekto. Kitos programos, kurios koncentruojasi ne tik ? susilaikym?, bet ir ? saug? lytin? gyvenim? bei asmens ir poros santyki? brand?, yra efektyvesn?s.

Neskatinu ankstyv? ir nebrandi? lytini? santyki?. Ta?iau manau, kad jaunas mogus ? bet kokius santykius turi ateiti jau pasiruo?s, koks tas santyki? etapas beb?t? draugyst?s, bendryst?s, pagarbos, g?li?, drugeli? skraidymo pilve ar tikros meil?s etapas, aikina K. Jarien?. Ji priduria: Kai lytinis gyvenimas yra saugus, tai ir lig? netur?t? b?ti. Kai inai, kokie pavojai gali tykoti, arba kai inai, kaip t? pavoj? gali ivengti, tavo gyvenimas i karto tampa kokybikesnis visomis prasm?mis.

Komentarų nėra