Seniausias Raseini? skveras
Jonas Brigys
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
vieosios bibliotekos bibliotekininkas
I pirmo vilgsnio Raseiniai yra alias miestas ir neatrodo, kad b?t? jau?iamas poilsio zon? tr?kumas. Ta?iau 2008 m. inventorizacijos duomenys rodo, kad atskir?j? eldyn? plotai Raseiniuose perpus maesni, nei leidiami minimal?s plotai tokio dydio miestui. Taigi augti (tiesiogine to odio prasme) dar yra kur ir ali?j? sal? pertekliaus mieste kol kas nematyti. Tais pa?iais 2008 m. parengtame Raseini? miesto teritorijos bendrajame plane minimi, matyt, reng?j? laikyti svarbiausiais, keturi parkai Miesto parkas (apie 5 ha, tarp Maironio ir Vytauto Didiojo g.), Prabaudos parkas (29 ha, Vilniaus g.), Raseikos parkas (5,60 ha, Ateities g.) ir Vilkupio upelio apsaugos zonoje esantis parkas (apie 4 ha). Miesto parkui 2012 m.
suteiktas Maironio parko pavadinimas, o Raseikos parkui vis tvir?iau prikimba istorikai teisingesnis Rasupio pavadinimas. Taip pat plane ?vardyti du skverai Nepriklausomyb?s gyn?j? skveras (0,598 ha, Vilniaus g.) ir emai?io skveras (0,598 ha, Maironio g.). I ties? Nepriklausomyb?s gyn?j? skveras nuo 1995 m. vadinamas Nepriklausomyb?s gyn?j? aikte, o po 2018 m. rekonstrukcijos jis faktikai tapo daugiafunkce aikte. O emai?io skveras turi kit?, visuomenei ymiai geriau inom? pavadinim? emai?io aikt?. Pagal 2014 m. patvirtint? Raseini? rajono teritorijos bendr?j? plan? mieste ?vardytos tik dvi vieo naudojimo ir poilsio zonos. Tai Raseini? miesto pietrytin?je dalyje plytinti teritorija prie Vilniaus g. ir Prabaudos tvenkinio (parkas, rengini? vieta ir estrada, miesto papl?dimys) ir tarp Vytauto Didiojo ir Maironio gatvi? esantis miesto parkas. Pastaruoju metu vis didesnio inomumo sulaukia Rasupio parkas.
2018 m. Seimo nar?s Vidos A?ien?s iniciatyva prad?tas rengti imtme?io parkas prie Vilkupio ir Prabaudos miko parkas, kaip ir didioji dauguma kit? eldyn?, miest? papuo? tik XX a.
antrojoje pus?je ar net XXI a. pradioje, taigi j? istorija palyginti neilga, ta?iau mieste yra ir ymiai senesni?, turting? istorij? turin?i? ali?j? plot?. 2007 m. priimtas Lietuvos Respublikos eldini? ?statymas nurodo, kad istorinis eldynas tai bet kokio dydio eldynas, turintis iliekam?j? stilistin?, menin? vert? arba priklausantis svarbiems urbanistin?s raidos etapams, susij?s su visuomen?s, kult?ros ar valstyb?s ?vykiais arba asmenyb?mis. M?s? manymu, ? istorinio eldyno status? Raseiniuose gali pretenduoti tarpukaryje pasodintas miesto parkas, tuomet gav?s Laisv?s sodo pavadinim? (dabar Maironio parkas) ir kiek anks?iau atsirad?s skveras, ilg? laik? vadintas Gimnazijos sodeliu. Galb?t prie istorini? eldyn? b?t? galima priskirti ir emai?io aikt?-skver?, ta?iau ?ia ilik?s tik vienas, dar prie kar? sodintas medis. Gaila, ta?iau Gimnazijos sodelis net neminimas 2008 m. Lietuvos em?s ?kio akademijos Mikininkyst?s katedroje parengtoje Raseini?, Ariogalos miest? urbanizuot? teritorij? eldyn? ir eldini?, augan?i? ne mik? ?kio paskirties em?je, atlikto inventorizavimo bei i? eldyn?, eldini? 20092013 m. tvarkymo programoje (projekto autor? dr. Lina Straigyt?). Matyt, tod?l jo n?ra ir 2008 m. Raseini? miesto teritorijos bendrajame plane. Nesiimame spr?sti, kod?l taip atsitiko (gal d?mesio pritr?ko d?l palyginti mao uimamo ploto?), ta?iau greitai garbing? jubiliej? min?siantis skveras nusipeln? didesnio visuomen?s d?mesio.
Ko gero, pirmoji inut? apie b?sim? skver? pasirod? 1923 m. gegu?s 14 d. Lietuvos ?kininko inut?je apie Raseini? miesto savivaldyb?s veikl?. Laikra?io korespondentas informavo, kad t? met? balandio 26 d. miesto Taryba atleido burmistr? Juli? Gedmin? Grubliausk?, o jo pareigas laikinai eiti paved? E. Radavi?iui. Vis tik iuo atveju svarbesn? ne auktuomen?s kronika, o pos?dyje priimtas sprendimas finansuoti tam tikrus miesto tvarkymo darbus miesto aiktelei palei gimnazij? aptverti asignuota 600 lit? toj aiktel?je gegu?s m. 1 d. bus sodinami mediai.
Lietuvos ?kininkas apsiribojo tik tokia kronikos inute ir toliau apie darbus iame Raseini? kampelyje daugiau nera?, ta?iau papildom? ini? suteikia 1925 m. spalio 24 d. Lietuvos ini? dienra?io numeryje ispausdintas didelis aikiai politin? atspalv? turintis straipsnis Federantas diriguoja ministeriui. Straipsnio pradia gana intriguojanti: ? m?nes? vietimo Ministerijos liko iguitas Raseini? gimnazijos mokytojas Antanas Milaas. Jis yra jau gerai inomas Lietuvos vaikeliams savo bendradarbiavimu nuo 1920 m. vaik? laikrat?ly ibur?lis. Mokytojas pasiym?jo ir Raseini? kult?riniuose dirvonuose anot korespondento, 16 [d.] vasario, Auros ir panai? sukaktuvi? vent?s neapseidavo be Milao paskait? ir viso darbo organizavimo. Po Auros sukaktuvi? [1923 m.] jo buvo organizuotas, t. v., Auros Archyvas, kame yra sudedami moksleivi? po sodi? surankioti m?s? senov?s brangenyb?s ratai. iandien j? gana daug yra tam archyve. Ten rasis ?vairi? laik? gradankos, Daukanto ratai, Ivinskio kalendori? ir kt. Ta?iau tvariausias mokytojo darbas buvo ne II pasaulinio karo audrose prauv? reti spaudiniai, o iki iol aliuojantys mediai: Vadovaujant jam, moksleivi? buvo sukasta aikt? prie gimnazijos ir usodinta medeliais, g?l?mis ir t. t. Tik pavasariui prasid?jus, visuomet pavakar?mis tekdavo mok. Mila? matyti sodely su keliasdeimt mokini? bedirbant. Vieni laisto medelius, kiti sodina g?les, taiso takelius. Verta paym?ti, kad XX a. pradioje ioje vietoje buvo kiauli? turgus, taigi medi? sodinimas ?ia atvert? visikai nauj? miesto tvarkymo istorijos puslap? ir 2023 m. gal?sime min?ti io ?vykio imtmet?.
Nesigilinant ? kitas publikacijoje id?stytas politines aplinkybes (visi norintys laikrat? gali susirasti portale www.epaveldas.lt), galima konstatuoti, kad straipsnis leidia teigti, kad Vaiganto ir Jaunimo gatvi? kampe aliuojantis skveras turi savo autori?. Ta?iau tai toli grau ne visa jo sodinimo istorija. 1925 m. gegu?s 25 d. Lietuvos dienratyje ispausdinta inut? Gegu?s 15 d. suteikia papildomos informacijos: Raseiniai. Ikilm?s, kaip ir visur, prad?tos pamaldomis. Po pamald? visi susirinko turgaviet?j [dabartin? emai?io aikt?], kur kalb?jo apskrities virininkas, burmistras, yd? tautos atstovas, auli? b?rio vadas, o paskiau, pri?jus lietuvi? gimnazij?, kalb?jo jos direktoriaus pavaduotojas. Gimnazijos sodely pasodintas Auros medis.
Aiku, atminimo lentel?s prie jo n?ra, ta?iau yra didel? tikimyb?, kad is medis (sp?jame ilakiausias skvero ?uolas) aliuoja ir dabar. Manome, kad atidiau po skver? pasidair?s praeivis j? nesunkiai susiras. Nors tarpukario Lietuvoje tokie proginiai-vardiniai mediai buvo sodinami vos ne kasmet, ta?iau Raseini? mieste juos turime ilikusius tik du. Antrasis nuo 1934 m. birelio aliuoja emai?io aikt?je ir, pasak liudinink?, j? paminklo atidengimo dien? pasodino Prezidentas Antanas Smetona. Na, o minimos ikilm?s tai tarpukario Lietuvoje gegu?s 15 dien? v?sta Steigiamojo Seimo diena, o nuo 1925 m. vadinta Tautos vente. 1930 m. Tautos vent? perkelta ? rugs?jo 8 d. Priminsime, kad iki 1939 m. rudens Raseini? gimnazija buvo dabar Vaiganto gatv?je tarp nam? Nr. 1 ir 5 esan?iame tu?iame sklype.
Nors miesto sodo ?k?rimu savivaldybininkai prad?jo r?pintis dar 1919 m. lapkri?io m?nes?, ta?iau real?s jo sodinimo ir tvarkymo darbai gal?jo b?ti prad?ti tik po to, kai buvo ?teisinti em?s mainai su Raseini? parapija. 1931 m. Savivaldyb?s 10-ame numeryje raoma, kad gaut? i valdios Skerb? dvare sklyp? miesto sodnui ?rengti miestas kei?ia su Raseini? parapijos sodnu, esan?iu tarp Vytauto Didiojo iluvos gatvi?. Tik tada ?ia buv?s vaismedi? sodas buvo prad?tas pertvarkyti ? park?. 1931 m. (prie 90 met?) faktikai buvo ?kurtas Laisv?s sodas dabartinis Maironio parkas.
Skveras, kur? senieji raseinikiai dar ilgai vadino Gimnazijos sodeliu, faktikai yra seniausias miesto vieas eldynas ir vien d?l to savaime jis vertingas. ymiai daugiau d?mesio sulaukiantis Maironio parkas yra jaunesnis, o vie?j? miesto erdvi? tvarkymo ir apeldinimo darb? pradi? m?s? mieste enklinantis Gimnazijos sodelis faktikai liko pamirtas. Kita vertus, ir ?ia vykdomi tvarkymo darbai, naujai igr?sti p?s?i?j? takai, ta?iau prigeso ios vietos istorin? aura.
imtme?io v?tros paliko aizdas Gimnazijos sodelio al?jose, kasmet audros drasko senstan?i? medi? akas. Ir vis tik skveras labiau nei Maironio parkas ilaik? pirmin? savo strukt?r?. Kaip rodo pastarojo meto miesto planavimo dokumentai, daugiausia d?mesio skiriama labiau inomiems ar naujai sodinamiems ir tvarkomiems eldynams. Manome, kad r?pinantis jais nereik?t? nurayti, ? paprast? gatv?s eldini? grup? nustumti seniausi? miesto skver?. Dauguma ?ia oian?i? medi? vis dar mena juos sodinusio mokytojo rankas, o ?siklausius lap? lamesyje galb?t dar galima igirsti kakada skard?jus? gimnazist? kleges?. mogaus senatv? verta pagarbos, medi? taip pat.
