Senoji tradicija Raseinių krašto kryždirbystėje 2005-2010m.

Viktoras VITKUS

Kryžių statymo vietos

Anksčiau, kaip ir dabar, bendruomenės spręsdavo, kur statyti bendrą kaimo kryžių. Dažniausiai jie buvo statomi prie svarbesnių kelių ir jų sankirtų. Nors ir rečiau, bet galėjo būti parenkama kalva, kur kryžius buvo matomas iš visų pusių. Šių statymo tradicijų paisoma ir dabar, tačiau pasitaiko ir tam tikrų kliūčių. Paprastai statant 10 m aukščio kaimo kryžių, jis buvo apsodinamas alyvų ir kitais krūmais (kartais medžiais), aptveriamas medine tvorele. Ilgainiui išaugę ir subrendę medžiai užstodavo patį kryžių, mikrobiologiniai elementai, atmosferiniai krituliai, patekę ant kryžiaus, spartino jo nykimo (puvimo) procesą. Tačiau šventinta vieta (kryžius ir aplink esantys medžiai) turi sakralumo aurą. Ne visi medžiai buvo tinkami sodinti aplink kryžių, koplytstulpį ar stogas-tulpį. Jie turėjo priklausyti taip vadinamajai šventųjų medžių kategorijai (pvz. ąžuolas ir kt.). Todėl, nepaisant iškilusio negatyvo, gerbtinas bendruomenių noras atstatyti kryžius autentiškose vietose, kaip tai padaryta Akstinų kaime.
Prieš kurį laiką senoji kryžių statymo tradicija buvo pastoviai tęsiama, o dabar ji kiek deformuota. Pagrindinis tikslas – kad kryžius stovėtų gražioje vietoje. Nors sąvoka „graži“ pakankamai reliatyvi ir pagrįsta tik statytojo ir užsakovo estetiniu suvokimu. Kartais tokie siekiai ribojasi su kiču, o kartais tiesiog pavojingi. Kryžius, esantis kelyje Raseiniai – Šiluva prieš tiltą per Dubysą, blaško vairuotojų dėmesį.

Kryžių statymo progos ir priežastys

Čia tradicijos stabilesnės. Dažniausiai kryžiai pažymi tam tikras istorines datas ir sukaktis, svarbias konkrečiai bendruomenei. Tai kaimo įkūrimo, politinės ar visuomeninės organizacijos steigimo, savanorių atminimo, rezistencinio judėjimo, tremties, Sąjūdžio laikų įvykiai. Kryžiai, statomi privačių asmenų iniciatyva tam tikrose vietose arba sodybose, pažymi artimųjų tragišką žūtį arba kitą svarbų šeimai įvykį. Pasitaiko malonių išimčių bei staigmenų. Štai p. Šaulienės sodyboje Lyduvėnuose esantis kryžius skirtas blaivybei puoselėti!

Kryžių ir jų priklausinių medžiagiškumas

Galima džiaugtis, kad įvairiai dažytų ir nedažytų metalinių kryžių (iš vamzdžių ir kitų pusfabrikačių) statymo banga nuslūgo. Siekiant patraukti dėmesį, jie buvo net nikeliuojami. Tiesa, vis dar pasitaiko metalinių tvorelių, bet tai greičiau praktiniais sumetimais. Atrodo, tampa retesni ir lakuoti kryžiai. Suprantamas kryžių paviršių dengimas chemine medžiaga, saugančia nuo atmosferinių poveikių.

Ornamentika

Raseinių krašto kryždirbystei nuo seno būdingi augaliniai ir geometriniai ornamentai. Pastarieji gal labiausiai išliko kryžių stiebų ir krosnių puošyboje. Tačiau reikia pažymėti, kad šie ornamentai tapo prastesni. Galima net drastiškai pasakyti, kad atskirais atvejais – primityvesni. Ariogalos seniūnijos Leščių kaimo kapinėse esantis tamsiai rudai dažytas kryžius nusėtas baltais rombais. Vietoje tradicinio apskritimo kryžmoje matome kvadratą, iš visų kraštinių kyšančiais nusmailintais strypais. Šis užkoduotas agresyvumas nemaloniai nuteikia praeivį.
Pastebimas ir kryžmos dekoro kitimas. Vietoje tradicinių vingiuotų spindulių stebime geometrinių figūrų samplaiką.
Dažnai pasigendame benykstančios mažosios architektūros fiksacijos, arba ji yra toli muziejuose. Žinoma, galima kai kurių pavyzdžių rasti Lietuvos liaudies meno
albumuose, bet to nepakanka. Reiklūs sau ir nenorintys  atkartoti kūrybinių sprendimų kryždirbiai atkurdami gaminius ieško ir retesnės informacijos apie krašto tradicijas. O tokios informacijos yra. Galima paminėti 1929 metais  MKČ galerijos (dabar Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus) įsigytus 384 liaudies meno fotografijų nuotraukų negatyvus ir 1930 metais iš tyrinėjusių Raseinių kraštą B. Buračo ir A. Varno įsigytus 10 x 15 cm formato negatyvus.Kryžiuje panaudota viena kita nauja detalė negadina bendro vaizdo (trimituojančio skardinio angelo figūrėlė virš Kaulakių k. kryžiaus), juolab kai nėra paneigimo, kad ji buvusi autentiškame kryžiuje. Taip pat nėra didelio „nusižengimo“, kuomet atstatant Raseinių sen. Gruzdiškės kaimo kryžių buvo sėkmingai pritaikytas augalinis (tulpės) ornamentas kryžmoje. Tokie kryžmos spinduliai charakteringi Raseinių kraštui.

Kryždirbystės tradicijų propagavimas

Šioje srityje daug nuveikė VVG „Raseinių krašto bendrija“, rajono Savivaldybės paminklotvarkos tarnyba, Raseinių krašto istorijos muziejus, Ariogalos, Betygalos, Šiluvos seniūnijos ir bendruomenės bei kiti asmenys. Aktyvesnė veikla šioje srityje prasidėjo jau nuo 2006 metų. Ypatingą poveikį turėjo pokalbiai prie pačių kryžių, kurie įtakojo praktiniaus darbus (piešimą bei kitą kūrybinę veiklą). Kalbant apie Betygalos sen. Žibulių k. kryžių, buvo minėta, kad jis dirbdintas iš 1847-1957 metaisveikusio Žibulių/Ilgižių k. vėjo malūno rąstų. Moksleiviai sužinojo ne tik apie kryžiaus kūrėjus, bet ir apie jau išnykusio technikos paveldo objekto – vėjo malūno – istoriją. Sunykusio kryžiaus vietoje pastatytas naujas. Norėtųsi tikėti, kad ateityje tokie renginiai atsigaus.