Šešėlinė politika Raseinuose
Arūnas DAMBRAUSKAS
Pasaulio banko duomenimis, pagal šešėlinės ekonomikos mastus Lietuva yra maždaug per vidurį (64 – ta) tarp 151 šalių. Tai viena iš sričių, kurioje sugebame aplenkti tokias šalis kaip Šveicarija, Austrija, Liuksemburgas.
Niekas neabejoja, kad šešėlinė ekonomika yra blogai. O kaip būtų galima vertinti šešėlinę politiką?
Akivaizdus šešėlinės politikos pavyzdys praėjusią savaitę buvo pademonstruotas Raseiniuose, kai iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų buvo atleistas Dainius Baltrušaitis.
Posėdžio dalis, kurioje buvo bandoma pagrįsti direktoriaus atleidimo būtinybę, neatskleidė nei vienos priežasties, galinčios įrodyti ar bent iš dalies įtikinti, kad D.Baltrušaitis turi palikti direktoriaus kėdę.
Tiesą sakant, visi žinojo, kad tikrosios jo atleidimo priežastys slypi šešėlyje: yra susijusios su politikų ambicijomis ir užkulisiniais interesais, kurie viešumoje nedemons truojami.
Kaip žinoma, šešėlio zona linkusi plėstis, todėl neatmetama galimybė, kad iš pareigų bus pašalintas ir meras Petras Vežbavičius. Apie tai savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ pasakojo ir atleistasis direktorius D. Baltrušaitis.
Kodėl atleidimas gresia ir merui? Gal specialiosios tarnybos atskleidė, kad meras įsivėlęs į kokią nors korupcijos istoriją ar panašiai? Nieko tokio nėra, nes galimo atleidimo priežastys – šešėlinės.
Galima sakyti, kad politikai šešėlyje jaučiasi kaip žuvys vandenyje arba kaip kontrabandininkai nakties metu.
Vaizdžiai kalbant, politikus mes matome tik maždaug iki pusės išnirusius iš šešėlio, o visa kita jų esybės dalis skendi migloje: nesimato, ant kokio pagrindo jie stovi ir apskritai gal tai net nėra joks pagrindas, o tiesiog mėšlo krūvelė arba kokio nors įtakingo veikėjo letena, iškėlusi politiką į paviršių. Kai viskas skendi politinėje prieblandoje, atsiranda daug politinių
spėlionių ir prognozių, kurių patikimumą sunku nustatyti. Pavyzdžiui, kalbama, kad D.Baltrušaitis tapo politikų ambicijų ir ekonominių interesų karo auka. Tas karas prasidėjo tuomet, kai vienas politikas pabandė kištis į miesto šilumos ūkio reikalus. Toks bandymas šeimininkauti įsiutino savo įtaką šilumos ūkyje labai nuožmiai saugojančio kito politiko interesus ir jis parodė galią: pasistengė, kad būtų išverstas iš kėdės į šilumos ūkį nosį bandančio kišti politiko aplinkai priklausantis D.Baltrušaitis.
Aptariamos ir kitos versijos. Gali būti, kad nuvertus D.Baltrušaitį (o vėliau galbūt ir merą), prieš rinkimus į savivaldą atsiras puiki tribūna pasireikšti politikų gražbylystei: laikinai paskirti nauji vadovai taps labai matomi ir, nebijodami atsakomybės, žmonėms galės aiškinti, kiek jie daug būtų galėję nuveikti, jei šiuose postuose būtų atsidūrę kadencijos pradžioje.
Žinoma, neoficialių prielaidų gvildenimas taip pat tėra tiktai žaidimas su šešėliais.
Bandant įsivaizduoti šešėlinių žaidimų sumanytojus, matyt, prasminga būtų paklausti: o kas yra šešėlinės politikos Raseinių rajono taryboje naudos gavėjai? Matyt, tie, kurie balsavo už D.Baltrušaičio pašalinimą iš pareigų. Šioje procedūroje lemiamas tapo darbiečių vaidmuo. Jie netikėtai pareiškė pereinantys į opoziciją ir taip sukūrė galimybę išklibinti direktoriaus postą. Kaip matome, darbiečiai labai pasistengė.
Bet kokia nauda iš visų tų abejotinų pastangų rinkėjams? Rinkėjai jau nebesusigaudo, su kuo bendrauja – su politiku ar tik su jo šešėliu.
