1923 m. reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Tai nors ir sena, bet šiandien gyva ir perduodama iš kartos į kartą tradicija, vienijanti skirtingas bendruomenes ir burianti įvairių kartų meistrus.
„Sodai – tai lyg ir įkvÄ—pimo Å¡altinis“, – sakÄ— tautodailininkÄ—, folkloro ansamblio vadovÄ— JÅ«ratÄ— BytautÄ—, atvykusi į Raseinių Marcelijaus MartinaiÄio vieÅ¡osios bibliotekos Ilgižių filialo organizuotÄ… edukacinÄ™ popietÄ™ „Šiaudinių sodų riÅ¡imas“. Å iaudiniai sodai tautodailininkų pastangomis atgimsta ir tampa puoÅ¡mena. Sodų riÅ¡imas padeda atskleisti mÅ«sų Å¡alies etninÄ—s kultÅ«ros iÅ¡skirtinumÄ… ir kÅ«rybiÅ¡kumÄ….
Edukacijoje susipažinome su sodų riÅ¡imo istorija, tradicijomis, formomis, sužinojome, kaip surinkti Å¡iaudus, paruoÅ¡ti džiovinti, sužinojome, kad galime taip pat naudoti ir smilgas. TautodailininkÄ— supažindino su savo darbais, o po to buvome pakviesti riÅ¡ti sodo elementų – reketukų ir paukÅ¡telių. Nors rankos ir nÄ—ra įgudusios, taÄiau kiekvienas dalyvis susiriÅ¡o po reketukÄ… ir paukÅ¡telį pasipuoÅ¡ti Velykoms namus, nes kai namuose sukasi Å¡iaudinis sodas, juose niekad nebÅ«na tamsu ir liÅ«dna.
BirutÄ— LeskauskienÄ—,
Ilgižių vyresn. bibliotekininkė
[1]