[1]Pup? D?d?, ilgametis Šilini? atlaid? dalyvis pasakojo, kad ? Šilines atvyksta nuo pat paauglyst?s. Jau apie 35 metus kasmet be pertr?kio atvažiuoja ? atlaidus ir dar prisimena tarybini? laik? Šiluv?. „Tiesa, anks?iau negrodavau ir nedainuodavau, užsiimdavau fotografija, – atvirai pasakojo Pup? D?d?, – darydavau tautines nuotraukas, vinjetes ir pardavin?davau. Kurti dainas ir dainuoti prad?jau maždaug prieš 15 met?. Kai prad?jo byr?ti Soviet? S?junga, kilo noras dainuoti. O Pup? D?de pramin? tada, kai prad?jau kritikuoti valdži? ir kurti kupletus. Senukai, mat? prieškarin? Pup? D?d?, ?žvelg? manyje panašum? ir bendrybi?. Aš grojau armonika, kaip ir tas prieškarinis Pup? D?d?, ir apdainuodavau blogybes, negerus politikus. Keliautoju tapau tik prieš kelet? met?, jau aplankiau 3 žemynus: Europ?, Azij?, Afrik?. Mano misija – garsinti pasaulyje Lietuvos vard?, dar visur vežuosi ir Šiluvos Marijos paveiksl?.“ Kelion?se Pup? D?d? pasakojo patyr?s daugyb? nuotyki?, teko net akistatoje su mirtimi pab?ti. Ta?iau, kaip matome, jis gyvas ir sveikas – kuria planus Lietuvos v?liav? nuskraidinti ? Amerikos žemyn?, o v?liau – bus matyt, beliks tik Australija. „Šiluvoje nesu joki? nesupratim? patyr?s, nebent koks labai pavydus žmogus pasitaiko, kaip aš vadinu, pavydo ligonis. Ateis, apšauks. Sako, kam tu ?ia, ar reikia to, ko tu su v?liava važin?ji? Tai aš jam atsakau – važin?k ir tu, aš ant tav?s nešauksiu. Mano poži?riu, nei viena šventa vieta Lietuvoje savo unikalumu negali prilygti Šiluvai, net Aušros Vartai man – tik po Šiluvos.“ Jis pripažino, kad tarybiniais laikais žmoni? ? Šiluv? susirinkdavo daug daug kart? daugiau. Priežastis – suvaržymai, o vidinis laisv?s troškimas vert? žmones nepaklusti, tai buvo tam tikra protesto forma prieš okupantus. „Dabar žmoni? mažiau – per tiek met? daug tikin?i?j? išmir?, kitas dalykas – pasunk?jo socialin? situacija, ne visi žmon?s turi pinig? atvažiuoti, ypa? toliau gy-venantys.“
Pup? D?d? prašo paremti šuniukus, prie jo koj? susirangiusios jaunos, vos 4 m?nesi? šunyt?s – Juod?, Rud? ir Bagyra, o j? garsieji t?veliai, apkeliav? daugyb? pasaulio šali?, mašinik?je ilsisi. „Lietuvos vardo garsinimui aš dar ir pats galiu užsidirbti, o šuniukai tai negali.“
Iš Šiauli? atvykusi Aldona Juozapaitien? pasakojo, jog j? kasmet traukte traukia ? Šiluvos atlaidus. „Esu kilusi iš Tytuv?n?, ?ia man viskas paž?stama, artima, traukia ir malda, ir pati aplinka, ir žmon?s. ? Šilines traukdavome nuo pat vaikyst?s, p?s?iomis maždaug per 2 -1,5 valandos iš Tytuv?n? ateidavome. Jei kaimynai su arkliu nuveždavo, labai smagu b?davo.“ Aldona prisimin?, kad anais laikais ? atlaidus suplaukdavo labai daug elgetaujan?i?, luoši?. Jos manymu, dabar ? atlaidus susirenka daugiau žmoni? ir pamaldos iškilmingesn?s, nei tarybinais laikais. „Visad manydavau, kad Šiluvos koply?ia statyta labai seniai, tik dabar perskai?iau, kad ji prad?ta statyti 1912 metais. Pamenu, t?vas pasakojo, kad statant koply?i? vokietis meistras atsigul? popie?io ir susapnavo, kad nukrito nuo koply?ios. Atsibud?s papasakojo savo sapn?, darbininkai patar? jam t?dien nelipti ant pastoli?, ta?iau meistras nepaklaus?. Belipdamas pataik? ant nepritvirtintos lentos – nukrito ir užsimuš?“, – pasakojo ?domi? istorij? maldinink?.
Petras Vaitelis atvyko iš Dotnuvos, jis yra baig?s Šiluvos pagrindin? mokykl?. Vyriškis prisimena, kad daugiau nei prieš 20 met? žmon?s ? Šilines braute braudavosi, nes atlaidai buvo draudžiami. „Mus, moksleivius, vert? stoti ? komjaunim?, saugoti, kad per atlaidus nepardavin?t? kryželi?, steb?ti, kas pardavin?ja. Šiluva – tikrai šventov?, bet dabar tikyba, gal d?l Brazausko ar dar ko nors, šoksta ? šon?. Daug yra skauduli?, tai jau politika, geriau apie tai nešnek?ti. ?ia buvo gatv? išgriauta, išvartyta, gird?jau, kad ir dal? kapini? ketino nuversti – Dieve, ar galima senolius pajudinti? Kažkas panor?jo padaryti ?ia Luvr?, ta?iau šiluviškiai mano kitaip. Ši aikšt? padaryta per ugn?, krauj?, plien?.“
Kaunie?iai Žavinta ir Edvinas Šiluvoje ketvirtus metus prekiauja kermošiniais saldainiais: „Per atlaidus kasdien važin?jam iš Kauno, atsikeliam 5 ryto ir atvažiuojam. Šiaip visoje Lietuvoje prekiaujam – paži?rim internete, kur vyksta tuo metu atlaidai, ir šaunam ? bet kur? Lietuvos krašt?. Tai šeimos tradicija – senais laikais mo?iut? gamindavo ir prekiaudavo saldainiais, dabar – t?vai, kai reikia, mes padedame, bet nenor?tume tuo užsiimti užaug?. Turim saldaini? gamybos special? recept?, t?vai niekam neleidžia sakyti. Žmon?s galvoja, kad šitie saldainiai pagaminti iš krakmolo, bet ?ia n?ra jokio krakmolo, kruop? nei kiaušini?.“ Jaunieji saldaini? meistrai tepasak?, kad pagrindiniai saldaini? komponentai – cukrus ir vanduo, o dar dviej? neišdav?… Žavinta ir Edvinas sak?, kad jiems patinka Šiluvos miestelis, malonu po j? pavaikš?ioti. Jaunuoliai taip pat pasteb?jo, kad pernai ir užpernai buvo didesnis piligrim? antpl?dis, imdavo saldaini? didesniais kiekiais, o šiemet apskritai žmon?s mažiau perka, visiems brangu, brangu…
Tvark? atlaid? metu priži?rintis Kauno apskrities VPK Raseini? r. skyriaus Keli? policijos poskyrio viršininkas Laimonas Šilkus sak?, kad parnešim? apie vagystes nesulauk?, ta?iau gird?jo, kad praradusi? pinigines buvo. Tik neaišku – pavog? ar pats žmogus pamet?. Viešosios tvarkos pažeidim? ar vairuotoj? nusižengim? taip pat nedaug. Pagrindin? vairuotoj? nuod?m? – sustojimas neleistinose vietose. „Turime fotoaparat? – privažiuojame, nufotografuojame ir paskui siun?iame nuotraukas ? rajonus, iš kuri? atvyk? žmon?s, ir jie nubaudžiami. Neturime tiek paj?g?, kad gal?tume prie kiekvieno žmogaus sustoti ir pasakyti, kad po ženklu nestatyt? mašinos.“ Pareig?no nuomone, kaip šeštadien?, žmoni? Šiluvoje palyginti nedaug, ankstesniais metais savaitgaliais j? b?davo daugiau: „Priklauso, kaip sutampa dienos, jei b?t? sekmdienis ir 13 diena, b?t? labai daug žmoni?. Dabar nemažai, bet b?davo ir daugiau. Mums Šiluvos atlaidai - tik darbas, ne melstis atvažiuojame. Esu krikš?ionis, bet ? bažny?i? nelabai vaikštau.“
22 metus Šiluvoje gyvenantis Virgilijus Mockus, prekiaujantis savomis rankomis žiestais moliniais indais, sak?, kad šiemet n?ra labai didelio maldinink? antpl?džio. Tarybiniais laikais, kai ? Šiluvos atlaidus buvo draudžiama važiuoti, daugiau žmoni? prisirinkdavo: „Negali žinot, kod?l taip yra. Teko gird?ti, žmon?s pasipiktin?, kad katalik? dvasininkija neleido A. Brazausko palaik? ? Arkikatedr? ?nešti. Dar kiti piktinasi, kad Ba?kys su Landsbergiu per daug nori savo valdži? rodyti. Šiaip žmoni? atvažiuoja iš visos Lietuvos ir ne tik. ?ia tiek praeina– ir lenkai, ir latviai, ir italai, ir vokie?iai – vos gali susikalb?ti. Štai vakar buvo net iš Maskvos atvažiav? žmon?s, nusipirko molinuk? už 160 lit?. Sak?, Maskvoje yra panaši?, bet ne toki?, jie nor?jo tikr? lietuvišk? gamini?.
Dauguma žmoni? vis tik atvažiuoja pasimelsti, o toliau – kaip kas. Jei autobus? vairuotojai palaukia – pavaikštin?ja, apsiperka. Visi ?ia suvažiav? ir besimeldžiantys Šiluv? laiko stebuklinga vieta. Aš ir pats manau, kad gyvenu šventoje, stebuklingoje vietoje. Jau 2,5 met? sergu leukemija, bet dar gyvenu – tai man yra stebuklas. Dar ir dirbu, turiu k? žmon?ms parodyti. Šiluva – nuo sen? senov?s patrauklus miestelis, jau vien tuo, kad ?ia yra akmuo su ?spausta Marijos p?da, dar yra vadinamoji Šnabos pypk? – pušis, ant kurios šakos buvo nusileidusi Marija.“