iluva atsiveria iuolaikiniam menui
Liepos 1322 dienomis iluvoje tarp piligrim? buvo galima sutikti ir ?vairiomis kalbomis prabylan?i? meninink? ?ia vyko tarptautin?s meno bienal?s simpoziumas. Tai antroji iuolaikinio meno invazija ramiame Lietuvos miestelyje, jau daugiau kaip 400 met? gars?jan?iame savo giliomis religin?mis tradicijomis. Kaip suderinti tarpusavyje religines tiesas ir kartais gana kontroversik? iuolaikinio meno kalb? tikrai nelengvas i?kis teko bienal?s organizatoriams. Po pirmosios bienal?s lik? meno k?riniai jau tapo miestelio dalimi ir po truput? susigyvena su monumentaliuoju sakralumu, nors i? dviej? kategorij? santykis dar labai netvarus. Antrosios bienal?s tema Paliestoji em? gali b?ti suvokiama keliais lygmenimis: iluva yra vieta, kuri? liet? Dievo Motinos kojos, pavargusi? piligrim? ir popieiaus p?dos. Paliestoji em? gali b?ti mogaus irdis ir siela. Paliest?ja eme gali b?ti dar neinantis, kad trokta prisilietimo.
em? ir okoladas Piligrim? centro muziejuje
iaip ar taip, em?s fakt?ra pasitinka lankytojus jau iluvos piligrim? centro muziejuje, kuriame tarp sakralaus meno relikvij? ?sik?r? Rexy Tseng (TW) instaliacija Sweet Nothing (Saldus niekas). Tai du gerokai nud?v?ti statybiniai karu?iai, i vieno pabirusi juoda em?, i kito auksine folija apvynioti okolado rutul?liai. ? ? objekt? i muziejaus gilumos velniai velgianti v?. Mergel? Marija su k?dikiu ant rank? tarsi sako: i?r?kite, mon?s, emikajame gyvenime a jus apiberiu ?vairiausiomis g?ryb?mis, ?vertinkite tai, nes pabaigoje m?s? vis? vis tiek laukia em?…
inoma, autoriaus koncepcija iek tiek pragmatikesn?. Ratas ir veim?lis yra dvi pamatin?s monijos istorijos technologijos, jos padidino mediag? transportavim? ir greit? ir tapo pagrindine techninio progreso varom?ja j?ga. Kartu priverstinis dviej? mediag? sujungimas demonstruoja nepatog? prieybi? sugretinim?: auksas ir purvas, tur?ti ir netur?ti, turtingas ir vargas.
Galima b?t? pagalvoti, kad kai kurie autoriai paliestosios em?s tem? suprato per daug tiesmukai, nes sodraus juodemio kaubur?liai veda ir link Rebeca Pak (IT) vaizdo instaliacijos Terriccio Universale. i vaizdo projekcija tai liepos 13 dien? nufilmuoto iluvoje hepeningo ?raas, kurio metu autor? band? ?traukti praeivius ? netik?t? situacij? pad?ti jai perneti i tako A ? tak? B maiel? sodo emi?. ioje kelion?je usimezga dviprasmikas svetingumo santykis: viena vertus, menininkas (kaip usienietis ir sve?ias iluvoje) prao praeivi?, vietini? moni? laiko ir fizini? pastang?. Kita vertus, mon?s patiria ibandym?, susijusi? su ?sitraukimu ? veiksm?, tod?l, jei sutinka pad?ti, turi prisitaikyti.
Laukimo meditacija ir dvasiniai sugr?imai
Lasma Pujate (LV) grafikos paroda Laukimas nukelia jau ? kiek kitoki? situacij?. Kiekvien? akimirk? mogus kako laukia, ta?iau pastaruoju metu laukimas virto savotika meditacija. Mane ?kvepia ?vair?s i pai?ros nesvarb?s dalykai, kuriuos pastebiu ypa? pastaruoju metu ir kurie ver?ia vertinti tai, k? jau patyriau, ir kelti naujus gyvenimo tikslus, taip apie savo darbus teigia autor?.
Dar vienas dvasin?s piligrimyst?s, virtualaus sugr?imo ? prot?vi? em? aktas iluvos piligrim? centre Kathryn Frund (US) interaktyvi instaliacija Paliestoji prot?vi? em?. Meninink?s senelis, met?s kunigyst?s mokslus, 1907 metais emigravo i Lietuvos ? JAV, ?ia tapo batsiuviu ir suk?r? eim?. Kathryn iluvos bienalei suk?r? didiul? Atlanto vandenyno formos instaliacij? i pad?v?t? drabui?, joje raudona gija paym?tas jos senelio kelion?s marrutas.
Deja, visos instaliacijos atsi?sti ? Lietuv? nebuvo ?manoma, tod?l iluvoje atsid?r? tik jos dalel?s 200 autor?s sukurt? apyranki?, kurios dalijamos lankytojams, ir jie ? special? urnal? turi ?rayti savo vard? ir viet?, i kurios yra atvyk?. Neinau, ar Lietuvoje liko koki? nors giminai?i?, nes visi eimos ryiai nutr?ko. iuo meno k?riniu tikiuosi simbolikai ir menikai atkurti ry? su savo prot?vi? eme ir eima. Mediagin?s apyrank?s yra lyt?jimo simboliai, simbolizuojantys vilt? ir ry?. is projektas tai 
mano dvasin? piligrimyst? atgal ? Lietuv?, taip savo darbo id?j? apib?dina meninink?.
Nemateriali? k?n? transformacijos iluvos aikt?je
iluvos aikt?, kupina maldinink? ilini? atlaid? metu, ? kart? tapo didiule atvira iuolaikinio meno ekspozicijos vieta. Tiesiai prieais laiptus ? bazilik? eksponuojamas Rekha Sameer (UK) darbas N??ioji / laukian?ioji / laukiantis. I nedegto molio, emi? ir spygliuotos vielos sukurtas objektas i toli kiek panaus ? roin?, ta?iau pagal autor?s sumanym? jo prasm? yra daug platesn?. Visuose Marijos atvaizduose ji vaizduojama kaip motina, laikanti vaik?, ta?iau ji taip pat vadinama Mergele Marija. Moters k?nas patiria dideli? poky?i?, kad gal?t? ilaikyti ir pagimdyti vaik?. ? em? ?kastos septynios molin?s formos, sujungtos spygliuota viela. Molio forma simbolizuoja besiformuojan?ias ?s?ias, dirvoemis moni? mirtingum?, o spygliuota viela Motinos kan?ias, taip apie savo k?rin? pasakoja ind? tautyb?s meninink?, iuo metu gyvenanti Didiojoje Britanijoje.
Daug netik?t? asociacij? sukelia ir Dainiaus Trumpio (LT) objektas K?nas, taikiai si?buojantis ant grandini? pastog?je alia iluvos bazilikos. Kan?ia vienaip ar kitaip palie?ia mus visus. Supan?iotas, sualotas, kraujuojantis ir ikankintas k?nas tai materialaus k?niko gyvenimo simbolis. Jis taip pat neatsiejamas nuo sud?tingo dvasinio kelio. Be materialaus k?no ir proto neb?t? ?manoma tobul?ti dvasikai ir pasiekti nuvitim?. Nenukryiuotas ir nenukankintas Kristus neb?t? tap?s viesa teigia autorius.
Ne taip drastikai dangaus ir em?s konflikto temas interpretuoja meninink? i Didiosios Britanijos Rose Magee. Autor?s i sen? vinilo plokteli? sukurtas objektas simbolizuoja nutr?kus? ry? tarp paliestosios em?s ir joje gyvenan?i? moni?. mogikasis elementas iame darbe buvo paalintas, kad neb?t? vaizduojama konkreti lytis, ras? ar tik?jimas. Kaip kondensuotas ventas buvimas gravituoja ? em?, em? savo ruotu kyla auktyn, pasiruousi laukia, kada gal?s sugerti ventum?, taip savo k?rin? apib?dina autor?.
Posakis em?s druska, ko gero, tiesiogiai ?sik?nijo idrijos Januait?s performanse Od? druskai, kur? ji atliko aikt?je prieais Piligrim? centr?. Meditatyvus druskos apskritimo formavimas ?traukia i?rov? savo pasikartojan?i? judesi? magija kaip daugiaprasmis ritualas, sujungiantis mums ?prastas kasdienes materijas em?, v?j?, saul?s vies?. Druska iuo atveju yra jungian?ioji grandis tarp i? em?s ir dangaus stichij?, substancija, be kurios mes neigyventume. Ir viso io verpeto centre visada yra mogus mylimiausias Dievo k?rinys…
Angel? ir cikad? giesm?s
Greta iluvos koply?ios alia etnografinio svirnelio lankytojus pasitinka li?dnoki rumun? k?r?j? Silvia Amancei ir Bogdan Armanu Rytojaus angelai. Krintantys jiems i rank? jau neegzistuojan?ios valstyb?s simboliai sukelia ?vairi? min?i?, autoriai gana skeptikai velgia ? iuolaikinio pasaulio realijas: Simbolikai sugriuvus Berlyno sienai ir toliau byrant Soviet? S?jungai atrod?, kad monija pasiek? istorijos pabaig?, iveng? dialektinio konflikto tarp Vakar? ir Ryt?, tarp kapitalistin?s ir komunistin?s ideologij?. ad?ta visuotin? gerov?, susijusi su nuolatiniu vartojimu, baig?si tuo, kad ateities visuomen?s nuolat ?siskolindavo, o gamtos pasaulis buvo niokojamas.
Prie nebylios nostalgikos Rytojaus angel? giesm?s vakarais prisijungia ir garsios cikad? trel?s, aidin?ios i jau min?to etnografinio svirnelio pastog?s tai Anastasis Karras ir Dimitris Batsis (GR) garso ir viesos instaliacija El Espiritu. Mistiniais garsais ir besikartojan?iu cikad? choru autoriai siekia sukurti dievik? energijos lauk?, sugr?im? ? em?, kuri laukia prisilietimo, geidiam? dvasingumo pasaul?. O kuklus lietuvikas svirnelis iuo atveju yra yra metaforin? ventosios em?s dimensija.
Cikad? puynuose apie iluv? dar n?ra, nors kas ino, gal b?t jos jau pakeliui ? tropini? kar?i? ikankint? Lietuvos em?… O kol kas miko pakratyje alia piligrim? tako kvie?ia meditacijos Ingos Raubait?s ir ilvino Viinsko em?s meno instaliacija Cel?. velgdami ? supant? pasaul? pro cel?s lazdyn? virbus arba ? ydr? dang? viruje, gaubiam? imtame?i? egli? ak?, kiekvienas save gerbiantis piligrimas tikrai tur?t? pajusti amin? ry? tarp vidinio dvasinio pasaulio ir gamtos harmonijos.
Gal i tikr?j? gamtos ventov? yra tobulesn? u ne visada s?kmingus mogaus bandymus sukurti ventas vietas Dievui garbinti i toki? materiali? mediag? kaip akmenys, plytos ir betonas. Svoris ir dydis tikriausiai ne visada yra tinkami argumentai tik?jimo perspektyvoje… O santykis tarp mogaus sukurt? objekt? ir gamtos, taip pat kaip santykis tarp iuolaikinio meno ir tik?jimo, danai yra gana komplikuotas.
Antanas Antoni Vivulskis ir kitos esaties iraikos
Su iais paskutiniais teiginiais tikriausiai grietai nesutikt? architektas Antanas Vivulskis, suprojektav?s iluvos v?. Mergel?s Marijos Apsireikimo koply?i?. Architekto vardas ? Antoni transformavosi ispan? meninink? Mrs ir Mr Garcia, pasiraan?i? pseudonimu Brightpeople, k?rinyje, kuris atsirado ant medinio namelio sienos alia koply?ios.
Tai ne A. Vivulskio odiai, bet jis tikriausiai be ilyg? jiems pritart?: Architekt?ra tai menas paversti ? pasaul? vis? b?tybi? namais. Ji siekia priimti mus visus be iimties. Nenuostabu, kad b?tent architektas Mies Van der Rhoe iplatino aforizm? Der lieber Gott lebtim Detail (Dievas yra detal?se). Mano vardas Antanas Vivulskis ir a at?jau v?sti tam, kad is pasaulis b?t? skirtas mums visiems, kiekvienoje detal?je ir kad kiekvienas maas gyventojas yra tik dar vienas kambarys milinikuose 
namuose, kuriais dalijam?s(Mrs & Mr Garcia).
A esu teigia ir kitas erdvinis objektas, melsvu raibuliavimu isiskiriantis prieais iluv? ant kalvel?s alia aiktel?s, kurioje buvo sutiktas popieius Jonas Paulius II. Meninink?s Dovil? Guda?iauskait? ir Jelena kulis-kulien? ioje vietoje suk?r? aplinkos instaliacij?, nurodan?i? s?sajas su Bendruomene, ventuoju Ratu ir eme. iuo atveju, A ESU citata i ?vairi? Rato viet? apie mogaus ir Kristaus tapatyb?, kurios paliesta em?.
Prie io darbo ubaigimo galima prisid?ti ir atliekant trump? individuali? piligrimin? kelion?. Tereikia tik i iluvos piligrim? centro paimti autori? paruot? v?liav?l?, nuneti iki objekto ir j? ?smeigti ? paym?t? kont?r?. Kiekviena v?liav?l? tai vilties simbolis, malda u jums artim? ar visai nepa?stam? mog?.
Egzistencinis chaosas sakralioje erdv?je
alia iluvos turgaus esan?io medinio namo sien? papuo? Sam Heydt (US) analogini? kolia? paroda bendru pavadinimu Edge of Chaos (Chaoso pakratys). Apokaliptiniai pasaulio vaizdai, persmelti nuosaikios ironijos, yra labai tinkamas fonas i? dien? situacijai. Griuv?siuose aidiantys ner?pestingi praeito imtme?io vaikai tikriausiai n?ra ateities pasaulio vizija, ta?iau tai aiki uuomina ? chaos?, kuris gal b?t jau prasid?jo. Belieka nusipirkti biliet? ? turistin? kosmin? laiv?…
Be autori?, kuri? darbai eksponuojami iluvoje, bienal?je netiesioginiu b?du dalyvauja nemaai meninink? i ?vairiausi? pasaulio ali?. Bienal?s svetain?je www.menopiligrimai.ltir feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/Meno-piligrimai galima pamatyti j? parodas, prisistatymus, vaizdo meno k?rinius. Dalyvi? ir j? k?rybos spektras tikrai labai margas: tapytojai Daniele Bongiovanni (IT), Juan Rodrigo Piedrahita Escobar (CO), vaizdo meno k?r?jai Benna Gaen (UK), Apotropia (IT), Makis Kyriakopoulos (GR), Michalis Kotaidis & Dimitris Batsis (GR), Mirjam (DK), Mila Panic (DE), instaliacij? ir performans? k?r?jai Aleksandr Nikitiuk (UA), Johana Quizumi (BR).
Taigi, k?r?jai i viso pasaulio atranda iluv? ir Lietuv?, taip po truput? kuriama meno piligrimyst?s tradicija. Ar iluvos aplinka priims iuolaikin? men?, ar i sakrali erdv? gali tapti nuolatine tarptautini? meno rengini? vieta? Kod?l gi ne, v?. Mergel?s pasirodymas prie 400 met? ?ia irgi suk?l? nema? chaos?, kuris pakeit? tolesn? miestelio istorij?. Taikus iuolaikinio meno stebuklas taip pat gali daug k? pakeisti…
Projekt? dalinai finansuoja Lietuvos kult?ros taryba.
Bienal?s organizatori? informacija
