iluvos ventov?je stebuklo ir iandien kurian?io mogaus derm?
Vi?iukus esame link? skai?iuoti ruden?, tod?l tok? spalving? laik? prasminga pavelgti ? vasar?, kai tik?jom?s, kad pandemijos bangos nusl?gs, nors jas, tiesa, pakeit? kitos kar?io bangos. Tad vasara buvo pripildyta ne tik kar?io, bet ir ?vairiausi? skirting? festivali?, kult?ros (ir ne tik) rengini?. Tarsi po pandemin?s stagnacijos i?rovai ir organizatoriai m?gint? prisivyti pra?jusius karantininius m?nesius ir ub?gti u aki?, tik?tina, jau ? nugaras alsuojan?iam karantinui. Tod?l, rodos, nat?ralu, kad perteklius skirting? kult?rini? ir ne tik rengini? bei veikl? pripild? mogaus kasdienyb? tiek, kad maai kas bestebino, o kartais tiesiog buvo plaukiama pasroviui tarp papl?dimio ir festivalio, tarp galerijos ir teatro, tarp kavin?s ir vakaro prie eero.
Ta?iau yra viet?, kuriose k?rybos procesas ?gauna kitoki? prasm? ir n?ra pavaldus pandemijos ar kitoms baim?ms. Jau karantino laisv?jimo metu prad?ti ym?ti Gyvosios piligrimyst?s marrutai atved? ? ventov?, atved? ? iluv?. Tod?l nat?ralu, kad is kelias buvo prat?stas iki kult?rin?s ir k?rybin?s realyb?s. iluva yra kupina, ir kupina ne tik pavieni? rengini?, bet ir konceptualios k?rybin?s b?ties. Buvimo kartu su atvykusiais, buvimo vienas su kitu, drauge esant tokiems atributams kaip malda, viesa, viltis, tik?jimas. Vis? t? mogui svarbi? reikini?, kurie kartais, tik?tina, per klaid? buvo priskiriami silpnumui, ta?iau b?tent iandien kaip niekad yra reikalingi.
Pasteb?tina, kad k?rybos aktas, geb?jimas prisid?ti prie dievikosios k?rybos ir iam reikiniui leidus skleistis regimojoje tikrov?je suteikia mogui ne tik savotik? gali?, ta?iau ir papildo jo dvasinio igyvenimo pagrind?. Filosofas Antanas Maceina savo tekste Dievas ir mogus teigia, kad b?tent k?ryba ir atskleidia mogaus keli?, jo santyk?, o tiksliau esat? i dievikosios kilm?s: I tikro k?ryba dar labiau atskleidia mogaus gali? ir jo dievik?j? kilm? negu painimas. Painimas eina daugiau, kaip sak?me, ? ivirin? pasaul?. K?ryba tuo metu daugiau atpalaiduoja vidines mogaus dvasios sritis. I savo k?rini? mogus prabyla pa?iomis savo gelm?mis. K?ryba yra savotikas mediatorius, tarpininkas, jungiantis regim?j? ir neregim?j? pasaul?, nes danai gimstanti kaip id?ja, mintis, vienoks ar kitoks dvasinis aktas, realizuojasi per regimyb?, materiali? b?t?. Tai n?ra tapatu painimui, ta?iau gali vesti jo link. Painimui galima suteikti dokumentacijos aliuzij? jis aprao, apvelgia tai, kas jau yra, k?ryba ne tik sukuria kak?, ko galb?t n?ra, ta?iau leidia pajausti tai, kas nepainu. Pamatyti tai, kas akimis gali b?ti nematoma. Tod?l krik?ionikame pasaulyje igyvenama neregimosios tikrov?s artumas per regimyb?, kuri prisotinta dvasin?s prasm?s.
B?tent toks regimyb?s igyvenimas per dvasin? prasm? materializuojasi iluvos ventov?je. is procesas vyksta keliais lygmenimis. Pradedant fizine ir dvasine piligrimyste, kuri, rodos, tetrunka keliolika kilometr?, ta?iau prasmingai atveda ? ventov?. 
Penki Gyvosios piligrimyst?s marrutai iminti, suym?ti ir veda link iluvos. ? dvasin? gamtos pripildyt? potyr? pakei?ia mogaus k?rybos paliestas miestelis. Architekt?ros k?riniai nuo v?lyvojo baroko ir Tomo Podgaiskio skulpt?r? bazilikoje bei modernistin?s Antano Vivulskio Apsireikimo koply?ios iki iuolaikinio meno bienal?s, kuri jau antr? kart? palie?ia iluv?. Ta?iau menas ne tik palie?ia viet?, bet ir meno k?r?jai tampa paliesti iluvos, tod?l nenuostabu, kad Apsireikimo stebuklu gars?jan?ioje iluvoje iemet bienal?s tema yra Paliestoji em?. O iluvos em? fizikai iemet paliet? arba dar palies apie trisdeimt meninink? i viso pasaulio, kurie k?r? liepos m?nes? per simpozium? ir rugpj?t?, o dalis j? prisilietimo enkl? lieka iluvoje. Beje, inia, sklindanti i Lietuvos ir ventov?s, ne tik sukviet? menininkus ? takin? vasaros moment? b?ti iluvoje, ta?iau taip pat nukeliavo ? kitas alis, kuriose kuriama b?tent iluvos bienal?s ir Paliestosios em?s tema nuo Jungtini? Amerikos Valstij? iki kaimynin?s Ukrainos.
Prisilietimai igyvenami ne vien iuolaikinio meno, performanso ar hepeningo pavidalais, ta?iau ir sintez?je su muzika bei vietos painimu, tod?l liepos 24 d.
iluvoje vyko Bany?i? naktys. J? metu v. Miiose gaud? atrijos choro balsai, vakare vyko ekskursijos, v?. Mergel?s Marijos Gimimo bazilikoje panirome ? muzikos valand? ir gaudian?ius vargonus. Taip pat visomis liturgin?mis spalvomis nuvito baltoji Apsireikimo koply?ia.
Tiesa, kad iluvoje gimsta ne tik menas, ta?iau ir teologin?s bei turizmo mokslin?s minties vaisiai, dar birelio m?nes? ?vykusi tarptautin? konferencija, per kuri? su tyr?jais diskutuota piligrimyst?s ir religinio turizmo klausimais. Tad iluvos ventov?je stebuklas glaudiai siejasi su mogik?ja k?ryba ir padeda iai atsiskleisti. ioje vietoje atvykusius turistus kvie?iame tapti piligrimais, o piligrimus gailestingumo mon?mis. Nes iluvos ventov?je svarbu yra ne tik painimas, ta?iau ir k?ryba, tod?l drauge kuriame santyk? su mokslu, su iuolaikiniu menu, santyk? su muzika, su viesos aismu, su okiu, teatru, o svarbiausia santyk? vieno su kitu. Spalving? veiklomis vasar? rugs?jo pradioje vainikavo Didieji v?. Mergel?s Marijos Gimimo atlaidai, dar kart? buvo ijausta, kad iluva, piligrimyst? ir keliai ? ventov? ne tik neuaugo piktol?mis, ta?iau yra gyvi kiekvieno kasdienyb?je.
Laukiame atvykstant ? iluvos ventov? ir j? patiriant visomis ?manomomis priemon?mis bei prasm?mis. Vis? informacij? apie pamaldas, lankytinas vietas, Gyvosios piligrimyst?s marrutus, piligrim? centro darbo laik? ir renginius galite rasti www.siluva.lt bei socialinio tinklo Facebook paskyroje iluvos ventov?.
iluvos piligrim? centro
informacija
