Simonas Daukantas ir Bredberio drugelio efektas
Jonas BRIGYS,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
vieosios bibliotekos bibliotekininkas
Anot profesoriaus Liberto Klimkos, Simonas Daukantas gim? Lietuvai beprarandant nepriklausomyb?, 1793-?j? spalio 28 d., o mir? pralaim?jus paskutiniajam bandymui atgauti laisv?, 1864 m.
gruodio 6 d. Tas 70 met? tarpsnis senosios, istorin?s Lietuvos Didiosios Kunigaiktyst?s visiko sugurimo laikas. Sunkiai pervertinamas S. Daukanto palikimas ver?ia v?l ir v?l ? j? atsigr?ti, perm?styti, atrasti k? nors naujo ar prisiminti pamirt?.
2023 m. Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieoji biblioteka (RMMVB) ?gyvendina projekt? Senasis emaitis Simonas Daukantas (vadov? vieosios bibliotekos kult?rini? veikl? koordinator? ir organizator? Renata Aleksiejien?), kurio r?muose jau surengtas ne vienas ?simintinas renginys. Rajono i?rovai buvo pakviesti ? profesionalaus meno koncertin?s programos Simonas Daukantas pristatymus (Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieojoje bibliotekoje ir jos Vidukl?s filiale), ?vyko film? apie S. Daukant? demonstravimai Raseini? Maironio parke ir Ariogalos Tado Daugirdo aikt?je. Anyk?i? dramos teatras Nemak?iuose ir Ariogaloje suvaidino spektakl? Daukantas, Kretingos Simono Daukanto progimnazijos folklorinis ansamblis Blezding?l? sureng? pasirodymus RMMVB Gruzdik?s filiale ir iluvos gimnazijoje, Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieojoje bibliotekoje, RMMVB Vosilikio filiale ir Didiuli? kaimo bendruomen?se vyko Plung?s literat? klubo Vingiorykt? popiet?s emaitiki skaitymai.
Rugpj??io 2526 d. vieojoje bibliotekoje i?rovams buvo pristatyta Raseini? rajone iuolaikinio meno guru tapusio Ar?no Kazlausko kartu su keliais bendramin?iais sukurta menin? instaliacija Simonas Daukantas romantizmo epochos istorikas (sumanymas ir realizacija asociacijos Id?j? up?). Anot A. Kazlausko, S. Daukantas k?r? tautin?s lietuvi? kult?ros vizij? tai kult?ra, iauganti i konkre?ios vietos, kuriama moni?, nuo ami? susigyvenusi? su atiauriu, iaurietiku kratovaizdiu. I io tautinio centro matomas ir visas kitas pasaulis. Menine instaliacija iuolaikin?mis raikos priemon?mis siekta perteikti sud?ting? ir daugiasluoksn? XIX a. Lietuvos istorijos period?, kuriame S. Daukantas, tarnaudamas carin?s Rusijos imperijos valdininku (!), k?r? romantik? niekam neinomos valstyb?s istorij?…
iuolaikin?s meno formos suteikia ypa? daug laisv?s savaip interpretuoti k?rinyje autoriaus sukurtus vaizdus, pateiktus objektus, garsus, uuominas, tod?l ir i apvalga yra tik bandymas ireikti vieno i?rovo subjektyvius ?sp?dius. Pritemdytoje kamerin?je bibliotekos sal?s erdv?je dominuoja neskubrus vaizd? kaleidoskopas, i ekrano sklindantys skaitov? balsai (itraukos i S. Daukanto knyg? Istorija emaitika ir emai?i? pasakos). Instaliacijos garso takelyje skamba audiovizualinio meno dueto Bionics kompozicijos, folklorinio ansamblio Gil? atliekama etnografin? muzika, j? savotikai ?r?minantis ir per?jimus fiksuojantis (istorijos?) baltasis triukmas.
Efemerikas petelik?s sparn? mostas primena fantastikoje danai pasitaikant? drugelio efekto trop? (metafor?), kur? bene pirmasis savo k?ryboje panaudojo R?jus Bredberis, ir kvie?ia ? kelion? laike, primena istorijos kintamum? ir vieno mogaus galimyb? ?vyki? t?km? nukreipti nauja vaga. i? pabr?tinai nespalving? vaizd?, gars? ir simboli? kompozicij? sumontavo pats instaliacijos autorius A. Kazlauskas. Kuriant instaliacij? taip pat dalyvavo Evaldas Mikalauskis, Monika Vaznon?, Diana Valantinait? ir penkiametis Benediktas Vaznonis.
Prieblandoje proektori? spinduliai irykina savarankikas lakonikas kompozicijas elegantikos antikvarin?s k?d?s (Raseini? krato istorijos muziejaus eksponatai), trapus porcelianas, laisvai krintan?ios drapiruot?s, kukli lauko g?li? puokt? ar tautiniu ornamentu ?sipinanti lovaties? kuria mikroerdves, pasakoja istorijas, ragina sustoti, susim?styti, adina vaizduot?, kvie?ia ? dialog? su savimi ir istorija.
Kiekvienoje kompozicijoje ypating? vaidmen? atliekantys paveikslai (j? autoriai Aist? Jukevi?i?t?, Aldona Poci?t?-Jukevi?ien?, Vidmantas Petraitis ir Darius Rakauskas) lyg langai ? istorij?. Prie j? sustojus kyla mintis ar mes pro tuos langus matome praeityje likusio pasaulio atspindius, ar i anos laiko pus?s ? mus velgia pati istorija.
Subtilus artefakt?, meno objekt?, j? kompozicij?, ekrane (dar vienas langas!) nuolat vykstan?io judesio, e?li?, viesos ir garso derinys diktuoja sav? ritm?. Atrodo, kad istorija ir menas ioje instaliacijoje pulsuoja, prabyla darniu s?skambiu, ilaiko romantik? XIX a. dvasi? ir tuo pa?iu metu gyvena n?dienos neramiu diazuojan?iu ritmu.
