Ši? dien? pandemijos ABC: k? tur?tume žinoti?

2019 met? pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-?j? kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelb? koronaviruso pandemij?. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikr?t? daugiau nei 625 mln. žmoni?, 6,5 mln. iš j? mir?.
Apie dabartin? epidemiologin? situacij? Lietuvoje, galiojan?ias rekomendacijas ir ketvirt?j? skiepijimo etap? pasakoja Nacionalinio visuomen?s sveikatos centro Užkre?iam?j? lig? valdymo skyriaus epidemiolog? Daiva Razmuvien?.

Pamažu ger?janti situacija
[1]„Sergamumas yra skai?iuojamas už septynias arba keturiolika kalendorini? dien?. Tai tiksliausi skai?iai, kuriais remiantis yra išvedami rodikliai 100 t?kst. gyventoj?. Paskutiniai skai?iavimai parod?, kad 14 d. laikotarpiu užsikr?tim? skai?ius nesiekia 400 atvej? 100 t?kst. gyventoj?“, – aiškindama apie užsikr?timo statistik? pokalb? pradeda epidemiolog?.
Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuot? ligoni? skai?ius buvo 2 500, šiuo momentu hospitalizuot? asmen? šalyje yra netoli šimto. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kur? vertinama epidemiologin? situacija šalyje.
„Didesn? nei 2 000 hospitalizuot? asmen? rib? tikrai pasiekdavome ir viršydavome, tuomet gydymo ?staigose b?davo daug didesn? apgultis ir ?tampa nei ?prastai. Reikia nepamiršti, kad serga ir medikai, j? gali pritr?kti padid?jus pacient? skai?iui, tod?l sergamumo rodikliai yra atidžiai ir nuosekliai stebimi“, – teigia medik?.
Epidemiolog?s teigimu, rodikliai vis dar išlieka nepastov?s ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradžios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pamažu ger?ja, tod?l ži?r?dami ? skai?ius galime nedr?siai kalb?ti apie tai, kad koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu kaip ir gripas. „At?jus šaltajam sezonui, kai padid?ja rizika užsikr?sti gripu, mes nesibaiminame, nes esame priprat? ir imam?s puikiai žinom? priemoni? siekdami jo išvengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panaš?s ir tai atskirti gali tik profesionalas – medikas“, – matydama užsikr?timo tendencijas, mint? pl?toja D. Razmuvien?.

Netur?jome algoritmo, bet radome kit? išeit?
„Koronavirusas buvo naujas nežinomasis, naujas suk?l?jas pasaulyje, jis užklupo netik?tai ir visus išg?sdino. Netur?jome jokios tikslios, patikimos informacijos ar rekomendacij? apie nauj? SARS-CoV-2 virus?, suk?lus? pandemij?. Kiekviena pasaulio valstyb? elg?si taip, kaip gal?jo geriausiai ir saugiausiai, atsižvelgusi ? tuometin? situacij? savoje šalyje, apsaugoti savo gyventojus. N? viena šalis netur?jo virusui valdyti algoritm?, nes nebuvo jokios patirties, kas gal?t? atsakyti ? daugyb? klausim? ir pad?t? išspr?sti naujai susidariusi? situacij?. Galime pasidžiaugti, kad pavyko atrasti b?d?, pad?jusi? stabilizuoti pad?t?“, – prisiminimais apie 2020 met? pradži? dalijasi epidemiolog?.
Atsiradus skiepams, situacija pasikeit?. Remiantis statistikos duomenimis, šiuo metu daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventoj? yra pasiskiepij?, persirgusi? – daugiau nei 1,3 mln. Epidemiolog? priduria: „Nepriklausomai nuo atsirandan?i? viruso mutacij?, vakcinos, jeigu jos ir neturi šimtaprocentin?s apsaugos, ta?iau imunin?je sistemoje palieka p?dsak? atminties l?stel?se, kurios sugeba stabdyti naujai patekusio viruso plitim? žmogaus organizme.“

Nesinor?t? pamiršti išmokt? pamok?
2022 m. pavasario pabaigoje Lietuvoje buvo atšaukta ekstremali situacija, nebeliko griežt? reikalavim?, kaip, pavyzdžiui, testavimo ir skiepijimo punkt?, privalomos izoliacijos, testavimo ugdymo ?staigose ir kit? ribojim?.
[2]Epidemiolog? džiaugiasi, kad žmon?ms pavyko naudotis ir sekti informacij? teis?s aktuose ir suprasti operacij? vadov? sprendimus: „Pandemijos ?karštyje buvo begal? nurodym?, kur kreiptis ir kaip elgtis kiekviename žingsnyje, ir besikei?ianti epidemiologin? situacija koreguodavo reikalavimus. Žmon?s tarsi buvo vedžiojami už rankos, o dabar, kai viskas išmokta, jiems nebereikia laukti vyriausyb?s sprendim?. Kiekvienas žmogus tur?t? ?sivertinti savo rizikos veiksnius, pradedant amžiumi, sveikatos b?kle ir baigiant tuo, kokia veikla planuot? užsiimti, ar dalyvavimas renginyje bus jam saugus. Svarbiausia, žinokite, kad jau?iant simptomus reikia kreiptis ? savo šeimos gydytoj? ir neužsiimti savigyda.“
D. Razmuvien?s nuomone, likusios rekomendacijos d?l nespecifini? priemoni? naudojimo yra labai „gyvos“. Visuomen? visame pasaulyje ?prato prie kauki? d?v?jimo, atstum? laikymosi, rank? dezinfekavimo ir uždar? patalp? v?dinimo. Epidemiolog? sako, kad ne kart? jau atšaukus reikalavimus ir prekybos centruose, ir viešajame transporte, ir kitose vietose pasteb?jo žmones, d?vin?ius kaukes, respiratorius ar norin?ius dezinfekuoti rankas. Neju?ia tai tapo kasdieniu ?pro?iu.
„Prisiminkime laikus prieš pandemin? laikotarp?. Juk gripo sezon?, epidemij? metu ?vair?s ribojimai taip pat b?davo ?vedami, bet pamatyti žmog? su kauke b?davo nepriimtina, dabar – atvirkš?iai. Pandemija, be vis? blogybi?, išmok? mus taisyklingai plauti rankas, laikytis atstum?, dažniau v?dinti patalpas ir d?v?ti kaukes – tai priemon?s, kurios gali b?ti naudojamos siau?iant ir kitiems lig? suk?l?jams“, – sako medik?.


Antik?nai – kovotojai su virusu

Šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja vasar? paplitusi omikron atmaina su subvariantais BA1, BA4 ir BA5, kuriems ir yra sukurta adaptuota vakcina.
„Vakcinos, kuriomis buvome paskiepyti anks?iau, buvo pritaikytos kitiems suk?l?jams, t. y. kitoms atmainoms, kaip, pavyzdžiui, alfa, beta ir delta. Adaptuota vakcina yra pritaikyta omikron atmainai, ta?iau jokiu b?du negalima manyti, kad ankstesn?s vakcinos yra „nulin?s“. Nuo kiekvieno skiepo imunin?s sistemos atmintyje lieka „antspaudas“, kuris, „susitik?s“ su laukiniu virusu, pradeda gaminti antik?nus – kovotojus“, – aiškina ji.
D. Razmuvien? pasakoja, kad pasitaiko atvej?, kai atlik? kraujo tyrim? žmon?s skundžiasi mažu antik?n? kiekiu, bet tai n?ra teisinga. „Žmogaus organizmas turi du imunitetus – kraujyje (humoralinis) ir l?stel?se (l?stelinis). Išsitirti l?stelin? imunitet? eiliniam žmogui ne?manoma, nes tokie tyrimai sud?tingi ir atliekami mokslin?se laboratorijose. Kad vakcinos yra efektyvios, galima suprasti paži?r?jus ? sergamumo rodiklius, kuriuos „amortizavo“ nemažas pasiskiepijusi? žmoni? skai?ius.“

Adaptuota vakcina – omikron atmainai
Per vis? š? laikotarp? susirgim? ir užsikr?tim? skai?ius buvo labai banguojantis, bet epidemiolog? sako, kad šiandien rodikliai yra neaukšti, ir mano, kad tam ?takos turi didelis pasiskiepijusi? ir persirgusi?j? skai?ius. Stebint epidemiologin? situacij?, rugpj??io pabaigoje ir rugs?jo pradžioje buvo matomas nežymus pakilimas, bet medik? patikina, kad sirgimai tikrai neviršijo 500 atvej?.
Adaptuota vakcina rekomenduojama visiems nuo 18 met? amžiaus ir vyresniems gyventojams, kuriems at?jo laikas pasiskiepyti pirma arba antra sustiprinan?i?ja vakcinos doze. Nor?dami pasiskiepyti ar pasikonsultuoti d?l vakcinacijos, kreipkit?s ? savo šeimos gydytoj?.
[3]Pasirinkti patogiausi? viet? vakcinuotis galima registruojantis internetu www.koronastop.lt. [4] Prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus savo miest? registracijos sistema pateiks s?raš? ?staig?, kuriose galima skiepytis.
Gyventojai, kurie neturi galimyb?s užsiregistruoti internetu, tur?t? kreiptis tiesiogiai ? t? gydymo ?staig?, kurioje pageidauja skiepytis. Ta?iau reik?t? atkreipti d?mes?, kad ne visos gydymo ?staigos vykdo vakcinacij? nuo COVID-19 ligos. Pasikonsultuoti, kur skiepytis, gyventojai gali savo gydymo ?staigoje.
Išsami? informacij? galite rasti sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasiskiepyti-nuo-covid-19-ligos-galima-ir-kitoje-gydymo-istaigoje-nei-esate-registruotas. [5]