Šiuolaikinis kaimiškas peizažas – su vėjo jėgainėmis

Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com

Iki rugsėjo pabaigos Raseinių rajone vykusi apklausa parodė, kad gyventojai nėra nusiteikę prieš vėjo energetiką. Būtų keista, jei žemės ūkio kraštas balsuotų kitaip, nes vėjo jėgainės – tai ir tiesioginė nauda savo žemės plotus nuomojantiems bei greta įsikūrusiems ūkininkams.

Apklausa gyventojų nesudomino
„Ar pritariate vėjo jėgainių statybai Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje?“ Toks vienintelis klausimas buvo pateiktas raseiniškiams, kurie buvo kviečiami balsuoti nuo rugpjūčio 12 dienos. Apklausa turėjo vykti dvi savaites, tačiau nesulaukus gyventojų aktyvumo buvo pratęsta iki rugsėjo pabaigos.
Specialiai šiai vietos gyventojų apklausai vykdyti sudarytai komisijai patvirtinus balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad ir pratęsimas aktyvumo nepadidino. Iš viso apklausoje balsavo 494 rajono gyventojai. Dauguma (271 balsas) savo balsą atidavė elektroniniu būdu, 223 balsai surinkti atvykus į Savivaldybės seniūnijų administracinius pastatus ir užpildžius popierinį apklausos lapą.
Iš 494 dalyvavusiųjų 156 į apklausos klausimą atsakė TAIP; 338 į apklausos klausimą atsakė NE.
Didesnė dalis mero inicijuotoje apklausoje sudalyvavusių gyventojų pasisakė prieš vėjo jėgainių statybą Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau dėl itin mažo aktyvumo į jos rezultatus nebus atsižvelgta.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, gyventojų balsas – patariamojo pobūdžio. Savivaldybės taryba privalo svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę joje dalyvauti.
Šios vykdytos apklausos laikotarpio duomenimis, balsavimo teisę turėjo 26 334 raseiniškiai, iš jų balsavo 1,87 proc. Tai reiškia, kad šios apklausos metu 10 procentų riba nebuvo pasiekta, todėl apklausos rezultatai svarstyti Savivaldybės taryboje nebus teikiami.
Tarybos narys Rimas Gunevičius apklausą dėl mažo gyventojų aktyvumo vertina kaip niekinę. Anot jo, saujelė pasisakiusiųjų „prieš“ – suinteresuoti asmenys, o didžioji rajono bendruomenės dalis nėra nusiteikusi prieš vėjo jėgaines, todėl apklausą ignoravo. Šią politiko nuomonę papildė apklausą lydėję pasisakymai socialiniuose tinkluose. „Pavydas – kodėl pas jį, o ne pas mane“, – prieštaravusiųjų motyvus apibendrino jis.

Jėgainių žemėlapis – tik su ūkininkų palaiminimu
R. Gunevičius – ūkininkas, 380 hektarų plote užsiimantis augalininkyste. Jis nemato nė vienos priežasties, kodėl tiek rajono, tiek jo paties žemėje neturėtų iškilti vėjo jėgainės.
„Kai pirmieji vystytojai kreipėsi į Savivaldybę, mes patys apie vėjo jėgaines mažai težinojome. Važiavome į kitus rajonus, kur jos jau stovėjo, pasižiūrėti, susipažinti, kad bent žinotume, nuo ko pradėti. Aplankėme Jurbarką, kalbėjome su Savivaldybės atstovais, buvome nuvykę prie pačių jėgainių. Tikrai nieko baisaus nepamatėme – karvės aplink jėgaines ganėsi, pasėliai žaliavo. Ir pas juos pradžioje vystytojų ketinimai buvo vieni, paskui juos teko keisti pagal gyventojų pageidavimus, bet rezultatas – jėgainės stovi ir jos niekam netrukdo“, – pasakoja R. Gunevičius.
Vėliau į rajoną įžengiantys vystytojai UAB „Raseinių vėjas“ kreipėsi ir į jį patį – domėjosi galimybe statyti jėgaines jo laukuose, šiam tikslui nuomotis žemės sklypus.
„Pirmą dieną nebuvo taip, kad „valio, statom“. Iškėliau sąlygą, kad jėgainės stovėtų tokiose vietose, kad man nekliudytų dirbti žemės, nebūtų skaldomi laukai. Jie atsižvelgė į mano reikalavimus – jėgainės buvo perstumdytos. Jeigu būčiau to neprašęs, greičiausiai pas mane jų stovėtų daugiau“, – svarsto ūkininkas, galiausiai sutaręs su vystytojais dėl penkių jėgainių.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriui vadovaujantis R. Gunevičius teigia, kad su visais ūkininkais, kurių žemės plotai atitiko vystytojų kriterijus, buvo kalbamasi, įsiklausoma į jų pageidavimus. Ūkininko nuomonė – svarbi ir galutinė. Viduklės seniūnijoje 950 hektarų plotuose ūkininkaujantis Gintautas Kumpikevičius sutarė dėl 17 jėgainių statybos, nors pradiniame žemėlapyje jų buvo net 25. Pats R. Gunevičius taip pat galėjo pretenduoti į didesnį skaičių, bet vis tik nutarė išsaugoti nesudalintus laukus. Be to, arti jų eina geležinkelio bėgiai, o tai irgi ribojo galimybes.
„Prie kiekvienos jėgainės bus tiesiami privažiavimai. Jie pasitarnaus nemažam būriui rajono žmonių, nes atitiks sunkiasvorių transporto priemonių kelio reikalavimus. Tarkim, Užumedžio kaime, kai palyja, kelias tampa sunkiai pravažiuojamas. Patys ūkininkai svarstėme kažkiek jį remontuoti, bet dabar lūkuriuojame, – jeigu statytų jėgainę, problema išsispręstų“, – dar vieną privalumą pristato jis.
Kiek iš viso rajono ūkininkų yra sudarę sutartis su vėjo jėgainių parkų vystytojais, informacijos jis neturi. Bet R. Gunevičius neabejoja, kad, nepaisant šurmulio viešojoje erdvėje bei dalies gyventojų nepasitenkinimo, vėjo jėgainės Raseinių rajone iškils. Rajono valdžios pokalbiai su vystytojais, jo žiniomis, vyksta konstruktyviai – dėl esminių dalykų sutariama, liko suderinti tik su papildoma parama rajonui susijusius klausimus.
Su „Raseinių vėju“ R. Gunevičius bendrauti pradėjo prieš penkerius metus. Kol nėra sutvarkytos visos reikalingos procedūros, galutinė sutartis tarp vystytojų ir ūkininko nėra pasirašyta.

Naudą gauna visi

Kalbiname Edgarą MALADAUSKĄ,
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus pavaduotoją

– Kaip vėjo parkui numatytoje teritorijoje yra parenkama vieta jėgainei?
– Vėjo jėgainės vietos parinkimas vėjo parke yra sudėtingas procesas atsižvelgiant į daugybę veiksnių. Inžinieriai vertina ne tik vėjo stiprumą ir pastovumą, bet ir vietovės infrastruktūrą, aplinkosauginius reikalavimus, elektros tinklų artumą ir technines sąlygas. Ūkininko pageidavimai, pvz., jėgainės pastūmimas arčiau sklypo krašto, gali būti svarstomi, jei jie neprieštarauja techniniams reikalavimams ir saugumo normoms, tačiau sprendimas priklauso nuo projektavimo specifikos ir bendrų projekto tikslų.
Vėjo jėgainių vieta yra parenkama atliekant vėjo parko planavimą, atliekamas vėjo modeliavimas, atsižvelgiama į reljefą, miškus, rezervatus ir kitus objektus laikantis visų įstatymų ir normatyvų. Vėjo jėgainių vieta parenkama taip, kad nebūtų daromas poveikis žmogaus sveikatai ir gamtos įvairovei. Vėjo jėgainės išdėstomos taip, kad generuotų daugiau energijos ir neuždengtų viena kitai vėjo. Vėjo jėgainės nestatomos prie pastatų ar sodybų, yra išlaikomi saugūs atstumai. Atliekant PAV vėjo elektrinių yra planuojama daugiau, nei bus pastatyta, nes dažnu atveju nemažai jų yra išimamos iš projekto dėl vienų ar kitų priežasčių.

– Kaip keičiasi žemės sklypo paskirtis – ar tik tų kelių arų, ar viso ploto?
– Dažniausiai žemės sklypo paskirtis keičiasi tik toje konkrečioje vietoje, kurioje statoma vėjo jėgainė, ir aplink ją formuojamas techninis plotas (kelios dešimtys arų), tačiau ne visas sklypas. Ūkininkavimas ir toliau gali būti vykdomas likusioje žemės dalyje. Todėl žemės ūkio paskirtis yra tam tinkamiausia vėjo elektrinių vystymui.

– Ar įmanoma tolesnė žemės ūkio veikla aplink jėgaines?
– Vėjo jėgainės netrukdo plėtoti žemės ūkio veiklos aplink jas. Dažnai ūkininkavimas (pvz., grūdų, daržovių auginimas ar gyvulininkystė) vyksta visiškai šalia jėgainių. Dėl to ribojimų paprastai nėra, nebent tai susiję su prieigos keliais ar aptarnavimo zonomis.

– Dėl kokių nuomos sumų paprastai susitariama?
– Vidutinė nuomos kaina už žemę, kurioje statomos vėjo jėgainės, gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų per metus už vieną jėgainę, priklausomai nuo projekto dydžio, teritorijos vertės ir investuotojų pasiūlymų. Kainos taip pat priklauso nuo vėjo sąlygų, geografinės vietos, projekto sudėtingumo.
Ūkininkams naudingos nuomos sutartys, nes jos suteikia ilgalaikį, nuolatinį papildomų pajamų šaltinį, nepriklausomą nuo žemės ūkio derliaus svyravimų. Dažnu atveju sutartis yra sudaroma 30–50 metų. Todėl ūkininkai labai noriai kalbasi su vystytojais, nes supranta, kad iš žalios energetikos gali gauti pasyvių pajamų. Naudą gauna visi.
Be finansinės naudos, ūkininkai dažnai gauna ir infrastruktūrinių pagerinimų – vėjo parkų projektai gali apimti naujų kelių tiesimą arba esamų atnaujinimą, tai pagerina prieigą prie laukų. Be to, pagerėjus vietos infrastruktūrai gali atsirasti papildomų galimybių transportui, tai irgi naudinga ūkininkavimui.

– Ar ūkininkas, kurio žemėje sukasi jėgainė, turi pirmumo galimybę naudotis čia pagaminama žaliąja energija?
– Paprastai ūkininkas, kurio žemėje stovi vėjo jėgainė, neturi pirmumo teisės naudotis čia pagaminta elektra. Elektros energija iš vėjo jėgainių tiekiama į bendrą elektros tinklą, tačiau kai kuriais atvejais gali būti sudaromi susitarimai dėl pigesnės elektros kainos. Elektrą dažniausiai superka elektros tiekėjai arba elektra parduodama į „Nord Pool“ biržą.

– Naujausi tyrimai rodo, kad besisukančios jėgainės tiesiogiai prisideda prie geresnių ūkininkavimo rezultatų. Kaip juos pakomentuotumėte?
– Kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad vėjo jėgainės gali turėti teigiamą poveikį žemės ūkio kultūroms, nes jų mentės padeda paskleisti šilumą ir drėgmę, sumažina drėgmės sąstingį, o tai gali sumažinti augalų ligų riziką. Tačiau šie teiginiai nėra visuotinai patvirtinti ir poveikis priklauso nuo konkrečių sąlygų.