Šiuolaikinis kaimiškas peizažas – su vėjo jėgainėmis
JÅ«ratÄ— KIELÄ–
jurate.alioraseiniai@gmail.com
Iki rugsėjo pabaigos Raseinių rajone vykusi apklausa parodė, kad gyventojai nėra nusiteikę prieš vėjo energetiką. Būtų keista, jei žemės ūkio kraštas balsuotų kitaip, nes vėjo jėgainės – tai ir tiesioginė nauda savo žemės plotus nuomojantiems bei greta įsikūrusiems ūkininkams.
Apklausa gyventojų nesudomino
„Ar pritariate vÄ—jo jÄ—gainių statybai Raseinių rajono savivaldybÄ—s teritorijoje?“ Toks vienintelis klausimas buvo pateiktas raseiniÅ¡kiams, kurie buvo kvieÄiami balsuoti nuo rugpjÅ«Äio 12 dienos. Apklausa turÄ—jo vykti dvi savaites, taÄiau nesulaukus gyventojų aktyvumo buvo pratÄ™sta iki rugsÄ—jo pabaigos.
Specialiai šiai vietos gyventojų apklausai vykdyti sudarytai komisijai patvirtinus balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad ir pratęsimas aktyvumo nepadidino. Iš viso apklausoje balsavo 494 rajono gyventojai. Dauguma (271 balsas) savo balsą atidavė elektroniniu būdu, 223 balsai surinkti atvykus į Savivaldybės seniūnijų administracinius pastatus ir užpildžius popierinį apklausos lapą.
Iš 494 dalyvavusiųjų 156 į apklausos klausimą atsakė TAIP; 338 į apklausos klausimą atsakė NE.
DidesnÄ— dalis mero inicijuotoje apklausoje sudalyvavusių gyventojų pasisakÄ— prieÅ¡ vÄ—jo jÄ—gainių statybÄ… Raseinių rajono savivaldybÄ—s teritorijoje, taÄiau dÄ—l itin mažo aktyvumo į jos rezultatus nebus atsižvelgta.
Pagal Vietos savivaldos įstatymÄ…, gyventojų balsas – patariamojo pobÅ«džio. SavivaldybÄ—s taryba privalo svarstyti apklausai pateiktÄ… klausimÄ…, jeigu savo nuomonÄ™ pareiÅ¡kÄ— ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinÄių teisÄ™ joje dalyvauti.
Šios vykdytos apklausos laikotarpio duomenimis, balsavimo teisę turėjo 26 334 raseiniškiai, iš jų balsavo 1,87 proc. Tai reiškia, kad šios apklausos metu 10 procentų riba nebuvo pasiekta, todėl apklausos rezultatai svarstyti Savivaldybės taryboje nebus teikiami.
Tarybos narys Rimas GuneviÄius apklausÄ… dÄ—l mažo gyventojų aktyvumo vertina kaip niekinÄ™. Anot jo, saujelÄ— pasisakiusiųjų „prieš“ – suinteresuoti asmenys, o didžioji rajono bendruomenÄ—s dalis nÄ—ra nusiteikusi prieÅ¡ vÄ—jo jÄ—gaines, todÄ—l apklausÄ… ignoravo. Å iÄ… politiko nuomonÄ™ papildÄ— apklausÄ… lydÄ—jÄ™ pasisakymai socialiniuose tinkluose. „Pavydas – kodÄ—l pas jį, o ne pas mane“, – prieÅ¡taravusiųjų motyvus apibendrino jis.
Jėgainių žemėlapis – tik su ūkininkų palaiminimu
R. GuneviÄius – Å«kininkas, 380 hektarų plote užsiimantis augalininkyste. Jis nemato nÄ— vienos priežasties, kodÄ—l tiek rajono, tiek jo paties žemÄ—je neturÄ—tų iÅ¡kilti vÄ—jo jÄ—gainÄ—s.
„Kai pirmieji vystytojai kreipÄ—si į SavivaldybÄ™, mes patys apie vÄ—jo jÄ—gaines mažai težinojome. Važiavome į kitus rajonus, kur jos jau stovÄ—jo, pasižiÅ«rÄ—ti, susipažinti, kad bent žinotume, nuo ko pradÄ—ti. AplankÄ—me JurbarkÄ…, kalbÄ—jome su SavivaldybÄ—s atstovais, buvome nuvykÄ™ prie paÄių jÄ—gainių. Tikrai nieko baisaus nepamatÄ—me – karvÄ—s aplink jÄ—gaines ganÄ—si, pasÄ—liai žaliavo. Ir pas juos pradžioje vystytojų ketinimai buvo vieni, paskui juos teko keisti pagal gyventojų pageidavimus, bet rezultatas – jÄ—gainÄ—s stovi ir jos niekam netrukdo“, – pasakoja R. GuneviÄius.
Vėliau į rajoną įžengiantys vystytojai UAB „Raseinių vėjas“ kreipėsi ir į jį patį – domėjosi galimybe statyti jėgaines jo laukuose, šiam tikslui nuomotis žemės sklypus.
„PirmÄ… dienÄ… nebuvo taip, kad „valio, statom“. IÅ¡kÄ—liau sÄ…lygÄ…, kad jÄ—gainÄ—s stovÄ—tų tokiose vietose, kad man nekliudytų dirbti žemÄ—s, nebÅ«tų skaldomi laukai. Jie atsižvelgÄ— į mano reikalavimus – jÄ—gainÄ—s buvo perstumdytos. Jeigu bÅ«Äiau to nepraÅ¡Ä™s, greiÄiausiai pas mane jų stovÄ—tų daugiau“, – svarsto Å«kininkas, galiausiai sutarÄ™s su vystytojais dÄ—l penkių jÄ—gainių.
Lietuvos Å«kininkų sÄ…jungos Raseinių skyriui vadovaujantis R. GuneviÄius teigia, kad su visais Å«kininkais, kurių žemÄ—s plotai atitiko vystytojų kriterijus, buvo kalbamasi, įsiklausoma į jų pageidavimus. Ūkininko nuomonė – svarbi ir galutinÄ—. ViduklÄ—s seniÅ«nijoje 950 hektarų plotuose Å«kininkaujantis Gintautas KumpikeviÄius sutarÄ— dÄ—l 17 jÄ—gainių statybos, nors pradiniame žemÄ—lapyje jų buvo net 25. Pats R. GuneviÄius taip pat galÄ—jo pretenduoti į didesnį skaiÄių, bet vis tik nutarÄ— iÅ¡saugoti nesudalintus laukus. Be to, arti jų eina geležinkelio bÄ—giai, o tai irgi ribojo galimybes.
„Prie kiekvienos jėgainės bus tiesiami privažiavimai. Jie pasitarnaus nemažam būriui rajono žmonių, nes atitiks sunkiasvorių transporto priemonių kelio reikalavimus. Tarkim, Užumedžio kaime, kai palyja, kelias tampa sunkiai pravažiuojamas. Patys ūkininkai svarstėme kažkiek jį remontuoti, bet dabar lūkuriuojame, – jeigu statytų jėgainę, problema išsispręstų“, – dar vieną privalumą pristato jis.
Kiek iÅ¡ viso rajono Å«kininkų yra sudarÄ™ sutartis su vÄ—jo jÄ—gainių parkų vystytojais, informacijos jis neturi. Bet R. GuneviÄius neabejoja, kad, nepaisant Å¡urmulio vieÅ¡ojoje erdvÄ—je bei dalies gyventojų nepasitenkinimo, vÄ—jo jÄ—gainÄ—s Raseinių rajone iÅ¡kils. Rajono valdžios pokalbiai su vystytojais, jo žiniomis, vyksta konstruktyviai – dÄ—l esminių dalykų sutariama, liko suderinti tik su papildoma parama rajonui susijusius klausimus.
Su „Raseinių vÄ—ju“ R. GuneviÄius bendrauti pradÄ—jo prieÅ¡ penkerius metus. Kol nÄ—ra sutvarkytos visos reikalingos procedÅ«ros, galutinÄ— sutartis tarp vystytojų ir Å«kininko nÄ—ra pasiraÅ¡yta.
NaudÄ… gauna visi
Kalbiname EdgarÄ… MALADAUSKÄ„,
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus pavaduotoją
– Kaip vėjo parkui numatytoje teritorijoje yra parenkama vieta jėgainei?
– VÄ—jo jÄ—gainÄ—s vietos parinkimas vÄ—jo parke yra sudÄ—tingas procesas atsižvelgiant į daugybÄ™ veiksnių. Inžinieriai vertina ne tik vÄ—jo stiprumÄ… ir pastovumÄ…, bet ir vietovÄ—s infrastruktÅ«rÄ…, aplinkosauginius reikalavimus, elektros tinklų artumÄ… ir technines sÄ…lygas. Ūkininko pageidavimai, pvz., jÄ—gainÄ—s pastÅ«mimas arÄiau sklypo kraÅ¡to, gali bÅ«ti svarstomi, jei jie neprieÅ¡tarauja techniniams reikalavimams ir saugumo normoms, taÄiau sprendimas priklauso nuo projektavimo specifikos ir bendrų projekto tikslų.
VÄ—jo jÄ—gainių vieta yra parenkama atliekant vÄ—jo parko planavimÄ…, atliekamas vÄ—jo modeliavimas, atsižvelgiama į reljefÄ…, miÅ¡kus, rezervatus ir kitus objektus laikantis visų įstatymų ir normatyvų. VÄ—jo jÄ—gainių vieta parenkama taip, kad nebÅ«tų daromas poveikis žmogaus sveikatai ir gamtos įvairovei. VÄ—jo jÄ—gainÄ—s iÅ¡dÄ—stomos taip, kad generuotų daugiau energijos ir neuždengtų viena kitai vÄ—jo. VÄ—jo jÄ—gainÄ—s nestatomos prie pastatų ar sodybų, yra iÅ¡laikomi saugÅ«s atstumai. Atliekant PAV vÄ—jo elektrinių yra planuojama daugiau, nei bus pastatyta, nes dažnu atveju nemažai jų yra iÅ¡imamos iÅ¡ projekto dÄ—l vienų ar kitų priežasÄių.
– Kaip keiÄiasi žemÄ—s sklypo paskirtis – ar tik tų kelių arų, ar viso ploto?
– Dažniausiai žemÄ—s sklypo paskirtis keiÄiasi tik toje konkreÄioje vietoje, kurioje statoma vÄ—jo jÄ—gainÄ—, ir aplink jÄ… formuojamas techninis plotas (kelios deÅ¡imtys arų), taÄiau ne visas sklypas. Ūkininkavimas ir toliau gali bÅ«ti vykdomas likusioje žemÄ—s dalyje. TodÄ—l žemÄ—s Å«kio paskirtis yra tam tinkamiausia vÄ—jo elektrinių vystymui.
– Ar įmanoma tolesnė žemės ūkio veikla aplink jėgaines?
– Vėjo jėgainės netrukdo plėtoti žemės ūkio veiklos aplink jas. Dažnai ūkininkavimas (pvz., grūdų, daržovių auginimas ar gyvulininkystė) vyksta visiškai šalia jėgainių. Dėl to ribojimų paprastai nėra, nebent tai susiję su prieigos keliais ar aptarnavimo zonomis.
– Dėl kokių nuomos sumų paprastai susitariama?
– VidutinÄ— nuomos kaina už žemÄ™, kurioje statomos vÄ—jo jÄ—gainÄ—s, gali svyruoti nuo kelių Å¡imtų iki kelių tÅ«kstanÄių eurų per metus už vienÄ… jÄ—gainÄ™, priklausomai nuo projekto dydžio, teritorijos vertÄ—s ir investuotojų pasiÅ«lymų. Kainos taip pat priklauso nuo vÄ—jo sÄ…lygų, geografinÄ—s vietos, projekto sudÄ—tingumo.
Ūkininkams naudingos nuomos sutartys, nes jos suteikia ilgalaikį, nuolatinį papildomų pajamų šaltinį, nepriklausomą nuo žemės ūkio derliaus svyravimų. Dažnu atveju sutartis yra sudaroma 30–50 metų. Todėl ūkininkai labai noriai kalbasi su vystytojais, nes supranta, kad iš žalios energetikos gali gauti pasyvių pajamų. Naudą gauna visi.
Be finansinės naudos, ūkininkai dažnai gauna ir infrastruktūrinių pagerinimų – vėjo parkų projektai gali apimti naujų kelių tiesimą arba esamų atnaujinimą, tai pagerina prieigą prie laukų. Be to, pagerėjus vietos infrastruktūrai gali atsirasti papildomų galimybių transportui, tai irgi naudinga ūkininkavimui.
– Ar Å«kininkas, kurio žemÄ—je sukasi jÄ—gainÄ—, turi pirmumo galimybÄ™ naudotis Äia pagaminama žaliÄ…ja energija?
– Paprastai Å«kininkas, kurio žemÄ—je stovi vÄ—jo jÄ—gainÄ—, neturi pirmumo teisÄ—s naudotis Äia pagaminta elektra. Elektros energija iÅ¡ vÄ—jo jÄ—gainių tiekiama į bendrÄ… elektros tinklÄ…, taÄiau kai kuriais atvejais gali bÅ«ti sudaromi susitarimai dÄ—l pigesnÄ—s elektros kainos. ElektrÄ… dažniausiai superka elektros tiekÄ—jai arba elektra parduodama į „Nord Pool“ biržą.
– Naujausi tyrimai rodo, kad besisukanÄios jÄ—gainÄ—s tiesiogiai prisideda prie geresnių Å«kininkavimo rezultatų. Kaip juos pakomentuotumÄ—te?
– Kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad vÄ—jo jÄ—gainÄ—s gali turÄ—ti teigiamÄ… poveikį žemÄ—s Å«kio kultÅ«roms, nes jų mentÄ—s padeda paskleisti Å¡ilumÄ… ir drÄ—gmÄ™, sumažina drÄ—gmÄ—s sÄ…stingį, o tai gali sumažinti augalų ligų rizikÄ…. TaÄiau Å¡ie teiginiai nÄ—ra visuotinai patvirtinti ir poveikis priklauso nuo konkreÄių sÄ…lygų.
