Skirsnemunės vėjo parkas: mitai išsisklaidė, laukiama naudos

Versija spausdinimui

Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com

Nedidelėje Jurbarko rajono seniūnijoje – dvi dešimtys vėjo jėgainių. Kai kurios jų jau sukasi, vyksta įrangos testavimai, po jų jėgainės pradės gaminti saugią, tvarią elektros energiją. Skirsnemunei tai reikš naują etapą – bendruomenės sąskaitą kasmet papildys šimtatūkstantinės sumos. Seniūnijos gyventojai prie vėjo jėgainių kaimynystės pratinosi žingsnis po žingsnio. Iš pradžių buvo daug neatsakytų klausimų ir juos lydėjusio nerimo, bet sklandus bendradarbiavimas su vystytojais ir nauji teisės aktai, įtvirtinantys naudą bendruomenėms, motyvavo teigiamą požiūrį. Skirsnemuniškiai žvelgia į ateitį ir planuoja, kur pirmiausia norėtų išleisti juos pasieksiančius pinigus.

Nuo nedidelių jėgainių iki parkų
Vykstant iš Raseinių į Skirsnemunę klaidžioti netenka – jau nuo Kalnujų it koks švyturys horizonte ryškėja pirmoji vėjo elektrinė. Netrukus jų atsiveria visas miškas – 28 elektrinės.
Miestelio seniūnas Aidas Mozūraitis pasitinka prie simbolinių gyvenvietės vartų. Apie skulptūrinę kompoziciją, sveikinančią sugrįžus namo, bendruomenė svarstė seniai. Svajonę įgyvendinti padėjo seniūnijoje kylančio vėjo jėgainių parko vystytojai, savomis lėšomis prisidėję prie dar dviejų meninių akcentų – senosios bažnyčios maketo ir miestelio jubiliejaus proga iškilusios kompozicijos.

Seniūnas, prisimindamas vėjo jėgainių šiuose kraštuose pradžią, išskiria kelis etapus. Patvirtinus Jurbarko rajono specialųjį planą, kuriame buvo numatytos teritorijos vėjo energetikos plėtrai, kelios iškilo ir šiuose kraštuose. Pagal dabartinį mastelį, kuklios, pabrėžia jis – 20–30 metrų aukščio, ne megavatais, o tik kilovatais skaičiuojamo galingumo.
Tolesnę iniciatyvą perėmė vėjo jėgainių parko vystytojai. Bendradarbiavimas su rajono savivaldybe buvo sklandus, taip pat surinkti visi reikalingi poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, tačiau tarp gyventojų kilusios emocijos procesą kiek pristabdė. 2018 metai seniūnijoje buvo audringi. Gyventojai skilo į dvi dalis: Skirsnemuniškių kaimo bendruomenė statyboms neprieštaravo, o kita, Skirsnemunės kaimo, protestavo, rinko parašus, kol galiausiai emocijos persikėlė į teismus.
„Kadangi vystytojai veikė pagal teisės aktus, atliktos visos reikalingos procedūros, bylinėjimasis baigėsi jų naudai. Kelios jėgainės buvo atitrauktos toliau nuo gyvenamųjų vietų, bet iš esmės projektas nepakito – iškilo visos vienuolika jėgainių. Kai kurios sukasi, kai kurios dar ne, panašu, kad procesas dar nėra baigtas. Kartu ruošiamasi dar vienam etapui – naujų jėgainių statybai“, – šiandieninę situaciją pristato A. Mozūraitis.

Tuo metu Skirsnemuniškių kaimo bendruomenė, su kuria vystytojas nuo pradžių rado bendrą kalbą, jau šiandien skaičiuoja naudą. Tiesa, kol kas ji palyginti nedidelė – tai kalėdinės dovanos, parama vietos šventėms, lėšos miestelį puošiančioms mažosioms skulptūroms. „Vėjininkai“ prisidėjo ir prie skirsnemuniškių inicijuoto lėšų rinkimo, už kurias buvo nupirktas ir seniūnijai perduotas kelių priežiūros greideris.

Realybė paneigė mitus
Jis prisimena, kad seniūnijoje sklandė visi įmanomi mitai, kokie tik kada nors lydėjo vėjo energetiką. Labiausiai žmonės baiminosi dėl jėgainių skleidžiamo triukšmo, jų poveikio sveikatai.
„Tai jau praeitis, visos kalbos aprimo, baimės išgaravo. Realybė pasirodė kitokia. Dalis jėgainių jau sukasi ir tikrai negirdime jokio jų skleidžiamo triukšmo, nejaučiame infragarso poveikio.
Dėl nekilnojamojo turto nuvertėjimo – čia iškart buvo akivaizdu, kad jokių nuostolių nebus. Visos jėgainės statomos žemės ūkio paskirties žemėje, pas mus į tą pusę gyvenamosios statybos plėtra nevyksta. O tos senosios sodybos, kurios nuo gyvenviečių nutolusios, nyksta – žmonės išsikelia, ūkininkai jas griauna, verčia dirbamais laukais. Tas ūkininkas, kurio sklype suplanuota statyti jėgainė, tik laimi – jam mokami pinigai arba už nuomą, arba jį perkant už didelę kainą. Pati žemė tikrai nenuvertėja, nes dėl jėgainių jokių apribojimų jai dirbti nėra“, – aiškina A. Mozūraitis.
Aplink pačią Skirsnemunę jėgainių nėra, visos nutolusios bent kelių kilometrų spinduliu, tad įtakos nekilnojamojo turto kainoms negali turėti. Nors toks pavyzdys, kurį seniūnui teko matyti keliaujant Latvijos pajūriu – visai šalia kurortinių miestelių besisukančios jėgainės, įtikina, kad ir kaimyniniai sklypai nenuvertėja.

„Kai tik pradės kristi pinigai, kurie bendruomenei garantuojami pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, nauda tikrai atsvers tą nepatogumą, jei kas nors jį ir jaučia. Visi pinigai atiteks ne savivaldybei apskritai, o būtent bendruomenei“, – pabrėžia seniūnas svarstydamas, kad gaunant gamybos mokestį nuo pagaminamos elektros energijos kiekio bus galima planuoti didesnius infrastruktūros gerinimo projektus.
Kokią sumą tikimasi gauti per metus? Anot A. Mozūraičio, prie Skirsnemunės kuriamo vienuolikos vėjo jėgainių parko sugeneruotos lėšos, bendruomenės skaičiavimu, siektų apie 260 tūkstančių eurų. Patys vystytojai įvardija dar didesnę sumą – 400 tūkst. eurų, tačiau, bendruomenės manymu, ją turėtų „apkarpyti“ oro sąlygos, ne visada pakankamas vėjuotumas.

Privalome suderinti visus interesus
Skirmantas MOCKEVIČIUS,
Jurbarko rajono meras

Esame draugiška vėjo energetikai savivaldybė. To reikalauja energetinė šalies situacija ir, žinoma, teisės aktai, kurių privalome laikytis. Sudėtingiausia yra suderinti valstybės ir savivaldybės, gyventojų interesus. Vėjo energetikos plėtra susijusi su tam tikrais niuansais – tai ir vizualinė tarša, ir tam tikri statybų laikotarpio nepatogumai, ir poveikis gyvajai gamtai. Bet yra viršesni interesai – energetinės nepriklausomybės, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.

Privalome visus interesus suderinti, tai ilgiausiai užtrunka. Dar praėjusioje kadencijoje Taryboje pasitvirtinome specialųjį planą viso rajono teritorijų, numatant konkrečias vietas, kur galima statyti tiek vėjo, tiek saulės elektrines, kad bet kuris vystytojas žinotų, kad šioje vietoje įmanomas planavimas ir kad tai suderinta su vietos bendruomene. Šis žingsnis supaprastina procesą, nekyla nereikalingų diskusijų dėl vietos, kurios paprastai užimdavo daug laiko. Kuo aiškiau, tuo paprasčiau visoms pusėms.

FAKTAI
2022 m. priimtame vadinamajame „Proveržio“ pakete numatyta, kad būsimi elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai privalės mokėti gamybos įmokas, o surinktos lėšos bus skirtos bendruomenių projektams remti. Jais siekiama gerinti aplinką ir didinti ekonominę bei socialinę visuomenės gerovę.
Įstatyme įtvirtintas gamybos įmokos dydis – 0,0013 euro už 1 kWh (kilovatvalandę), o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 50 MW (megavatų) galios vėjo jėgainės gamybos įmokos bendruomenėms kasmet siektų vidutiniškai 150 tūkst. eurų.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2024 metais Jurbarko rajone suplanuotos dar 22 vėjo jėgainės.

Komentarų nėra