Skirsnemunės vėjo parkas: mitai išsisklaidė, laukiama naudos
JÅ«ratÄ— KIELÄ–
jurate.alioraseiniai@gmail.com
NedidelÄ—je Jurbarko rajono seniÅ«nijoje – dvi deÅ¡imtys vÄ—jo jÄ—gainių. Kai kurios jų jau sukasi, vyksta įrangos testavimai, po jų jÄ—gainÄ—s pradÄ—s gaminti saugiÄ…, tvariÄ… elektros energijÄ…. Skirsnemunei tai reikÅ¡ naujÄ… etapą – bendruomenÄ—s sÄ…skaitÄ… kasmet papildys Å¡imtatÅ«kstantinÄ—s sumos. SeniÅ«nijos gyventojai prie vÄ—jo jÄ—gainių kaimynystÄ—s pratinosi žingsnis po žingsnio. IÅ¡ pradžių buvo daug neatsakytų klausimų ir juos lydÄ—jusio nerimo, bet sklandus bendradarbiavimas su vystytojais ir nauji teisÄ—s aktai, įtvirtinantys naudÄ… bendruomenÄ—ms, motyvavo teigiamÄ… požiÅ«rį. SkirsnemuniÅ¡kiai žvelgia į ateitį ir planuoja, kur pirmiausia norÄ—tų iÅ¡leisti juos pasieksianÄius pinigus.
Nuo nedidelių jėgainių iki parkų
Vykstant iš Raseinių į Skirsnemunę klaidžioti netenka – jau nuo Kalnujų it koks švyturys horizonte ryškėja pirmoji vėjo elektrinė. Netrukus jų atsiveria visas miškas – 28 elektrinės.
Miestelio seniÅ«nas Aidas MozÅ«raitis pasitinka prie simbolinių gyvenvietÄ—s vartų. Apie skulptÅ«rinÄ™ kompozicijÄ…, sveikinanÄiÄ… sugrįžus namo, bendruomenÄ— svarstÄ— seniai. SvajonÄ™ įgyvendinti padÄ—jo seniÅ«nijoje kylanÄio vÄ—jo jÄ—gainių parko vystytojai, savomis lÄ—Å¡omis prisidÄ—jÄ™ prie dar dviejų meninių akcentų – senosios bažnyÄios maketo ir miestelio jubiliejaus proga iÅ¡kilusios kompozicijos.
SeniÅ«nas, prisimindamas vÄ—jo jÄ—gainių Å¡iuose kraÅ¡tuose pradžiÄ…, iÅ¡skiria kelis etapus. Patvirtinus Jurbarko rajono specialųjį planÄ…, kuriame buvo numatytos teritorijos vÄ—jo energetikos plÄ—trai, kelios iÅ¡kilo ir Å¡iuose kraÅ¡tuose. Pagal dabartinį mastelį, kuklios, pabrėžia jis – 20–30 metrų aukÅ¡Äio, ne megavatais, o tik kilovatais skaiÄiuojamo galingumo.
TolesnÄ™ iniciatyvÄ… perÄ—mÄ— vÄ—jo jÄ—gainių parko vystytojai. Bendradarbiavimas su rajono savivaldybe buvo sklandus, taip pat surinkti visi reikalingi poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, taÄiau tarp gyventojų kilusios emocijos procesÄ… kiek pristabdÄ—. 2018 metai seniÅ«nijoje buvo audringi. Gyventojai skilo į dvi dalis: SkirsnemuniÅ¡kių kaimo bendruomenÄ— statyboms neprieÅ¡taravo, o kita, SkirsnemunÄ—s kaimo, protestavo, rinko paraÅ¡us, kol galiausiai emocijos persikÄ—lÄ— į teismus.
„Kadangi vystytojai veikė pagal teisės aktus, atliktos visos reikalingos procedūros, bylinėjimasis baigėsi jų naudai. Kelios jėgainės buvo atitrauktos toliau nuo gyvenamųjų vietų, bet iš esmės projektas nepakito – iškilo visos vienuolika jėgainių. Kai kurios sukasi, kai kurios dar ne, panašu, kad procesas dar nėra baigtas. Kartu ruošiamasi dar vienam etapui – naujų jėgainių statybai“, – šiandieninę situaciją pristato A. Mozūraitis.
Tuo metu SkirsnemuniÅ¡kių kaimo bendruomenÄ—, su kuria vystytojas nuo pradžių rado bendrÄ… kalbÄ…, jau Å¡iandien skaiÄiuoja naudÄ…. Tiesa, kol kas ji palyginti nedidelė – tai kalÄ—dinÄ—s dovanos, parama vietos Å¡ventÄ—ms, lÄ—Å¡os miestelį puoÅ¡ianÄioms mažosioms skulptÅ«roms. „VÄ—jininkai“ prisidÄ—jo ir prie skirsnemuniÅ¡kių inicijuoto lėšų rinkimo, už kurias buvo nupirktas ir seniÅ«nijai perduotas kelių priežiÅ«ros greideris.
RealybÄ— paneigÄ— mitus
Jis prisimena, kad seniūnijoje sklandė visi įmanomi mitai, kokie tik kada nors lydėjo vėjo energetiką. Labiausiai žmonės baiminosi dėl jėgainių skleidžiamo triukšmo, jų poveikio sveikatai.
„Tai jau praeitis, visos kalbos aprimo, baimÄ—s iÅ¡garavo. RealybÄ— pasirodÄ— kitokia. Dalis jÄ—gainių jau sukasi ir tikrai negirdime jokio jų skleidžiamo triukÅ¡mo, nejauÄiame infragarso poveikio.
DÄ—l nekilnojamojo turto nuvertÄ—jimo – Äia iÅ¡kart buvo akivaizdu, kad jokių nuostolių nebus. Visos jÄ—gainÄ—s statomos žemÄ—s Å«kio paskirties žemÄ—je, pas mus į tÄ… pusÄ™ gyvenamosios statybos plÄ—tra nevyksta. O tos senosios sodybos, kurios nuo gyvenvieÄių nutolusios, nyksta – žmonÄ—s iÅ¡sikelia, Å«kininkai jas griauna, verÄia dirbamais laukais. Tas Å«kininkas, kurio sklype suplanuota statyti jÄ—gainÄ—, tik laimi – jam mokami pinigai arba už nuomÄ…, arba jį perkant už didelÄ™ kainÄ…. Pati žemÄ— tikrai nenuvertÄ—ja, nes dÄ—l jÄ—gainių jokių apribojimų jai dirbti nÄ—ra“, – aiÅ¡kina A. MozÅ«raitis.
Aplink paÄiÄ… SkirsnemunÄ™ jÄ—gainių nÄ—ra, visos nutolusios bent kelių kilometrų spinduliu, tad įtakos nekilnojamojo turto kainoms negali turÄ—ti. Nors toks pavyzdys, kurį seniÅ«nui teko matyti keliaujant Latvijos pajÅ«riu – visai Å¡alia kurortinių miestelių besisukanÄios jÄ—gainÄ—s, įtikina, kad ir kaimyniniai sklypai nenuvertÄ—ja.
„Kai tik pradÄ—s kristi pinigai, kurie bendruomenei garantuojami pagal AtsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatymÄ…, nauda tikrai atsvers tÄ… nepatogumÄ…, jei kas nors jį ir jauÄia. Visi pinigai atiteks ne savivaldybei apskritai, o bÅ«tent bendruomenei“, – pabrėžia seniÅ«nas svarstydamas, kad gaunant gamybos mokestį nuo pagaminamos elektros energijos kiekio bus galima planuoti didesnius infrastruktÅ«ros gerinimo projektus.
KokiÄ… sumÄ… tikimasi gauti per metus? Anot A. MozÅ«raiÄio, prie SkirsnemunÄ—s kuriamo vienuolikos vÄ—jo jÄ—gainių parko sugeneruotos lÄ—Å¡os, bendruomenÄ—s skaiÄiavimu, siektų apie 260 tÅ«kstanÄių eurų. Patys vystytojai įvardija dar didesnÄ™ sumą – 400 tÅ«kst. eurų, taÄiau, bendruomenÄ—s manymu, jÄ… turÄ—tų „apkarpyti“ oro sÄ…lygos, ne visada pakankamas vÄ—juotumas.
Privalome suderinti visus interesus
Skirmantas MOCKEVIÄŒIUS,
Jurbarko rajono meras
Esame draugiÅ¡ka vÄ—jo energetikai savivaldybÄ—. To reikalauja energetinÄ— Å¡alies situacija ir, žinoma, teisÄ—s aktai, kurių privalome laikytis. SudÄ—tingiausia yra suderinti valstybÄ—s ir savivaldybÄ—s, gyventojų interesus. VÄ—jo energetikos plÄ—tra susijusi su tam tikrais niuansais – tai ir vizualinÄ— tarÅ¡a, ir tam tikri statybų laikotarpio nepatogumai, ir poveikis gyvajai gamtai. Bet yra virÅ¡esni interesai – energetinÄ—s nepriklausomybÄ—s, atsinaujinanÄių energijos Å¡altinių naudojimo.
Privalome visus interesus suderinti, tai ilgiausiai užtrunka. Dar praÄ—jusioje kadencijoje Taryboje pasitvirtinome specialųjį planÄ… viso rajono teritorijų, numatant konkreÄias vietas, kur galima statyti tiek vÄ—jo, tiek saulÄ—s elektrines, kad bet kuris vystytojas žinotų, kad Å¡ioje vietoje įmanomas planavimas ir kad tai suderinta su vietos bendruomene. Å is žingsnis supaprastina procesÄ…, nekyla nereikalingų diskusijų dÄ—l vietos, kurios paprastai užimdavo daug laiko. Kuo aiÅ¡kiau, tuo paprasÄiau visoms pusÄ—ms.
FAKTAI
2022 m. priimtame vadinamajame „Proveržio“ pakete numatyta, kad bÅ«simi elektros energijos iÅ¡ atsinaujinanÄių iÅ¡teklių gamintojai privalÄ—s mokÄ—ti gamybos įmokas, o surinktos lÄ—Å¡os bus skirtos bendruomenių projektams remti. Jais siekiama gerinti aplinkÄ… ir didinti ekonominÄ™ bei socialinÄ™ visuomenÄ—s gerovÄ™.
Įstatyme įtvirtintas gamybos įmokos dydis – 0,0013 euro už 1 kWh (kilovatvalandę), o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 50 MW (megavatų) galios vėjo jėgainės gamybos įmokos bendruomenėms kasmet siektų vidutiniškai 150 tūkst. eurų.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2024 metais Jurbarko rajone suplanuotos dar 22 vėjo jėgainės.
