Ar?nas DAMBRAUSKAS
[1]
ar.dambrauskas@gmail.com
„Nor??iau s?rio, dešros ir meduoli?. Pinigus atnešiu po savait?s“, – toks pirk?jo prašymas „Maximoje“ b?t? nesuvokiamas. Bet tik ne kaimo parduotuv?se. Jos tapo maisto kredito ?staigomis, teikian?iomis „paskolas“ produktais, ir be joki? pal?kan?.
Rytojus neišaušta
Kelias dešimtis kaimo parduotuvi? aplank? savaitraš?io „Alio, Raseiniai“ žurnalistai ?sitikino, kad kasdien ? parduotuvi? duris beldžiasi skolininkai ir prašo produkt?, už kuriuos žada sumok?ti v?liau. Kai kuriems prekybininkams tai jau ?griso.
Girkalnyje esan?ioje parduotuv?je šalia kasos aparato yra užrašas: „? skol? duosime rytoj“. Kadangi šis persp?jimas kabo nuolat, preki? už pažad? norintiems gauti vartotojams geidžiamas rytojus niekada taip ir neišaušta.
Toki? priemoni? prekybininkai ?m?si ne iš gero gyvenimo. „Nusprend?me nebeduoti preki? skolon, nes tai dažniausiai blogai baigiasi. ?klampinamas ir prekybininkas, ir vartotojas. Anks?iau ar v?liau ateina diena, kai skolininkas nebegali atiduoti skolos. Prasideda melas, apgaul?s, piktnaudžiavimas. Galiausiai susimov?s žmogus ima vengti parduotuv?s. Rezultatas, kaip matome, neigiamas. Tod?l nusprend?me mažinti skolinink? s?raš? ir, tikim?s, greitai tokio s?rašo išvis nebeliks“, – vyl?si netoli Raseini? ribos esan?ios parduotuv?s savininkas, kuris taip pat planuoja pakabinti užraš? „? skol? duosime rytoj“.
S?siuvini? neatsisakys
Vis d?lto skolininkams nepalankios pozicijos laikosi mažoji dalis parduotuvi?. Panašu, kad s?siuviniai su skolinink? s?rašais prekybininkams dar ilgai bus reikalingi.
„Kartais žmon?s negali sumok?ti d?l visiškai suprantam? priežas?i?. Pavyzdžiui, v?luoja pinigai už pristatyt? pien?. Aišku, kad pinig?li? bus tik v?liau. Stengiam?s ?sigilinti ? situacij?. Jei preki? ? skol? prašo savo reputacijos nesusigadin?s pirk?jas, neatsisakome pad?ti. Be to, miestelyje dirbame jau daug met? ir žinome, kurie gyventojai yra patikimi, o kurie ne. Skolininkai stengiasi nesulaužyti duoto žodžio, nes supranta, kad praras pasitik?jim? ir galimyb? skolintis“, – savaitraš?iui sak? gyvenviet?s centre ?sik?rusios parduotuv?s savininkas. Jam dažnai tenka naudotis ranka
prirašytu s?siuviniu, kuriame – vardai, pavard?s, datos ir pinig? sumos.
[2]
Šiame s?siuvinyje – apie keturiasdešimt nuolatini? skolinink? vard? ir pavardži?.
Vien? m?nes? jos išbraukiamos, kit? – dažniausiai v?l ?rašomos. Prie skolinink? pavardži? pažym?tos sumos svyruoja maždaug nuo 10 iki 60 lit?.
„Skolas žmon?s dažnai atiduoda iš karto po pašalp? mok?jimo dienos. Ta?iau tai n?ra taisykl?. Visaip pasitaiko. B?na, kad preki? skolon duodu ir ?kininkui. Kai jis užgeria, pinig? nesinešioja, nes bijo visus išleisti. Gauna ? skol?, bet ribot? kiek?. D?l to jis v?liau man net d?koja. Sako: gerai, kad ? skol? daug nedavei, dabar turiu mažiau problem?“, – apie ne?prast? patirt? pasakojo vienos kaimo parduotuv?s savinink?.
Originali rinkodara
Kalbantis su kaimo parduotuvi? prekybininkais tapo aišku, kad jiems tenka gana subtiliai derintis prie socialin?s situacijos kaime, ir tai yra labai savita bei gana subtili rinkodara su savais nepatentuotais išradimais, kuriuos b?t? galima pavadinti savotišku kaimo paveldu.
Retas pardav?jas prisipažins, kad slaptoje vietoje turi s?siuvin? su skolinink? pavard?mis. Mat bijo sulaukti priekaišt? d?l juodosios buhalterijos. Ta?iau tokius s?siuvinius veikiau b?t? galima pavadinti bendruomen?s socialin?s savitarpio pagalbos buhalterija.
Toki? išvad? padar?me pasikalb?j? su garbaus amžiaus kaimie?iu, kuris nedidel?s gyvenviet?s parduotuv?je praš? ? skol? s?rio, dešros, meduoli? ir arbatos.
„Pirkau malk?, nes žiemai sukauptos kuro atsargos jau baig?si. Vasario 12 dien? tur?jau gauti pensij?, bet mano ?kio banko kortel? užblokavo. Nebeturiu n? lito. Taip susiklost?. Gerai, kad pardav?ja mane suprato ir dav? produkt? skolon. Gird?jau, kad už savait?s ?kio banko kortel?s
gali b?ti atblokuotos, tuomet iš karto ir gr?žinsiu skol?“, – savaitraš?iui „Alio, Raseiniai“ sak? netoli parduotuv?s gyvenantis pensininkas.
Duona vietoj vyno
Žurnalist? kalbinti pardav?jai ir parduotuvi? savininkai tvirtino niekada ? skol? neduodantys vyno, alaus ir degtin?s.
„Tie, kurie prašo alkoholio, b?na labai ?kyr?s, tod?l su jais reikia kalb?ti griežtai. Ta?iau pasitaiko, kad negav? norimo g?rimo, jie po kurio laiko sugr?žta jau tur?dami kelis litus. Vadinasi, gali iš kažkur gauti pinig?. Tik?kim?s, kad tie pinigai nepavogti“, – vyl?si parduotuv?je dirbanti moteris.
Alkoholio tvaiku dvelkiantiems prašytojams kai kuriose parduotuv?se pasi?loma duonos. „Išgird? tok? pasi?lym?, jie labai nusivilia, ta?iau dažniausiai daugiau nebekvaršina galvos“, – sak? šalia judraus kelio veikian?ios nedidel?s parduotuv?s savinink?.
Apyvarta maž?ja
[3]
Kalbint? prekybinink? pasteb?jimais, apyvarta kaimo parduotuv?se maž?ja.
„Vis daugiau žmoni? išvažiuoja, senesnieji „persikrausto“ ? kapines. Pasidairykite – aplinkui daugyb? negyvenam? nam? ir namuk?. Tik?tis, kad pirk?j? padaug?s, nerealu. Tai suprasdami, neskubame pas mus apsilankiusiems parodyti špygos“, – dalijosi mintimis parduotuv?s savininkas.
Apie dideliu aktyvumu nepasižymin?i? prekyb? kaime liudija ir akivaizd?s ?rodymai – uždarytos parduotuv?s. Toki? ?vairiose Raseini? rajono vietose yra ne viena, dar kelias rengiamasi parduoti. Neigiamos tendencijos kaimo parduotuvi? sektoriuje gali b?ti ilgalaik?s. Tai lemia ne tik maž?jantis provincijos gyventoj? skai?ius, bet ir Raseini? rajone did?jantis nedarbo lygis. „Jei žinau, kad žmogus neturi darbo, ? skol? jam nieko neduodu. Na, nebent jau visai nebetur?t? ko valgyti. Tuomet jau neskai?iuoji, bet ži?ri, kaip žmogui pagelb?ti. Juk esame tos pa?ios bendruomen?s nariai“, – sak? skolinink? s?raš? slaptoje vietoje atidžiai saugojanti pardav?ja.