Skyrybos keiÄia socialinių paslaugų veidÄ…: nauji iÅ¡Å¡Å«kiai socialiniams darbuotojams
Per pastaruosius kelerius metus socialinÄ—s priežiÅ«ros paslaugų gavÄ—jų poreikiai keiÄiasi – vis dažniau pagalbos prireikia ne tik dÄ—l socialinių ar sveikatos sunkumų, bet ir dÄ—l Å¡eimos krizÄ—s situacijų. RyÅ¡kÄ—janti grupÄ— – Å¡eimos, kurios iÅ¡gyvena skyrybas arba jau yra iÅ¡siskyrusios, taÄiau dÄ—l tarp tÄ—vų vykstanÄių konfliktų nesugeba savarankiÅ¡kai sprÄ™sti kasdienio gyvenimo klausimų, užtikrinti vaikų priežiÅ«ros ar emocinio stabilumo.
Tokios situacijos neretai tampa ilgalaikėmis. Skyrybos nesibaigia tik teismo sprendimu – dažnai tarp tėvų išlieka stiprūs emociniai konfliktai, negebėjimas susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, finansinių pareigų. Socialinės priežiūros paslaugos šiais atvejais tampa ne vien praktine pagalba, bet ir emociniu stabilumo palaikymu, krizės valdymo priemone, kartais net prevencija prieš galimus vaikų teisių pažeidimus.
Socialiniai darbuotojai pastebi, kad vis dažniau reikia pagalbos dÄ—l tÄ—vų tarpusavio konfliktų, kurių fone kenÄia vaikai. LikÄ™s vienas iÅ¡ tÄ—vų dÄ—l psichologinÄ—s įtampos, neturimo palaikymo tinklo ar darbo su vaikais suderinimo sunkumų nebesugeba užtikrinti visų bÅ«tinų priežiÅ«ros funkcijų. Kartais paslaugos teikiamos ir dÄ—l to, kad tarp tÄ—vų nuolat vyksta ginÄai, vienas kitÄ… kaltina, manipuliuoja vaikais ar institucijomis – tokiose situacijose net ir minimali socialinÄ— pagalba tampa labai svarbi.
Å i paslaugų gavÄ—jų grupÄ— pasižymi specifiniais bruožais. Pirmiausia – tai konfliktiÅ¡kas kontekstas, kuris tiesiogiai veikia paslaugos kokybÄ™. Socialinis darbuotojas dažnai tampa „tarpininku“, net jei tai nÄ—ra jo tiesioginÄ— funkcija. Bendraujant su vienu iÅ¡ tÄ—vų, gali bÅ«ti jauÄiamas spaudimas palaikyti pozicijÄ…, o kitas – kaltina neobjektyvumu. Tokioje terpÄ—je labai svarbu iÅ¡laikyti profesionalų atstumÄ…, veikti remiantis vaiko interesais.
Antra – Å¡ios Å¡eimos neretai turi polinkį atsisakyti pagalbos, nepripažįsta problemos, kaltina kitÄ… pusÄ™. Tokiu atveju bÅ«tinas atsargus įtraukimas, darbo plano sudarymas, kuris bÅ«tų orientuotas į konkreÄias, aiÅ¡kiai apibrėžtas veiklas – pagalba buityje, vaikų priežiÅ«roje, kasdienio funkcionavimo palaikyme. Nors darbuotojas gali matyti gilumines problemas – emocinį nestabilumÄ…, psichologinius sunkumus ar priklausomybes – be kliento motyvacijos jos dažnai nepasiekiamos.
TreÄia – dažnai Å¡iose Å¡eimose kyla grÄ—smÄ—s vaikų gerovei. Nuolatiniai konfliktai, nestabilumas, tÄ—vų susiprieÅ¡inimas veikia vaikus tiesiogiai – tiek emociÅ¡kai, tiek fiziÅ¡kai. TodÄ—l socialiniai darbuotojai turi glaudžiai bendradarbiauti su kitais specialistais, įstaigomis, kad vaikas bÅ«tų matomas visapusiÅ¡kai.
Tokio pobūdžio darbas kelia didelį emocinį krūvį ir socialiniams darbuotojams. Konfliktinės situacijos, nuolatinis įtarumas, spaudimas „palaikyti vieną pusę“ sukuria profesinio streso aplinką. Todėl būtina užtikrinti darbuotojų saugumą, suteikti metodinį palaikymą, galimybę dalyvauti supervizijose ir mokymuose, susijusiuose su darbo konfliktinėse šeimose ypatumais.
Svarbu pažymėti, kad ši tendencija – ne pavieniai atvejai, o vis dažniau pasitaikantis reiškinys. Socialinių paslaugų sistema turi adaptuotis, kad socialinės priežiūros paslaugos būtų tinkamai pritaikytos šeimoms krizėje.
Apibendrinant galima teigti, kad skyrybų krizÄ™ iÅ¡gyvenanÄios Å¡eimos tampa vis dažnesne socialinÄ—s priežiÅ«ros paslaugų gavÄ—jų grupe. Å is pokytis kelia naujų iÅ¡Å¡Å«kių tiek darbuotojams, tiek paÄiai paslaugų sistemai. TodÄ—l svarbu, kad socialinÄ—s paslaugos bÅ«tų lanksÄiai pritaikomos Å¡eimoms krizÄ—je, o socialiniai darbuotojai gautų reikalingÄ… metodinÄ™ pagalbÄ…, mokymus ir galimybÄ™ dalyvauti supervizijose. Taip bus galima užtikrinti, kad paslaugos bÅ«tų teikiamos efektyviai, atsižvelgiant į realius Å¡eimų poreikius ir pirmiausia – į vaiko interesus.
Oksana BartninkienÄ—
