Nijol? PETROŠI?T?
[1]
Kasmet vis daugiau nuostoli? patiria šalies ?kininkai d?l vis labiau gendan?ios žem?s sausinimo sistemos. ?kininkai, suprat?, jog valstyb? tik deklaruoja, kad žem? yra jos turtas, o realiai nieko nedaro to turto išsaugojimui, suskubo patys burtis ? asociacijas ir gelb?ti melioracijos sistemas, pasinaudodami ES parama. Raseini? rajono ?kininkai yra tarp pirmaujan?i?j? ne tik Kauno regione, bet ir šalyje, suprat?, jog sk?stan?i?j? gelb?jimas – pa?i? sk?stan?i?j? reikalas.
Valstyb? atsikrat?
Raseini? rajone yra daugiausiai apskrityje drenažu sausinam? žem?s ?kio naudmen? – apie 92 t?kst. ha. Kaimo reikal? skyriaus vyr. specialistas Antanas Bartkus sako, jog apie 60 proc. drenažo sistem? jau yra susid?v?jusios, o kai kuriuose plotuose jos susid?v?jusios ir visu 100 proc., nes drenažo sistemos tarnavimo laikas yra apskai?iuotas maždaug 40-?iai met?, o rajono kai kurioms sistemoms jau yra daugiau kaip 60 met?. T? rodo ir gaunami gyventoj? prašymai sistemoms remontuoti. Paskutiniuoju metu j? gauta per 20, ta?iau tokie prašymai, akcentuoja A.Bartkus, priimami tik valstybei priklausan?i? melioracijos ?rengini? remontui. Mat Vyriausyb?, nebegal?dama rimtais argumentais atremti žemdirbi? nepasitenkinimo, 2004 m. „patobulino“ melioracijos ?statym? ir jame ?teisino, jog drenažo sistemos, kuri? vandens rinktuvai yra mažesni nei 12,5 cm skersmens, yra pa?i? žem?s savinink? nuosavyb?, ir b?tent patys žem?s savininkai privalo r?pintis drenažu.
Valdiško drenažo b?dos
Ta?iau valstybei sunkiai sekasi susidoroti ir su gerokai sumaž?jusia melioracijos ?rengini? dalimi. Štai praeitais metais Raseini? rajono melioracijos ?rengini? remontui skirta tik 743 t?kst. lit?, kai tuo tarpu raseiniški? melioratori? žinioje yra 32 tiltai, 6 užtvankos, apie 2000 pralaid? ir kt., kuo r?pintis privalu pirmiausiai. Pasak A.Bartkaus kolegos, vyr. specialisto Vilmanto Bacio, nesirengian?io kritikuoti melioracijos ?statymo, ketinimai darant pakeitimus melioracijos ?statyme gal ir geri buv?, bet ?statymas be pinig? neveikia. Dar kita b?da, jog n?ra kompleksiško melioracijos ?rengini? tvarkymo praktikos. Nebus naudos iš atskirai melioruojam?, remontuojam? plot?, jei už tavo sklypo ribos bus užsikimš?s magistralinis vamzdis ar net bebrai bus susikrov? užtvank?.
Buriasi ? asociacijas
Kaimo reikal? skyriaus ved?jas Arvydas Žukauskas sakosi gal?s pasidžiaugti, jog rajono žemdirbiai aktyviai buriasi ? asociacijas. Asociacijos šiandien yra vienintel? reali galimyb? susitvarkyti melioracijos sistemas. Ved?jas pripaž?sta, jog ir j? rajone asociacij? k?rimasis ne?silingavo iškart, reik?jo ilgai žemdirbiams aiškinti asociacijos privalumus, nemažai reik?jo ?tikin?ti, bet galop j? aiškinamasis darbas vis tik dav? rezultat?. Aplinkiniuose rajonuose dar tik pasirod? pirmosios tokios kregžd?s, o Raseini? rajone yra ?sik?rusios 6 asociacijos, iš kuri? 4 jau vykdo projektus, o dar dvi pateik? paraiškas vertinimui.
V.Bacys pastebi, kad ? asociacijas pirmiausiai buriasi stambi? ?ki? savininkai, nes b?tent jie patiria daugiausiai nuostoli?. Ekonominio žemi? vertinimo Lietuvoje
teorijos k?r?jas akademikas Vaclovas Mališauskas teigia, jog melioruotose žem?se jav? derlingumas yra 25-30 proc. didesnis. Šiandienos pažangiuose ?kiuose tai – papildomos 2 tonos gr?d? iš hektaro, neskai?iuojant technikos tausojimo, darb? atlikimo laiku ar j? spartos.
Asociacij? pionieriais Raseini? rajone tapo Stasys M?linis ir Vincas Macijauskas. Netrukus j? pavyzdžiu pasek? ir Nemakš?i? krašto ?kininkas Alfredas Bardauskas, o Girkalnio apylink?se – Nauris M?l?šius. 2010-?j? gale buvo sulaukta dar dviej? projekt?: Laimut?s Ragaliauskien?s iš Steponkaimio ir Vido Venckaus nuo Šušv?s.
Kaip „Alio, Raseiniams“ sak? N.M?l?šius, reikia tik d?koti situacijai, leidžian?iai burtis ? asociacijas, nes antraip j? valdomos žem?s greitai virst? bevert?mis. Sak?, jau ir taip pakankamai su žeme kvailys?i? pridaryta, kai nekilnojamas turtas – žem? – tapo kilnojama ir imta j? it paklod? tampyti po vis? Lietuv?: „Aplink yra daug valstybin?s žem?s sklypeli?, neturin?i? šeimininko, kuriuose niekasn? neketina sausinti, o per tai kent?sime mes, gretim? sklyp? šeimininkai“.
A.Bartkus su tokiomis ?kininko mintimis sutinka. Tai užsienio šalyse es? kitaip, kai kiekvieno drenažo sistema yra individuali, o tuo tarpu pas mus – bendri masyvai.
[2]Trukdžiai
Reikalavimas prie projekto prid?ti 10 proc. sav? l?š? yra tik vienas trukdži?, ilgai neišjudin?s asociacij? k?rimosi. Vieno asociacijos projekto vert? yra 1 mln. 35 t?kst. lit?. Reikalavimas prie tokios sumos prid?ti 10 proc. savo l?š? yra dideli pinigai, kuri? ?kininkai atliekam? neturi. Ta?iau kur kas labiau, mano ?kininkai, t? proces? stabdo tai, jog nemaž? dal? žemi? ?kininkai nuomojasi, o tikrieji žemi? savininkai dar n?ra suinteresuoti leisti pinigus savos žem?s gerinimui. Tod?l žem?s naudotojas, prieš ?kurdamas asociacij?, labai rimtai apsvarsto, ar savininkas, kai d?l atliktos melioracijos padid?s žem?s vert?, nesugalvos jos parduoti, ar nepakels nuomos kainos ir pan. Be to, asociacijos nariai privalo ?sipareigoti, jog penkis metus naudos t? žem? ?kio reikalams. Kaip garantuoti, jei žem? n?ra tavo nuosavyb?? Ved?jas A.Žukauskas mano, jog reikalavimas prie projekto prisid?ti savo l?šomis yra geras: „Iš gyvenimo patirties galiu pasakyti: jei žmogus savo ?našu prisideda prie turto vert?s suk?rimo, tai tas turtas yra kitaip ir tausojamas.“
Melioratoriai bei ?kininkai pastebi, jog lygiagre?iai su asociacij? k?rimusi b?tina spr?sti ir griovi? prieži?ros klausimus. Lenkijoje jau seniai teikiama europin? parama grioviams tvarkyti, o pas mus vis tr?ksta politinio sprendimo, jau keleri metai šis klausimas svarstomas, bet jis nejuda iš mirties taško. Tuo tarpu savanori?, jei grioviuose n?ra malkoms tinkam? alksni?, griovi? tvarkymui neatsiranda. Už tai ? tokius griovius mielai atsikrausto bebrai, o j? užtvank?, kurias ?manoma išvalyti tik ekskavatoriumi, sukeltas vandens lygis grioviuose bemat „išjungia“ dešimtis hektar? aplinkini? drenažo sistem?.
A.Bartkus sako, jog ne tik kr?mynai pridaro milžiniškos žalos melioracijos sistemai. Jis atneša parodyti asi?kli? suaižyt? drenažo vamzdel?. Sako, asi?kli? šaknys užkemša drenažo arterijas bet kokiame gylyje ir j? iš ten jau nebeiškrapštysi.
Reikia skub?ti
Ta?iau kad ir kaip ten beb?t?, kad ir daug valstyb?s kliurk? žemdirbiai bepriskai?iuot?, asociacijos šiandien yra vienintel? galimyb? gelb?tis nuo mirkstan?i? plot?.
„Jei žem? sutvarkyta, iš jos paimi tiek, kiek ji gali duoti, o jei ne – tegausi tiek, kiek ji pati panor?s atiduoti“, – taiklus ?kinink? pasteb?jimas.
Melioracijos skyriaus specialistai prie to priduria: šiuo metu kaip tik vyksta naujas paraišk? pri?mimo etapas, bet l?šos yra ribotos. Pražioplin?j? iki vidurvasario, ? š?
traukin? galite ir nebesusp?ti.