Smulkaus verslo rankos – kapojamos

Šarūnas BARKAUSKAS

Nematomos rankos

Skelbiama, jog prabėgus daugiau nei mėnesiui nuo dienos, kai maisto produktais prekiaujančiuose turgaviečių paviljonuose turėjo atsirasti kasos aparatai, beveik visi prekeiviai Vilniaus turgavietėse jau dalija pirkėjams kasos kvitus: iš maždaug 20 pardavėjų, prekiaujančių Vilniaus turgavietės mėsos paviljone, tik 3 dirbo be kasos aparatų.Smulkusis verslas buvo priverstas prisitaikyti prie naujų, jam nepalankių sąlygų. Tačiau tas procesas daug sunkiau vyksta provincijos regionų turgavietėse, kur prekiautojų pajamos yra gerokai mažesnės. Tačiau ir čia žmonės prisitaikys. Paburnos, pasiguos, susitvarstys žaizdas ir vėl bandys dirbti toliau. Smulkaus verslo atstovai Lietuvoje nuolat jaučiasi nereikalingi, stumdomi, nesulaukiantys realios pagalbos. Tuo tarpu pasaulyje vis garsiau kalbama apie augančią smulkiojo verslo reikšmę. Smulkusis verslas vadinamas nematomomis ekonomikos rankomis. Kapoti per tokias rankas su rimbais, kaip tai neretai daroma Lietuvoje, neišmintinga ir brutalu.
Kartais net susidaro įspūdis, kad tos smulkiojo verslo rankos tiesiog kapojamos. Tokios egzekucijos, deja, atliekamos valdiškose įstaigose, kurios verslininką užverčia formalių reikalavimų lavina. Tuo tarpu labiau išsivysčiusiose šalyse smulkaus verslo rankos ne kapojamos, bet tiesiog glostomos.

Vieno sustojimo biurai

Antai lietuviškoje žurnalo „The Economist“ versijoje informuojama, kad dar prieš keletą metų norint Italijoje įkurti bendrovę, reikėjo apsilankyti įvairiose įstaigose,
gauti jų leidimus. Tačiau neseniai vietos savivaldybėse buvo įkurti vadinamieji vieno sustojimo biurai. Nuo tada verslo įmonės įsteigimo procedūra tapo visiškai paprasta. Norint imtis verslo, pakanka nueiti į „stotelę“, o visus reikalingus dokumentus surenka šiame biure dirbantys žmonės. Be to, siekiant padaryti biurokratinę sistemą paprastesnę, pavyzdžiui, Italijos vyriausybė pakeitė vieną Konstitucijos straipsnį. Jis nuo šiol teigia, kad visi dalykai, kurie nėra uždrausti, turi būti leidžiami.
Įdomu, kiek laiko turės praeiti, kad ir Lietuvoje būtų įkurti tokie vieno sustojimo biurai? Pas mus įmonę bandančiam įsteigti žmogui valdininkai kiekviename žingsnyje
tarsi sako: negalvok, žmogeli, kad tai labai lengva, mes tave, brač, dar gerokai pašokdinsime.
Aišku, nereikia norėti, kad pradedantis verslininkas būtų nešiojamas ant rankų kaip koks kūdikis ir visos tarnybos jį geranoriškai „žindytų“ ir dar lengvatinę paskolą suteiktų. Tačiau verslą pradedantis žmogus turi sulaukti veiksmingos pagalbos,juolab, kad smulkiojo verslo vaidmuo ekonomikoje nuolat auga. Pasak italų ekonomisto Massimo Bianchi, daugelyje šalių labiau pastebimos stambios įmonės, kurios vadinamos ekonomikos ramsčiais. Tačiau šalia jų veikia daugybė smulkių bendrovių, kuriose daugybė žmonių patys susikuria darbo vietą. Smulkus verslas yra nematoma ekonomikos ranka, daranti labai svarbų įnašą į ekonomiką.

Paskola nebūtina

Tačiau pabrėžiama, kad smulkus verslas turi būti išradingas, judrus, darbštus ir kūrybiškas.
„Nesutinku su mintimi, kad verslas negali būti plėtojamas be kredito iš banko ar valdžios lengvatos. Jeigu savo verslą iš pat pradžių grindi parama, gauni pinigų verslo
pradžiai, tačiau neturi idėjos, neturi klientų palaikymo, nesugebi užmegzti ryšių rinkoje, kai baigiasi pinigai, baigiasi ir verslas. Smulkusis verslas remiasi santykiais ir
bendradarbiavimu su kitomis vidutinėmis ir mažomis bendrovėmis. Santykių tinklas yra pagrindinis mažų bendrovių išteklius, be jų sėkmingai dirbti labai sunku“, – tvirtina ekonomikos analitikas iš Italijos M. Bianchi.
Jis pastebėjo, jog verslininkai iš buvusios Sovietų Sąjungos įsitikinę, kad verslui reikia daug dokumentų ir teorinės medžiagos. Štai ką jis pasakoja: „Kartą organizavome savo universiteto ir studentų, atvykus sių iš Rusijos Novosibirsko miesto, susitikimą. Viena užduočių studentams buvo parengti ir pristatyti verslo planą. Italų studentai į susitikimą atėjo nešini vos keliais lapais, o studentai iš Rusijos atsinešė storai knygai prilygstantį popierių pluoštą. Iš pradžių pamaniau: kokie tingūs Italijos studentai, nesugebėjo gerai pasirengti. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tarp to, ką atsinešė italai ir rusai, buvo labai didelis skirtumas. Rusai atsinešė daugybę teorinės medžiagos – vadybos ir rinkodaros metodikas. Italai atsinešė parengtą įmonės tiekėjų ir potencialių klientų sąrašą su kontaktais. Toks didelis buvo kultūrinis skirtumas. Jeigu rusų studentai turėtų galimybę bent trumpai pabūti kitoje šalyje, galbūt jie greičiau perprastų verslo pagrindus.“

Kaip gauti paskolą?

Italų teoretiko nuomone, smulkiojo verslo pagrindą sudaro ne pinigai, bet asmeninė iniciatyva ir individualūs gebėjimai.
Nepaisant tokių svarstymų, nuvertinti pinigų ir paskolos reikšmę būtų nei šis, nei tas. Ypač jos reikalingos Lietuvoje, kuri dar neišnaudojo Europos Sąjungos finansuojamos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų priemonių „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
„Alio, Raseinių“ duomenimis, smulkieji kaimo verslininkai šioje programoje gana aktyviai dalyvauja ir turi iš to apčiuopiamos naudos. Pirmojo kvietimo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos sulaukė net 268 paraiškų. Apie pusė pareiškėjų šiuo metu jau yra pasirašę paramos sutartis arba patvirtinti kaip paramos gavėjai.
Pavyzdžiui, lėšos pagal programą „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ skiriamos kaimo parduotuvėms statyti ir atnaujinti.
Tokios paramos siekiančios įmonės „Fileta“ direktorius Stanislovas Repšas sakė, kad jų paraiška šiuo metu yra antrajame vertinimo etape ir tikimasi sulaukti realios paramos.

Parduoda mėsą

Prieš metus įkurta įmonė pardavinėja maisto produktus, tačiau pati maisto produktų gamyba neužsiima. Pardavinėja ūkininkų ir nedidelių mėsos perdirbimo įmonių produkciją.
„Mes esame lyg tarpinė grandis tarp ūkininkų ir pirkėjų. Juk ne paslaptis, kad kaime šiandien ne kiekvienas verčiasi natūriniu ūkiu ar augina gyvulius. O valgyti juk visiems reikia. Paramos prašome norėdami plėstis. Kol kas prekiaujame tik Šiaulių mieste, tačiau pastebėjome, kad neišnaudota niša prekiauti yra Kuršėnų kaimiškoje seniūnijoje. Ten yra pravažiuojama vieta, gyvena daug kaimo gyventojų“, – savo įžvalgomis apie provincijos rinkos teikiamas galimybes dalijosi smulkios įmonės vadovas. Už planuojamą gauti paramą įmonė ketina įsigyti mobilųjį kioską su vandens pašildymo ir kondicionavimo įranga. Jį planuoja statyti už Kuršėnų miestelio ribų.
Viso projekto vertė – 60 tūkst. litų, iki 60 proc. bus finansuojama ES lėšomis.

Teko paplušėti

Norint gauti ne tokią jau didelę paramą, teko nemenkai paplušėti. „Klydome daug kartų, juk tokį dalyką darėme pirmą kartą. Manau, kad antrą kartą rengdami paraišką
90 proc. klaidų jau nedarytumėme“, – apie įgytą patirtį pasakojo smulkios įmonės vadovas.  Jis pabrėžė, jog mobilusis kioskas – tai ne autoparduotuvė. Tai įprastas, tačiau ratukus turintis kioskas, kurį nesunkiai galima nutempti į kitą vietą.Pagal minėtą priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ lėšos skiriamos kaimo parduotuvėms atnaujinti ar statyti, tačiau tik tose vietose, kur gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų.
ES paramos lėšomis pagal šią priemonę remiama specializuota mažmeninė prekyba vaisiais, uogomis, daržovėmis, mėsa ir mėsos produktais, duona, bandelėmis. Pretenduoti į šią paramą gali fizinis asmuo, norintis įsteigti labai mažą įmonę. Taip pat – pelno siekianti labai maža įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Tokios įmonės metinės pajamos neturi viršyti 7 mln. litų, o įmonės balanse nurodyto turto vertė – 5 mln. litų. Svarbu ir įmonės darbuotojai: ne mažiau kaip pusė jų turi būti kaimo gyventojai. Jei projektas įgyvendinamas savivaldybės centre, jam parama negali būti teikiama. Paraiškas pagal priemonę „Parama verslo plėtrai ir kūrimui“ šiais metais planuojama pradėti rinkti rugpjūčio mėnesį.

Belieka paimti

Kaip matome, smulkaus verslo rankoms yra parengtos įvairios pinigų sumos, tik reikia mokėti jas paimti.  Kaip teigė kombinatorius Ostapas Benderis, pinigai tiesiog
mėtosi ant žemės, tik reikia netingėti pasilenkti ir juos pasiimti.Kaip tuos pinigus paimti ir efektyviai panaudoti, gali patarti ir valdžios institucijos. Tikėkimės, taip ir bus, juolab, kad nuolat skelbiama apie pažangius pertvarkymus lietuviškoje biurokratinėje sistemoje. Anksčiau minėto vieno sustojimo biuro tikėtis turbūt dar anksti.     ,,Alio, Raseinių“ krapštotyrininko nuomone, pradžiai būtų visai neblogai, jei užtektų bent jau kokių trijų sustojimų.