Smurto prie vaikus ir j? eimos narius artimoje aplinkoje pasekm?s ir pagalbos b?dai
Asmenyb?s vystymuisi, kaip ir sav?s realizavimui, n?ra nei parengt? instrukcij?, nei tiesioginio vadovo. Yra tik didel? monijos patirtis, labai daug, bet neintegruot? mokslo duomen?, tik?jimu ir dora pagr?st? nuostat?, nurodan?i? asmenyb?s ugdymo keli?.
Vaiko asmenyb?s vystymasis labai priklauso nuo t?v?, nes jie sudaro pa?i? reikmingiausi? jo aplinkos dal?. Vaikas geriau vystosi psichikai ir fizikai, kai junta d?mes? ir meil?, nors buitin?s s?lygos b?t? ir prastesn?s, nei tada, kai jis nepatiria t?v? meil?s ir ilumos, nors materialiai b?t? geriau apr?pintas. Fizinis artumas (mylavimas, glamon?jimas), aki? kontaktas, veido iraikos (ypsena), intonacijos (balso iltumas), veiksm? ir pokalbi? asmenikumas stiprina motinos ir vaiko teigiam? tarpusavio s?veik?, pagilina bendrus emocinius igyvenimus. Esmin? eimos funkcija yra ta, kad vaikas joje susidaro savotik? eimos model?, kuriuo v?liau daugiau ar maiau remiasi kurdamas sav?j? eim?. Amerikie?i? psichoterapeut? Virginija Satir teig?, kad mergait? i savo motinos imoksta b?ti motina, o i t?vo ko gali tik?tis i vyro. Berniukai atvirk?iai: i t?vo susikuria model? kaip b?ti t?vais, o i motinos ko gali tik?tis i monos. V. Satir paym?jo, kad daugelis moni? yra link? nes?moningai perkelti savo santykius su t?vu ar motina ? santykius su partneriu, t. y. tik?tis i partnerio to, k? gaudavo i t?v?. Vadinasi, jeigu vaikas jaut?si t?v? atstumtas, suaug?s mogus taip pat gali laukti i partnerio atst?mimo. Jeigu t?vai buvo kontroliuojantys, jis gali jaustis irgi kontroliuojamas. Ne?sis?moninus to, ie dalykai gali tapti eimos konflikt? prieastimi. Jei eimoje buvo smurtaujama, tai labai didel? tikimyb?, kad ir ie vaikai smurtaus prie savo artimuosius arba moteris gyvens su smurtaujan?iu vyru. Taip eina i kartos ? kart?. Jei moteris augo eimoje, kurioje t?vas smurtavo prie vaikus arba j? motin?, daug kas, deja, jai gali atrodyti normalu ir priimtina, nes tok? eimos model? ji mat? vaikyst?je. Tokios moterys nebemoka gyventi kitaip nuolatinis fizinis ir emocinis smurtas joms tampa norma, joms sunku suvokti, kad ne tik joms, bet ir vaikams daroma ala.
Smurt? patyrusiems ir smurtin?je aplinkoje uaugusiems vaikams pasekm?s gali b?ti ilgalaik?s ir trumpalaik?s. Svarbu atkreipti d?mes?, kad pasekmi? stiprumas priklauso nuo vaiko amiaus, lyties, matomo smurto danumo ir stiprumo. Vaikai, aug? smurtin?je aplinkoje, daug daniau ken?ia nuo emocini? ir elgesio sutrikim?. Agresyvumas, ema savivert?, polinkis ? depresij?, frustracijos priimant sprendimus tai smurtin?s aplinkos pasekm? vaiko asmenybinei raidai. Palikimo baim?, perd?tas nerimas, li?desys, kalt?s jausmas, negeb?jimas rodyti empatijos, ateities baim?, ema tolerancija gyvenimo i?kiams tai psichologin?s pasekm?s. Vaikai nebemato pasaulio kaip saugios ir prie juos nenusiteikusios aplinkos. Smurto artimoje aplinkoje patyrimas turi ?takos vaiko elgesiui. Tai vadinamosios trumpalaik?s pasekm?s. Vaikai iki 6 m. daniau verkia, gali pasikeisti miego ir valgymo ?pro?iai, sapnuoti komarus arba b?ti ne?prastai ram?s, igyventi nesuvaldomus pyk?io priepuolius, lapintis lovoje, agresyviai elgtis su draugais. Vaikai, uaug? smurtin?je aplinkoje, daniau elgiasi nepaklusniai, jiems sunkiau sekasi mokytis, susirasti draug?, jie daniau maitauja, dalyvauja paty?iose, usiima vandalizmu, daniau nei kiti paaugliai vartoja narkotikus ir alkohol?, gali iauriai elgtis su gyv?nais, aloja save. Svarbu suprasti, kad toks elgesys yra skausmo iraika ir smurto pasekm?s. Jei vaikas nepatiria fizinio smurto, tai dar nereikia, kad matomas smurtas netur?s ?takos jo sveikatai. Smurtin?je aplinkoje augantys vaikai daniau serga, skundiasi galvos, skrandio, kitais psichosomatiniais skausmais, pykinimu. Smurto artimoje aplinkoje pasekm?s yra ilgalaik?s. moni?, uaugusi? tokioje aplinkoje, gyvenimo kokyb? yra kur kas prastesn? nei t?, kurie nemat? smurto. Taip pat jiems iauga ankstyvos mirties, saviudyb?s rizika. Jie daniau usiima rizikingomis veiklomis ar neatsakingu elgesiu, kuris padidina nelaiming? atsitikim? rizik?. Nepriei?ra, apleistumas dar viena smurto r?is. Tai ilgalaikis fizini? ir psichini? vaiko poreiki? netenkinimas, d?l to kyla gr?sm? vaiko visaver?iam vystymuisi ir funkcionavimui. Nepriei?rai priskiriamos situacijos, kai suaugusieji nesir?pina vaiku: blogai maitina, neapr?pina tinkamais drabuiais, palieka ilgam laikui vienus, ver?ia atlikti ne pagal j?gas sunkius darbus, nesir?pina vaik? sveikata, ugdymu. Pasaulio praktikoje pripa?stama, kad net tuo atveju, kai n?ra tiesiogiai smurtaujama prie vaik?, o jis regi ir girdi smurtavim? prie savo motin?, jis taip pat yra smurto eimoje auka. Pastebima, kad prie vaikus daugiausia smurtauja eimos nariai t?vai, glob?jai, seneliai, broliai ar seserys.
Smurtas artimoje aplinkoje yra viena i labiausiai paplitusi? nusikalstam? veik? Lietuvos visuomen?je. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai 2021 m. sudar?
15,1 proc. vis? uregistruot? nusikaltim?. Informatikos ir ryi? departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal? ministerijos duomenimis, 2021 m. d?l smurto artimoje aplinkoje uregistruotas
5 801 nusikaltimas. Statistikos duomenys patvirtina fakt?, kad nuo smurto artimoje aplinkoje daniausiai nuken?ia moterys, 2021 m. 78,9 proc. suaugusi?j? ir 12,5 proc. vis? nukent?jusi?j? vaikai iki 18 m.
ioms eimoms labai svarbi savitarpio parama ir laiku teikiama kvalifikuota specialist? pagalba, taip pat informacija, kur i? pagalb? galima gauti. Susidarius gr?smingai situacijai eimoje reikia skambinti 112 arba isi?sti inut?, nurodant vard?, pavard?, tiksl? adres? ir kas atsitiko. Lietuvoje kiekviename rajone veikia Specializuotos kompleksin?s pagalbos centrai. ? SKPC galima kreiptis bendru numeriu visoje Lietuvoje 8 700 55 516, kur smurto auka gaus reikiam? konsultacij?, bus nukreipta psichologo, teisininko konsultacijai, jai tarpininkaus, sudarys veiksm? ir pagalbos plan?.
Raseini? krizi? centras 2023 m. vykdo projekt? ,,Kompleksin?s paslaugos vaikams, nukent?jusiems nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojams) ar j? eim? nariams, kur? finansuoja Socialin?s apsaugos ir darbo ministerija bei Raseini? rajono savivaldyb?. io projekto tikslas suteikti savalaik? kompleksin? pagalb? vaikams, nukent?jusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, ir j? eimos nariams. Projektas vykdomas Raseini? ir Jurbarko rajonuose, aktyviai ?sijungiant ? tarpinstitucin? bendradarbiavim?. Numatoma skleisti informacij? apie pagalbos galimybes pasitelkiant ?vairias informavimo formas, teikti kompleksin? pagalb? sudarant galimyb? mon?ms gauti nemokamas psichologo, teisininko, socialinio darbuotojo konsultacijas, organizuoti pozityvios t?vyst?s ugdymo usi?mimus eim? nariams, taikyti smurtinio elgesio keitimo program?, organizuoti konferencijas Raseini? ir Jurbarko rajono gyventojams.
Tik bendromis pastangomis ir nuoirdiu darbu galime pad?ti ken?iantiems nuo smurto, sumainti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje atvej? skai?i?, ?kv?pti praradusius vilt?, sustiprinti tuos, kurie mano, kad nepaj?gs pakilti.
Rima Kazlauskait?,
Raseini? krizi? centro ir
Specializuotos kompleksin?s pagalbos centro konsultant?
