Nijol? PETROŠI?T?
[1]
Vis? pavasar? Raseiniai kleg?jo apie nes?žiningai pasielgusi? socialin? darbuotoj?, tur?jusi? priži?r?ti bej?g? senut?. Nedori, nes?žiningi žmon?s neb?t? jokia naujiena n?dienos visuomen?je, bet š?kart tuo buvo kaltinama (o paprast? raseiniški? apkalbama) pa?ios Socialini? paslaug? centro direktor?s Violetos Augustaitien?s mama
Danut? Dapkien?.
Skundas
Ši?met? pavasar? rajono Savivaldyb?s meras gavo Kaune gyvenan?io Ipolito Žukausko skund? (j? persiunt? Raseini? rajono apylink?s prokurat?rai prijungti prie baudžiamosios bylos), kuriuo jis praš? pad?ti išspr?sti konflikt?, kilus? tarp ne?galios senut?s, jo giminait?s, ir j? globojusios socialin?s darbuotojos, bei praš? pad?ti susigr?žinti iš socialin?s darbuotojos senutei priklausan?ius pinigus. I. Žukauskas savo skunde nurod?, kad D. Dapkien? jo krikštamot? Antos? Barauskait? slaugyti prad?jo 2009-?j? kovo pradžioje. A. Barauskait? buvusi iš t? senoli?, kurie gauna nemažus pinig?lius: pensijos (su priedais) – 1066 litus ir slaugos pašalpos – 750 lit?. Buv? sutarta, kad 500 lit? A. Barauskait? ir D. Dapkien? kas m?nes? atid?s sutaupymui, o kiti pinigai buvo skiriami pragyvenimui. „750 lit? tarpusavio susitarimu A. Barauskait? mok?jo D. Dapkienei už jos slaugym? šeštadieniais ir sekmadieniais. 350 lit? D. Dapkien? gr?žindavo ? Raseini? socialini? paslaug? centro kas?, o likusius pasilikdavo sau. Vienu metu, o tai gal?jo b?ti apie 2010-?j? balandžio pabaig? ar geguž?s pradži?, jau buvo sutaupyta 6000 lit?, kuriuos D. Dapkien? neva pasiskolino iš A. Barauskait?s. 2010 m. spalio pabaigoje mirus D. Dapkien?s s?nui, ji iš A. Barauskait?s pasiskolino dar 2000 lit?, kuriuos žad?jo greitai gr?žinti, per tris m?nesius, ta?iau j? negr?žino. Be to, D. Dapkien? 2011 met? sausio pabaigoje pa?m? A. Barauskait?s pensij? ir jos taip pat negr?žino, o sausio 25 dien? D. Dapkien? susirgo pati ir paliko A. Barauskait? visai be prieži?ros“, – rašoma skunde. Nuo to laiko A. Barauskait? Socialini? paslaug? centro paslaug? atsisak?, ir ja iki pat mirties r?pinosi „Carito“ moterys.
I. Žukauskas savo skunde taip pat nurod?, kad D. Dapkien? jiems pasakojo apie savo problemas šeimoje: „Skund?si, kad dukra nebedirba, tod?l ji ir dukra neturi iš ko mok?ti paskol? bankui, kad D. Dapkien?s sugyventiniui reikia daryti operacij?, ir kad ji iš A. Barauskait?s paimtus pinigus atiduos v?liau, kaip ji pati sak?, dukra prasuks pinig? iš ES fond? socialini? reikmi? projektams, kuriuos ji pati ir skirstys.“ O kartu ji juos ir g?sdindavusi: „Sakydavo, jei mes per ?kyriai reikalausime skolos, tai ji išeisianti iš darbo ir kitos slaugytojos mes nebegausime.“
Rado skolas
„Carito“ moterys, iki paskutinio atod?sio slaugiusios A. Barauskait?, sako, kad pirmiausiai jos susir?pinusios mokes?iais. Už juos ?siskolinimai jau buv? didžiuliai: už šildym? – 1177 litai, už elektr? – 285 litai, už šiukšli? išvežim? – 45 litai ir t. t. „Mo?iut? sužinojusi, jog tiek daug yra prasiskolinusi, labai sielojosi ir verk?, sak? meldžianti Diev?, kad jis neleist? jai numirti nors kam skoloje likus. Pagal išgales band?me skolas mok?ti“, – sak? viena „Carito“ moter?. „Mums skaudu, jog Dapkien? teisinosi, kad mokes?iams neužtek? pinig?. Tai kaip išgyvena tie seneliai, kurie gauna minimalias pensijas? Kaip jiems viskam užtenka? Barauskait? tikrai nebuvo išlaidi, jos poreikiai tikrai buvo minimal?s. Be to, kaip tuomet po Dapkien?s pinig? užteko ne tik einamosioms s?skaitoms užsimok?ti, bet ir skoloms dengti?“ – kalb?jo antroji. Dar moterys pasakojo, kad D. Dapkien? su senute elgdavosi netinkamai, versdavo j? badmiriauti, neatlikdavo kit? pareig?. I. Žukauskas patvirtino, jog ir jam krikštamot? skund?si neprieži?ra: „Aš ir kitiems giminai?iams sakiau, kad reikia kažk? daryti, negalima leisti, jog Antos?, Sibiro bad? iškentusi, dar ir Nepriklausomoje Lietuvoje badaut?.“
[2]Civiliniai reikalai
Prokuror? atsi?stas atsakymas I. Žukausk? nuli?dino. Nors „D. Dapkien?s veiksmuose yra požymi? nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d., ta?iau faktiniai duomenys, pagrindžiantys šio asmens kalt? baudžiamojoje byloje, yra tik pareišk?jo I. Žukausko parodymai prieš š? asmen?.“ D. Dapkien? prisipaž?stanti, kad yra skolinga A. Barauskaitei (tik kur kas mažesn? sum?), „kuri? pažad?jo gr?žinti, tod?l d?l ši? aplinkybi? A. Barauskait?s turtiniai interesai gali b?ti apginti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nes skolos negr?žinimas n?ra pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei.“ Prokurat?ros atsi?stame atsakyme pripaž?stama, kad „iš byloje surinkt? duomen? matyti apie ?siskolinimus už nesumok?tus mokes?ius butui išlaikyti, ta?iau tyrimo metu nebuvo gauta faktini? duomen?, kiek iš tikro buvo panaudojama A. Barauskait?s išmok?, nes nebuvo renkami ir saugomi tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai: kasos ?ekiai, s?skaitos.“ I. Žukauskas guodžiasi, kad d?l krikštamot?s jis n? ? teism? kreiptis negal?s, nes, kaip nurod?s prokuroras savo atsakyme, „A. Barauskait? d?l sveikatos b?kl?s n?ra teismo sprendimu pripažinta neveiksnia ir n?ra jai paskirtas glob?jas.“ „Juridiškai šiuo atveju aš esu niekas. Kaip j?s, kaip kaimynas iš anapus gatv?s. Jos interes? niekas n? negali ginti. Vaik? ji netur?jo, iš artimiausi? gimini? tik aš belik?s. Taigi, ko vertas prokuroro patarimas spr?sti ši? problem? civiline tvarka? Aš neturiu teis?s kreiptis ? teism? d?l skolos išieškojimo.“
Sen? žmoni? vaizduot?
Su V. Augustaitiene, buvusia Socialini? paslaug? centro direktore, d?l ši? ?vyki? kalb?jome per pat? j? ?karšt?. Ji sak?, kad jos mama n?ra pirmoji, kuri? senukai apkaltina neb?tais dalykais. Kartu ji sak?si mananti, kad ne iš piktos valios šitaip jie daro, nes senatv?je kartais viskas kitaip atrodo, tod?l ir tokios problemos pasidaran?ios. Dar V. Augustaitien? sak?, kad ji nedaranti jokios ?takos tyrimui ir jis b?si?s toks, koks jau b?si?s. Nieko nežinanti ir apie mamos skolas.Viena „Carito“ moter?, globojusi A. Barauskait?, ir šiandien lieka tvirtai ?sitikinusi, kad D. Dapkien? vis tik prival?t? padengti visas A. Barauskait?s skolas, ir j? išieškotojas tur?t? b?ti pati Savivaldyb?. Juk A. Barauskait? gyveno Savivaldybei priklausan?iame b?ste, kadangi ji jau numir?, tai ir skolos liko Savivaldybei. „Kažkaip daugiau negu keista, kad per šitiek laiko, kol socialin?s darbuotojos kvailino senut?, niekas iš Socialini? paslaug? centro taip ir nepasidom?jo, kaip j? darbuotojos atlieka savo darb?, ar globojamoji yra patenkinta ir t. t. Niekas nesidom?jo, ar mokama už Savivaldyb?s b?st?. Kod?l? Šiaip jau nesumok?k m?nes? kit? ir bemat gausi grasinan?ius raštus. ?ia buvo ?siskolinta t?kstan?iais, ir niekas skolos neieškojo“, – kalb?jo I. Žukauskas. Karitiet? Gint?, paskutinioji globojusi A. Barauskait?, tikslina: raginimai susimok?ti skolas ateidav?, nes ji, vos prad?jusi globoti senut?, apie skolas tik taip ir sužinojusi – gavusi raginim? susimok?ti. Ir tada sujudusi tai daryti. Tik kod?l Savivaldyb?, kuriai šis b?stas priklaus?, taip partizaniškai tyl?jo? Kita pašnekov? stebisi, kam tuomet reikalingos socialin?s darbuotojos, ir kokios išties yra j? funkcijos, jei jos I grup?s ne?galiajai nesumoka net mokes?i?? I. Žukauskas sakosi netgi pa?iam Socialini? paslaug? centre teirav?sis, kod?l niekas netikrina, kaip dirba socialin?s darbuotojos: „Bet mane kone kvailiu palaik?. Sak?, tu k?, žmogeli… Ar gali pavaldinys ti-krinti direktor?s motin?? Niekas šiais laikais nenori b?ti savižudžiais, o ir anks?iau nelabai daug toki? buvo.“
Dabartinis Socialini? paslaug? centro direktorius Arvydas Spurga sakosi negal?s komentuoti to laikotarpio, kuomet centre nedirbo, ta?iau vien tai, jei atsiranda net prielaidos tokioms kalboms, jau es? labai blogai, nes tai yra labai jautri sritis. Ta?iau j? centras šiandien yra ant nemaž? permain? slenks?io, ir joki? dalyk? ateityje nebetur?t? pasitaikyti.