Nijol? PETROŠI?T?
[1]
Apie Raseini? socialini? paslaug? centro (RSPC) direktor? Violet? Augustaitien? per pastaruosius por? met? labai daug rašyta ir dar daugiau kalb?ta. RSPC veikl? 2009 m. tikrino Speciali?j? tyrim? tarnyba (STT), net du kartus šio centro dokumentuose raus?si Kontrol?s ir audito tarnyba, rajono savivaldyb?s administracijos Centralizuoto vidaus audito skyrius. Pluš?jo ?ia ir Finansini? nusikaltim? tyrim? tarnyba, net du kartus RSPC tikrino Valstybin? darbo inspekcija (VDI). Šiuos patikrinimus vainikavo 2010-?j? rugs?jo 16 dienos rajono tarybos sprendimas atleisti Violet? Augustaitien? iš RSPC direktor?s ir projekto vadov?s pareig? d?l šiurkštaus darbo pareig? pažeidimo. Šiandien teis-mo sprendimu V.Augustaitien? v?l gr?žinta ? darb?. Valdantieji tokio teismo sprendimo n? nebeskund?. Direktorei išmok?ta solidi kompensacija, iš savivaldyb?s priteistos nepigios bylin?jimosi išlaidos, o pats bylin?jimosi procesas parod?, jog kur kas didesn? žal? rajonui atneš? pati savivaldyb? su b?reliu iš biudžeto išlaikom? jurist?, kurie net vieno žmogaus nesugeb?jo atleisti be nuostoli? m?s? vis? pinigin?ms (arba negeb?jo ?vertinti, jog to padaryti yra tiesiog ne?manoma).
Su administracijos žinia
Kaip „Alio, Raseiniams“ pasakoja V.Augustaitien? ir kaip nurodoma teismo sprendime, bene didžiausi? nuostoli? RSPC direktor? neva padariusi pirkdama du automobilius. „Bet jeigu j? neb?tume pirk?, tai šiandien mane gal teist? už nebepataisomas klaidas. Kas b?t? atsak?s, jei kuris m?s? klient? laiku neb?t? susp?j?s pasiekti gydymo ?staigos, suklerusiam automobiliui sugedus kelyje? M?s? automobiliai buvo visiškai sukiuž?. Antraip, argi savivaldyb?s administracija b?t? pritarusi nauj? pirkimui?“ – pasakoja V.Augustaitien?, nesl?pdama, jog planuojant pirkim? nebuvo numatyta, jog bus papildom? išlaid? d?l sutar?i? mokes?io bei pal?kan?. Visa viršyta suma sudar? apie 32 t?kst. Lt, iš kuri? 804 Lt ir 1092 Lt sudar? sutar?i? mokes?iai, 17637,28 Lt – pal?kanos. Išeit?, jog belieka apie 12 t?kst. Lt viršytos sumos. Pagal administracijos direktoriaus pranešim?, d?l automobili? pirkimo viršijus nustatyt? sum? prokurat?ra buvo prad?jusi ikiteismin? tyrim?,
bet jis buvo nutrauktas nusta?ius, jog nusikalstama veika nepadaryta.
Bet problemos esm? net neviršytoje sumoje. „Automobili? ?sigijimo aplinkyb?s kuo puikiausiai buvo žinomos savivaldyb?s administracijai. Sutartys buvo perduotos administracijos direktoriui ir b?tent jam buvo pavesta šio pirkinio kontrol?. Šio pažeidimo nefiksavo ir tikrinim? atlik? kontrolieriai“, – pastebi V.Augustaitien?. Teismas tuo klausimu netgi taip ?raš?: „Iš bylos medžiagos matyti, jog ji kaltinama tokiais nusižengimais kaip automobili? ar maisto produkt? pirkimas, ta?iau pirkimus vykd? Vieš?j? pirkim? komisijos ir pan.“
Raid? brangiau už žmog?
Prie V.Augustaitien?s nusižengim? buvo priskirtas ir min?tasis maisto produkt? pirkimas nepasiturin?i? asmen? maitinimui. Nemokami maisto talonai skiriami asmenims, kuri? d?l nepakankam? pajam?, ne?galumo, netekto darbingumo ar ligos yra sunki materialin? pad?tis. Tokiems asmenims m?nesiui skiriama po 10 10-ties lit? vert?s maisto talon?. Iki 2010 met? maisto produktai buvo perkami tik Raseini? mieste, o paskui buvo sudarytas maisto produkt? krepšelis ir apie supaprastint? mažos vert?s maisto produkt? pirkim? informacija buvo paskelbta savivaldyb?s vieš?j? pirkim? tinklalapyje, apie tai atskirai buvo informuoti prekybos tinklai. Konkurse dalyvavo 5 tiek?jai. Vieš?j? pirkim? komisija galin?iais tiekti maisto produktus pripažino UAB „Inkubas“ ir kooperatyvin? bendrov? „Raseini? prekyba“. Firma „Desma“, nors ir pasi?liusi mažiausi? kain?, buvo atmesta, nes ji turi tik vienintel? parduotuv? Betygaloje, tad Nemakš?i?, Šiluvos ar kit? atokesni? vietovi? gyventojams pats nuvykimas iki parduotuv?s kainuot? brangiau nei vertas pats maisto talonas. Tod?l ? š? klausim? buvo pažvelgta iš žmogiškosios pus?s ir pasirinkti nors ir brangesn? kain? pasi?l?, bet patogesn? parduotuvi? tinkl? tur? tiek?jai.
Senos „uodegos“
V.Augustaitienei teisme teko atmušin?ti ir jai mestus kaltinimus d?l kasos darbo organizavimo. RSPC atlikto audito išvadose nurodoma, jog kasos darbas ?ia organizuotas ir kasos operacijos atliekamos ne pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacij? atlikimo taisykles, tod?l neužtikrinta pinig? apsauga ir teisinga apskaita, o pa?ios kasos patalpos ne?rengtos pagal Vidaus reikal? ministerijos reikalavimus. Ta?iau, sako V.Augustaitien? (t? pat? ji nurod? ir teismui), RSPC yra ?sik?r?s savivaldybei priklausan?iame pastate ir turi 4 kabinetus, iš kuri? 2 yra pereinami. Juose dirba 12 žmoni?. „Kasos operacijos šitaip atliekamos nuo tarnybos ?sik?rimo pradžios, nuo 2001-?j? ir savivaldyb?s administracijai labai gerai yra žinoma, jog kasai skirti patalpas tiesiog nebuvo galimyb?s“, – sak? V.Augustaitien?, iškart atkreipdama d?mes?, jog ji pati paband? ši? ?sisen?jusi? b?d? spr?sti: 2007 m. pabaigoje ji kreip?si ? savivaldyb? prašydama RSPC skirti patalpas panaudos sutartimi Ligonin?s gatv?je Nr.1 ir inicijavo projekt? pastato rekonstrukcijai bei statybai, pasinaudojant ES l?šomis. Rajono taryba min?tam sprendimo projektui pritar? ir šiuo metu jau vyksta projekto ?gyvendinimas. RSPC Apskaitos skyri? prijungti prie centralizuotos buhalterijos savivaldyb?s administracija nusprend? prieš pat pasirodant tarybos sprendimo projektui. „M?s? centras netur?jo joki? galimybi? iš dabartini? užimam? patalp? paimti vien? kabinet? kasos operacijoms atlikti, tuo labiau, jog tos patalpos priklauso pa?iai savivaldybei, kuri taip pat tuo klausimu nieko negal?jo padaryti.“
Dar „?domiau“, jog 2009 met? birželio 23 d. savivaldyb?s Kontrolieriaus tarnybos finansinio audito išvadoje ni?nieko neužsimenama apie netinkam? centro kasos
darbo ir jos vykdom? operacij? organizavim?. Nuo praeit? met? vasario 2 dienos panaikintas RSPC Apskaitos skyrius, vyriausiojo buhalterio, buhalterio ir kasininko pareigyb?s bei visa apskaita perduota Centralizuotos buhalterin?s apskaitos skyriui. Jau vasario 12 d. RSPC direktor? d?l to kreip?si ? savivaldyb?s administracij?. Atsakymas – Centralizuotos buhalterin?s apskaitos skyrius kasos perimti negali, nes toki? funkcij? neatliks. V.Augustaitien? teismui nurod? net du kartus kreipusis ? savivaldyb? d?l kasos patalp? ?rengimo, nes pati ši? patalp? negal?jo pertvarkyti, ta?iau tuo klausimu nebuvo priimtas joks sprendimas. Ir t.t., ir pan.
Skai?iavo savivaldyb?s klaidas
Toki? V.Augustaitien?s „nuod?mi?“ s?raš? b?t? galima t?sti ir t?sti, kurio gale – V.Augustaitien? už šiurkšt? darbo pareig? pažeidim? atleista iš darbo. Ta?iau, pasirodo, drausmindami direktor? patys drausmintojai pridar? kur kas didesni? kliurk? ir pademonstravo visišk? teisin? neišprusim? (apie moral? ir politinius niuansus š?syk nekalb?sime), savivaldybei kainavus? kur kas brangiau nei nuostoliai d?l autobusiuk? pirkimo, kurie ir šiandien s?kmingai tarnauja rajono žmon?ms. Teismas savo sprendime savivaldyb?s valdininkus moko pa?i? elementariausi? ties?: „drausmin? nuobauda yra skiriama tuoj pat, paaišk?jus darbo drausm?s pažeidimui, bet ne v?liau kaip per m?nes? nuo tos dienos, kai pažeidimas paaišk?jo (…), drausmin?s nuobaudos negalima skirti pra?jus šešiems m?nesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas“ ir t.t. Teismo sprendime nurodoma, jog V.Augustaitienei skiriant drausmin? nuobaud? – atleidim? iš darbo už šiurkšt?
vienkartin? darbo pareig? pažeidim? – yra pažeistas ne tik terminas drausminei nuobaudai skirti, bet ir kitos Darbo kodekso normos. Atleisdami V.Augustaitien? net nekvalifikavo jos padaryt? nusižengim?, o atleidimo pagrindu nurod? tik DK 235 str. 1 d. – t.y. straipsnio dal?, apibr?žian?i?, kas yra šiurkštus nusižengimas. „Atsakovas ne tik nekvalifikavo V.Augustaitien?s padaryt? nusižengim?, bet ir visiškai j? netyr?, apsiribojo tik kontrolier?s ataskaitoje išvardint? pažeidim? nurodymu.“Teismas primin?, jog „teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausmin?s nuobaudos pagr?stum?, pareiga ?rodyti šio darbuotojo neteis?t? veiksm? ar neveikimo ir kalt?s buvim? tenka darbdaviui. Darbdavys to nepadar?, kaip ir nepateik? ?rodym?, pagrindžian?i? nusikaltim? kvalifikavim? šiurkš?iais. Sprendime nurodytas ir dar vienas atleidimo pagrindas – atleidimas netekus pasitik?jimo bei pakenkus institucijos prestižui ir geram vardui. Tam pagr?sti taip pat n?ra pateikta joki? ?rodym? ir teisini? argument?. Kaltinimai šiurkš?iais darbo pažeidimais grindžiami tik prielaidomis“ ir t.t. Ir galop konstatuota, jog V.Augustaitien? „iš darbo buvo atleista be teis?to pagrindo.“
Paskutinio žodžio nedav?
Teismas konstatavo, jog buvo pažeistas ir DK 240 str. 1 d. reikalavimas, nes prieš skiriant drausmin? nuobaud? darbdavys nepareikalavo, kad darbuotojas raštu pasiaiškint? d?l darbo drausm?s pažeidimo. Darbdavys prival?jo nurodyti konkret? pažeidim? ir duoti proting? termin? pasiaiškinimui, pasi?lyti, jog darbuotojas nurodyt? visas aplinkybes, turin?ias reikšm?s drausmin?s atsakomyb?s taikymui. To padaryta nebuvo. Dar daugiau: V. Augustaitien? atleista buvo jos eilini? atostog? metu, nepranešant apie tokio klausimo svarstym? taryboje, svarstant klausim? skubos tvarka ir už aki?. Tod?l „teismas sprendžia, kad ieškov? iš darbo buvo siekiama atleisti tendencingai ir tokie neteis?ti atsakovo veiksmai neabejotinai suk?l? ieškovei dvasinius išgyvenimus, stres?, pažeminim?. Vertintina ir tai, kad ieškov? tarybos sprendimu buvo gr?žinta ? darb?, bet šis sprendimas v?l buvo panaikintas“.
Brangios klaidos
Raseini? rajono apylink?s teismas, tenkindamas V. Augustaitien?s skund? pripažino, jog ji iš darbo buvo atleista neteis?tai ir j? gr?žino ? ankstesnes pareigas. Už
priverstin?s pravaikštos laik? nuo 2010-09-17 iki 2011-02-19 priteis? jai 27713,84 Lt ir nuo tos dienos vidutin? darbo užmokest?, skai?iuojant po 114,52 Lt kas dien? iki teismo sprendimo ?vykdymo. Neteis?tu pripažintas ir V.Augustaitien?s atleidimas iš projekto vadov?s pareig?, tod?l priteis? jai vidutin? darbo užmokest? už likus? šios darbo sutarties galiojimo laik? – 5154 Lt.
Taip pat V.Augustaitienei iš rajono savivaldyb?s tarybos priteis? 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o taip pat 3060 Lt advokat? atstovavimo išlaid?.
N?ra k? sk?sti
Savivaldyb?s administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas paklaustas, ar jie neketina šio teismo sprendimo sk?sti, atsak?: „K? ten besk?si, jei šitaip pa?ios savivaldyb?s prisidirbta. Be to, sk?sti gal?t? rajono taryba, nes b?tent ji Augustaitien? atleido. Bet ši jau nueinanti…“ Pati V. Augustaitien? sako, kad jos bylin?jimasis šalia kita ko parod?, jog ir savivaldyb?s administracijos darbuotojai, rajono taryba daro klaid?. Ji nesako, jog visk? darbe atliko idealiai, be mažiausios klaidel?s. „Klaid?, be abejo, buvo ir aš jas pripaž?stu, bet mane baudusi?j? klaidos kur kas didesn?s…“