Viktoras Vitkus
[1]2005 metais Raseini? krašto istorijos muziejuje vyko meninink?, gimusi? ir k?rusi? Raseini? krašte k?rybinio palikimo retrospektyvin? paroda. Joje buvo eksponuojami ir Vytauto Igno darbai.
2008 met? pabaigoje (paroda veikia iki šiol) raseiniškiai gal?jo susi-sipažinti su pla?ia šio menininko grafikos ir tapybos darb? ekspozicija.
Jos raktažodžiai gal?t? b?ti: linija, taškas, kompozicijos dinamika,
plokštuma, simbolika. Rašyti apie šio dailininko k?ryb? gan?tinai sud?tinga. Jo gyvenimas
smarkiai atitol?s nuo sotaus, savimi pasitenkinan?io ir „pasik?lusio“ menininko b?ties. Antra vertus, apie j? raš? menotyrininkai ir dailininkai
Viktoras Vizgirda, Nijol? Tum?nien?, Eugenija Fedosejeva. Eiti jau pramintais takais neverta. Objektyvumo d?lei reikia pažym?ti, kad buvo ir paviršutinišk?, neatskleidžian?i? dailininko esyb?s straipni?.
Iš dabartin?s ekspozicijos galima atsekti V.Igno gyvenimo ir veiklos
fragmentus. Atskaitos taškas b?t? 1950 metais sukurtas autoportretas.
Tais metais dailininkas emigruoja ? JAV. Šiuoje drob?je kaip ir darbuose „Draugas“ 1952m., „Veidas“ 1961m. jau?iama jo mokytojo profesoriaus Justino Vienožinskio ?taka. Visai kita, dramatiška nuotaika alsuoja 1956m. sukurtas darbas „Be pavadinimo“, iliustruojantis sudeting? integravim? ? svetim? aplink?, kult?r? ir tradicijas.
1958 – 1962 metais Babcoco ir Wilcoxo bendrov?je V.Ignas dirbo
braižytoju-dizaineriu. Š? laikotarp? iliustruoja jo tapyba guašo technika. J? galima skirti ? dvi dalis: pirmoje matome lyg ir b?sim?j? vitraž? projektus (darbai neturi tikslios metrikos), kitoje – dizaino pakraipos darbai. Nemaža ekspozicijoje darb?, tapyt? 1960-1961 metais: „Aborigenai“, „Mergina“, „Žuvys“,“Papl?dimy“, “Sužad?tiniai“ (aliejin? tapyba); „Lauk? ežeras“, „Vakaras prie ežero“, “Peizažas“,
„J?reivis ir saul?“ (tapyba guašu). ?domu tai, kad drob?s “Žuvys“ antroje pus?je yra kitas tapytas darbas – vyro portretas. Dailinink? G.Norkien? min?jo, kad parodoje yra dar 3 analogiški „dvigubi“ darbai. Nesiryžtu aiškinti šiuo autoriaus sprendimo.
1962 metais V.Ignas tampa JAV grafik? klubo nariu, ta?iau ir toliau
atiduoda „duokl?“ tapybai. Vis labiau darbuose ryšk?ja kompozicij?
dramatiškumas, sustiprintas ?žambi? linij? ?strižain?mis („Paukštis“).
Atvykus ? Niujork? ( 1962-1970 ) prasideda aktyvi dailininko parodin? veikla. Š? laikotarp? ekspozicijo-
je iliustruoja darbai: „Paskutinis sudiev“, “Juodasis medis“, “Moteris
su gitara“, “Moteris“, „Gaidelis“, “Aktas“, “Kompozicija“, “Mergait? menesienoje“, “Prie ežero“ ir kt. Atskirai reik?t? kalb?ti apie to laikme?io akvarel?. Šalia minimalistini? išraiškos priemoni? -lakšt? „Saul?tekis“, „ Sal?lydis“, „ Kompozicija“ ir kt. – matome sodria akvarele liet? „ J?r?“.
[2]„Sal?lydyje“ lyrišk? šviesi? ton? akvar?l? pagyvina, atrodo, chaotiški tašk? išd?stymai.
„Alyv? lauke“ akvar?l? pildo tušo ?vedimas. 1972 metais V.Ignas, kai persikelia ? Konektikuto valstij? ir apsigyvena savo sodyboje, kiek nutolsta, bet neatsitraukia nuo aktyviosios dail?s. Tapyboje atsiranda šviesesni?, optimistišk? ton? („Sužad?tiniai“). Dailinink? taip ir nepalieka T?vyn?s ilgesys („Nukryžiuotasis“). Pamin?tini dar 3 šiuo laikotarpio ekspozicijoje esantys darbai: „Adomas ir Ieva“, “ Trys gracijos“,
„Petelišk?s“.
Tapybos darbai ekspozicijai atkeliavo iš Nacionalinio M.K. ?iurlionio dail?s muziejaus fond?. Parodos lankytojai atkreips d?mes? ? šešis priva?i? kolekcij? 1964-1977 met? grafikos darbus.
1982m V.Ignui suteikta JAV lietuvi? bendruomen?s Kult?ros tary-
bos dail?s premija. 1989m. jis tapo Lietuvos dailinik? s?jungos Garb?s
nariu.
E.Fedosejeva V.Igno k?ryboje išskiria darbus „Našlaitis“ (1952-1967m. ) ir „ Vienišas j?rininkas “ (1961m. ). Savo ruožtu ne?kyriai
rekomenduo?iau atkreipti d?mes? ? darb? „Gaidelis“ (1969m.), tapyt?
asketiškais pot?piais ochros fone. „Stipriausia“ ekspozicijoje romanti-
nio simbolizmo tema atlikta drob? – „Juodas medis“ (1963m. ). Menininko gyvenime žodžio“pensija“ n?ra, tod?l visi mes galime tik?tis V.Igno nauj? darb?.
Raseiniškius kvie?iu aplankyti šio iškilaus kraštie?io k?rybos parod? Raseini? krašto istorijos muziejuje.