Srauniausias Dubysos intakas – gyvas

Siųsti Versija spausdinimui

Pranas LAURINAVIČIUS

Jau dvidešimt pirmą rugpjūtį Ariogalos miesto vardą su šventa pagarba kartojo ne tik Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai, bet ir kaimynai latviai, estai. Kiekvienas rugpjūtis dovanoja gražiausią, patriotiškiausią Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių šventę – sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Ko gero, nėra iškilmingesnio, prasmingesnio
momento, kai Ariogalos gatvėmis išsirikiavusi eisena, tarsi gyva, raibuliuojanti vėliavų šilkais upė, leidžiasi nuo kalno į Dubysos slėnį. Ta upė – nesenkanti, gyvybinga, nes eisenoje matosi ir jaunų veidų – šalia žilagalvių eina vaikai ir vaikaičiai. Šiemet ją gražiai papildė jauni ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai, Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos savanoriškų pajėgų atstovai, šaulių, skautų, kudirkiečių ir kitų patriotinių visuomeninių organizacijų nariai. Kasmet darnią tėkmę bando sutrikdyti visokie murzininkai su savo nacistinėmis svastikomis, bet jie lieka tarsi sraunios srovės nublokšti prie kranto.
Kaip pernai, taip ir šiemet, aš, šių eilučių autorius, savo fotoobjektyvu ir žvilgsniu ieškojau vieningo Raseinių krašto tremtinių būrelio. Deja, neišvydau besiritančios raseiniškių tremtinių ir politinių kalinių bangos – eisenos dalyvių gretose pastebėjau tik vieną kitą pažįstamą veidą. Slėnyje su kai kuriais jų teko pasikalbėti, padiskutuoti. Visi sakė, kad Raseinių žemėje reikia atgaivinti tremtinių ir politinių kalinių judėjimą. Mielieji, savo principais ir ambicijomis jūs menkinate save ir nerodote pavyzdžio jaunimui. Gyvenimas tuštumos nemėgsta, į jūsų vietą ateis kitokio pobūdžio „patriotai“. Jūs nepalūžę atlaikėte sunkiausius išbandymus, pažeminimus, prievartą. Nepamirškite tos dvasios, parodykite ją kiekvieną rugpjūtį Dubysos slėnyje.
Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai nunešė gėlių į Ariogalos kapines prie paminklo tremtiniams. Jungtinio tremtinių choro dainos, Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestro muzika dar labiau suvienijo visus renginio dalyvius.
Per šv. Mišias, kurias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Raseinių dekanato dekanas Juozas Kaknevičius, kunigai Gintautas Jankauskas, Viktoras Aukštakalnis, Juozas Čičirka, buvo prisiminta kančia ir mirtis žmonių, kurių vienintelė kaltė – meilė gimtiesiems namams, Tėvynei ir Dievui.
Bėgikai iš Kauno į slėnį atnešė ugnį iš devynių partizaninių apygardų. Deglas buvo perduotas LPKTS pirmininkui dr. Povilui Jakučioniui, kuris uždegė sąskrydžio ,,Su Lietuva širdy“ aukurą. Tikėkime, kad sąskrydžio ugnis neišblės, suliepsnos dar ne kartą. Kasmet sąskrydyje apsilanko Lietuvos politikai, Seimo nariai, kai kurie jų atsiunčia sveikinimo žodį. 21-ąjį sąskrydį pagerbė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ji šiltai bendravo su dalyviais, pasakė jautrią, malonią kalbą. „Jūs esate mūsų tautos vienybės simbolis. Jūs esate pavyzdys, kad ir baisiausiomis sąlygomis privalome išlikti žmonėmis. Nuo 1941 m. prasidėję trėmimai Lietuvoje, ko gero, palietė kiekvieną šeimą, taip pat ir mano – buvo ištremti seneliai. Jūs nepalūžote, nepraradote vilties sugrįžti, deja, ne visi sugrįžote“, – kalbėjo šalies vadovė ir paprašė visus negrįžusius pagerbti tylos minute.
Sveikinimo kalbą pasakė ir Krašto apsaugos viceministrė Ingrida Pociūtė. Ji džiaugėsi ekspedicijos „Misija Sibiras“ jaunimo patriotizmu, kvietė sąskrydžio dalyvius ir Lietuvos vadovus pilietiškai ugdyti mūsų jaunąją kartą, stiprinti Lietuvos kariuomenę.
LPKTS pirmininkas dr. Povilas Jakučionis kalbėjo apie tautos dorovę, moralę. Šventės dalyviams buvo perskaitytas Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimo laiškas. Broliams ir seserims, suplaukusiems į Dubysos slėnį iš visos Lietuvos, buvo perduotas prof. Vytauto Landsbergio sveikinimas. Kaip visada revoliucingai kalbėjo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Jis priekaištavo, kad Lietuvos partizanų atminimas ignoruojamas, menkinamas. Yra internetinių svetainių, kuriose ant partizanų, buvusių partizaninio pasipriešinimo ryšininkų pilamos bjauriausios pamazgos. Jo manymu, vis dar juntamas sovietizmas.
Sveikinimo žodį tarė Raseinių r. savivaldybės meras R. Ačas. Jis pripažino, kad Dubysos slėnyje kasmet  vykstanti tremtinių šventė – didžiulė garbė Raseinių krašto žmonėms, o drauge ir atsakomybė prieš Lietuvą. Kad sąskrydžio dvasia ilgai neišblėstų ir būtų saugoma mūsų visų širdyse, kartu su vicemeru Sigitu Vaičiumi įteikė LPKTS pirmininkui dr. Povilui Jakučioniui medžio drožėjo Algirdo Jasiulionio nuostabų rūpintojėlį, palinkėjo saugoti ir globoti šį unikalų renginį.
Kaip ir kiekvienais metais, iki ašarų jaudino susitikimai slėnyje įkurtose tremties salelėse, tokiose kaip Buriatija, Mongolija, Irkutskas, Tomsko sritis ir kt. Sibiro vietos, besidriekiančios už Baikalo. Šilti apsikabinimai, surasti, vis dar atpažįstami tremties broliai ir sesės, atmintį sugrąžinantys seni albumai, laimė pabūti drauge – visa tai susiliejo į vientisą, maloniai šiltą romantišką palaimą. Štai taip vyksta Lietuvą mylinčių žmonių šventė prie Dubysos „Su Lietuva širdy“.

Komentarų nėra