Sta?iatiki? parapijin?s mokyklos �emaitijoje XIX a. pab. � XX a. pirm. pus?je

Viktoras VITKUS

XIX a. viduryje parapijini? mokykl? tinklas �emaitijoje buvo nedidelis. Tai k?l? nerim? caro vald�iai. 1867 m. Raseini? mieste ir vals?iuje mok?si tik 35 sta?iatiki? tik?jim? i�pa�?stantys mokiniai. Tokia pad?tis t?s?si beveik 20 met?. 1889 m. tik 531 rus? kilm?s vaikas iki 12 met? s?lyginai buvo ra�tingas, vyresniojo am�iaus � 4474. Tai sudar? 3,5 nuo�im?ius vis? valstie?i?. �is skai?ius buvo �ymiai ma�esnis negu Kauno (5,5 nuo�im?iai) ir Vilkijos (4 nuo�im?iai) vals?iuose. I� viso mokan?i? rus? kalb? Raseini? vals?iuje buvo 19 000 gyventoj? (13 nuo�im?i?), tuo tarpu Kauno vals?iuje � 59. K.Gukovskis mano, kad �ie statistiniai duomenys suma�inti. Anot jo, rus? kalb? tur?jo mok?ti �ymiai daugiau gyventoj?, o informacija nebuvo tikslinama 5-6 metus.
Panaudojant ?vairias priemones prad?tos steigti sta?iatiki? mokyklos. Tuo tikslu kreiptasi ? ?takingus bajorus. 1896 m. ? Ariogalos cerkv?s � mokyklos statybos komiteto sud?t? ??jo K.Daugirdas. 1900 m. gegu�?s 22 d. Raseini? �v. Trejyb?s cerkv?s �ventikas P. Preobra�enskis gavo i� Kauno jeparchijos slapt? ra�t? Nr. 228 apie carin?s Rusijos po�i?r? ? garb?s akademik?, ra�ytoj?, graf? Lev? Tolstoj?. Ilgai dvasin? konsistorija sprend?, ar leisti atlikti religines apeigas, skirtas jam jau mirus. Galop protojer?jus D. Ogu�evi?ius pakluso �vento sinodo nuomonei ir teigiamai i�sprend? problem?. Buvo stengtasi i�vengti neramum? i� didel?s ra�ytojo gerb?j?, tarp krni? buvo ir parapijini? mokykl? mokytoj? bei mokini? t?v?, pus?s. Numatyta leisti religines apeigas. Ra�te primenama, kad L. Tolstojus nutrauk? santykius su cerkve ir pamyn? visa, k? vakar gerb?. Jis k?r? savo tik?jim?, paremt? Evangelija. Bet L.Tolstojus pasi?m? tik t? Kristaus mokslo dal?, kuri liepia visus myl?ti.
1908 met? liepos 14 dien? Policijos departamentas i�siunt? Kauno gubernijos policijos vir�ininkams slapt? aplinkra�t? Nr. 66324 su �iniasklaidoje paskelbta informacija apie antimorali? moksleivi? organizacij? atsiradim?. Tai �Ob�?estvo ogarkov� � paaugli? draugija, �Lyga svobodnoi liubvi� � laisvosios meil?s lyga ir kt. Nagrin?jant �vietimo ir civilin?s vadovyb?s tyrimus nustatyta, kad informacija kiek i�kreipta. Nepaisant to, Policijos departamentas man?, kad per pastaruosius 2-3 metus jaunimo moraliniai-doroviniai principai smuko, o tai ateityje gal?jo atsiliepti valstyb?s interesams. Gr?smingas jaunimo elgesys buvo jau?iamas ne tik gatv?se, bet ir visuomen?s susib?rimuose. Pasteb?tas t?v? autoriteto kritimas, niekas nekontroliavo mokini? elgesio po pamok?. Policijos nuomone, tai neigiamas spektakli?, �oki? vakar? lankymo, kinematografijos, piktnaud�iavimo alkoholiu poveikis. Manyta, kad tam tur?jo ?takos ir 1905 met? revoliucijos ?vykiai, to laikotarpio literat?ra, pornografijos pli?psnis. Buvo manoma, kad Liaudies �vietimo ministerija ir kitos institucijos privalo stiprinti aukl?jam?j? darb?. Joms tur?jo talkinti ir Vidaus reikal? ministerija. Vietinei administracijai buvo pavesta informuoti policij? apie pasteb?tus jaunimo elgesio nukrypimus. Pastarosios prival?jo raportuoti gubernatoriaus pareigas einan?iam vicegubernatoriui Grez?vui ir kanceliarijos valdytojui Trofimovi?iui. Raseini? policijos ispravnikas aplinkra�?io kopij? su �yma �slaptai� gavo 1908-07-26 ( Nr. 11600 ). 1908-08-07 ra�tu Nr. 214 jis kreip?si ? Raseini? cerkv?s �ventik? d?l bendr? veiksm? vykdant aplinkra�?io nurodymus. Carinis re�imas kreip? d?mes? ? dvasi�ki? pedagogin? i�simokslinim?. 1891-03-24 ? Raseinius atvyko M.Bujakinas, anks?iau d?st?s Inturk?s liaudies mokykloje. T? met? bir�elio 20 d. jam i�reik�ta Vilniaus liaudies �vetimo direkcijos pad?ka. 1905-11-18 sta?iatiki? dvasininkijos vadovyb? u� parapijin?s mokyklos mergai?i? dainavimo mokym? taip pat i�rei�k? jam pad?k?.
1892-08-25 Raseini? cerkvei prad?jo vadovauti P.Preobra�enskis. 1874 metais jis baig? Tver?s dvasin? akademij? ir prad?jo mokytojauti; 1893-09-11 buvo paskirtas Raseini? vals?iaus parapijini? mokykl? steb?toju.
Reika pamin?ti dar 2 �ventikus, dirbusius Raseiniuose. S.Onufrijenko 1903 metais baig? Molode?no mokytoj? seminarij? ir prad?jo dirbti dviklas?je Kraisko liaudies mokykloje. 1914 metais baig? Kazan?s dvasin?s akademijos misionieri? kursus. ? Raseinius atvyko 1923 m.
J.�arupi?ius 1882 m. baig? Nesvy�iaus mokytoj? seminarij?, nuo 1882 m. iki 1890 m. mokytojavo Minsko gubernijoje. Darb? Raseiniuose prad?jo kartu su S.Onufrijenko 1923 metais.
Mokytoj? lojalumas valdininkams k?l? abejoni?. Itin buvo domimasi Raseini? m. L.Kontrimo �emesniosios �em?s ?kio mokyklos mokytojo Aleksandro Sergejevi?iaus Krylovo elgesiu (palaidotas Raseiniuose). Kreiptasi ? Raseini? cerkv?s dvasi�k? P.Preobra�ensk? d?l �io mokytojo i�tikimyb?s ir prisaikdinimo sta?iatiki? tik?jimui.1908 m. lapkri?io 4 d. Lietuvos sta?iatiki? parapijini? mokykl? reikal? steb?tojas nurod?, kad atidaromos slaptos lenki�kos (lietuvi�kos) mokyklos rus? gyventojams. Atkreiptas vietos dvasi�ki? d?mesys? darb? su t?vais. Pa�ym?ta, kad parapijini? mokykl? tikybos mokytojai dirba blogai. Mokyklose j? tr?ko. Lingi?, Vars?d�i? ir Kaltin?n? tikybos mokytojams Chanevi?iui, Kuznecovui ir Jero�ovai d?l l?�? tr?kumo nebuvo mokami atlyginimai. Mokini? skai?ius mokyklose nebuvo didelis. Anot Vars?d�i? mokytojo A.Kuznecovo, 1909 m. ?ia mok?si 4 mokiniai, 1910 m.
� 6.
1908 m. Raseini? cerkv? globojo 6 parapijines mokyklas. Daugelyje vietovi? d?l ma�o mokini? skai?iaus mokyklas steigti atsisakyta, buvo pasirenkamos didesn?s gyvenviet?s. 1910 m. rus? persik?l?li? vaik? bendrabu?iui Raseini? vals?iuje buvo numatoma skirti nuo 250 iki 300 rb. per metus. Numatyta ir mokyklos statyba, ta?iau rusifikacijos procesui tai didel?s ?takos netur?jo.
1926 m. buvo vykdoma nauja rus? mokykl? registracija-inventorizacija, kurios metu siekta i�siai�kinti tikslius mokykl? adresus, klasi?, mokini? skai?i?, kas �ioms ?staigoms vadovauja ir kas jose d?sto. Privalu buvo nurodyti, kokia kalba atskiri dalykai d?stomi. Jeigu mokykloje buvo d?stoma lietuvi? kalba, tai reik?jo nurodyti, kokie konkre?iai dalykai. Atsakymai ? klausimus, ar buvo min?i? apie nauj? mokykl? atidarym?, bandym? u�daryti rus? mokyklas, tur?jopasiekti Eparchijos Tarybos sekretori? E.Sokolov?.
Min?to laikme?io rus? mokykl? b?kl? iliustruoja �ie 1927 m. gegu�?s 28 d. Lietuvos sta?iatiki? eparchijos protojer?jaus pasakyti �od�iai: �(…) kai kurios sta?iatiki? �eimos silpnai kalba rusi�kai, u�mir�ta maldas�.