Standartai, legendos, kasdienyb?
Viktoras Vitkus
Nat?ralu, kad dauguma alies miesteli? nori tur?ti savo ikilesn? paminkl?, pastat? ar kit? objekt?. Ne iimtis ir m?s? rajonas. Ariogala didiuojasi altin?liu, Gedimino stulpais, iluva bazilika ir koply?ia (dabar paminklu popieiui Jonui Pauliui II) ir t.t. Betygalos ne?sivaizduojame be paminklo Vytautui Didiajam.
Galb?t vert?t? kiek apsistoti ties legend? darymo reikiniu, kurio aknys gan?tinai gilios. Dar P.Galaun? yra sak?s: (…) m?s? miestuose ir miesteliuose pastatytieji paminklai daniausiai yra tik mas?s akmen? ir cemento kr?vos. Ir nieko jie nesako nei m?s? protui, nei irdiai….
Pasidom?ti ia tema paskatino istorijos mokytojo J.Januo pasakojimas apie Vytauto Didiojo atvaizdo skulpt?roje tiraavim?. Vieiedamas Unemun?je jis pamat? io kunigaik?io skulpt?r?, kuri buvo labai panai ? betygalik?. Vietinis viesuolis paaikino, kad tai Antano Aleksandravi?iaus darbas.
Kaip gal?jo atsitikti, kad sau viet? rado dvi beveik identikos skulpt?ros? Ar tai vieno meistro darbas? Gal ir ne. inoma, kad Marijampol?je A.Aleksandravi?ius d?st? pieim? kitam Aleksandravi?iui Petrui. Mokytojas gars?jo kaip puikus klasikinio pieinio meistras. Be kit? savybi? jis tur?jo ir silpn?j?. Dar 1921m. J.Vienoinskis apkaltino A.Aleksandravi?i? pernelyg dideliu patriotizmu, kuris kartais ?silieja ? snobizm?. Ar ios savyb?s tur?jo ?takos jo mokinio P.Aleksandravi?iaus k?rybai, galima tik sp?lioti. 1935 metais atsiskleid? jo, kaip daug adan?io menininko, k?ryba. B?tent pas j? ir buvo Betygalos auli? usakyta Vytauto Didiojo skulpt?ra. Skult?ros autoryst?s klausimas paaik?jo tuomet, kai 1980m., laiko, lietaus, al?io ir saul?s paveiktas, paminklas prad?jo irti. Specialist? nuomone, paminkl? reik?jo lieti i naujo. Sen?sias skulpt?ros formas pavyko rasti pas autori? P.Aleksandravi?i?.
V.Grybas, kuriam ne svetima Vytauto Didiojo tematika, sak?:(…) grei?iau tik kulto dalyk? duokit en. Kokie jie bus nesvarbu: tik pigiau dirbkit. Taip atsirado tiraavimas, lygiagre?iai lydimas nauj? legend? k?rimo.
Tiesa, kai kurios legendos virto anekdotais. Tas pats V.Grybas per savo mokinio A.imk?no Vytauto Didiojo skulpt?ros atidengimo ikilm?s Veliuonoje pastarajo papra?, kad nesakyt?, kas jo mokytojas. Reikia pasakyti, jog veliuonikiai saikingai kalba apie ? k?rin?.
Naujos legendos daniausiai kuriamos remiantis romantizuotais pasakojimais, kur tiesos faktai metams b?gant blanksta. Gaila, kad to nevengia ir savivaldyb?s atstovai. Eklektika Betygalos (Pilkalnio) koply?ia, statyta XIXa. pagal musulmon? tradicijas su pretenzijomis ? neogotik?, vadinama unikalia.
Atsargiau j? apib?dina inomi architektai ir istorikai. Dr?siai engdami savo tiesos keliu, nauj?j? legend? k?r?jai ?vardina statybos dat?, nesiremdami jokiais archyviniais dokumentais. Pasak j?, koply?ia buvo statyta 1892m., nors leidimas statybai buvo iduotas tik 1906 metais.
Kaln? ininierius Plu?iauskas ?vardintas kaip dvarininkas, net grafas (gana retas didiko titulas Lietuvoje). Turi savas legendas ir alia ant piliakalnio esanti, anks?iau restauruota koply?ia.
Taip Bili?nai jau turi du architelt?ros paminklus: Bili?n? dvar? ir Vol? gynybin? sien?. Nenorim mes archeologijos objekto – Vol? gynybini? ?tvirtinim? duok en sien?, jeig? ne Kinijos, tai nors maesn?…
Teko gird?ti, kad inomi m?s? krato archeologijos paminklai priskiriami kitiems t?kstantme?iams. inoma, dainuojamosios kratotyros atstovai reikalingi, bet vargu ar Raseiniai taps unikali? statini? ir diding? paminkl? rajonu.
