Startavo Raseinių meno mokyklos ir organizacijos „Šviesos kalnas“ projektas ,,Kurk tvariau“
Spalio mÄ—nesį Raseinių meno mokyklos mažieji mokinukai (mokytojos Rasa Å tabokienÄ— ir Ieva StaliÅ«nienÄ—) ir jų tÄ—veliai susirinko jaukioje „Šviesos kalno“ erdvÄ—je (vadovÄ— Monika VaznonÄ—) į bendrÄ… kÅ«rybinÄ™ veiklÄ… kartu su „Šviesos kalno“ vaikais – įgyvendinti tvarumo projektÄ…. ProjektÄ… įgalino patyrusios mokytojos Donvinos DambrauskaitÄ—s rankos, kurios molio gabalÄ… pavertÄ— nuostabiais gamtÄ… tausojanÄiais muzikos instrumentais – Å¡vilpynÄ—mis.
PaÄių pasigaminti instrumentai padeda vaikams užmegzti gilesnį ryšį su muzika – grodami savo rankomis sukurtomis priemonÄ—mis iÅ¡ gamtinių žaliavų jie patiria kÅ«rybos džiaugsmÄ… ir pasididžiavimÄ…. Vaikas, pamatÄ™s, kad pats gali pasigaminti instrumentÄ…, bÅ«na sužavÄ—tas rezultatu. Tai padeda dar labiau pamilti muzikÄ… ir gamtÄ…. Grodamas savo paties pagamintu instrumentu, jis pajunta, kad yra gabus, kÅ«rybingas, o Å¡is jausmas suteikia gerų emocijų ir pasitikÄ—jimo savimi.
Vaikai natÅ«raliai domisi pasauliu. Jie nori suprasti, kaip veikia gamta, kaip jÄ… galima apsaugoti ir kaip jų veiksmai gali prisidÄ—ti prie teigiamo pokyÄio. Tvarumo ugdymas per kÅ«rybines veiklas leidžia vaikams ne tik įgyti žinių, bet ir praktiÅ¡kai jas taikyti ugdant atsakomybÄ™ ir empatijÄ… gamtai.
Tvarumo jausmo ugdymas nuo mažens – esminis aspektas siekiant užtikrinti, kad ateities kartos galėtų gyventi sveikoje, subalansuotoje aplinkoje. Vaikai, kurie anksti įgyja supratimą apie aplinkosaugą ir tvarumą, dažniausiai tampa atsakingais ir sąmoningais suaugusiaisiais. Tai lemia keli svarbūs veiksniai.
Pirma, vaikai, mokomi apie gamtos iÅ¡saugojimÄ… ir tvarumÄ…, ugdo empatijÄ… aplinkai. Å is jausmas skatina rÅ«pintis aplinka ir kitomis gyvybÄ—s formomis. Suprasdami savo veiksmų poveikį gamtai, jie dažniau imasi iniciatyvų, mažinanÄių neigiamÄ… aplinkos įtakÄ…. Antra, tvarumo ugdymas padeda formuoti ilgalaikius įproÄius. Kai vaikai mokomi rÅ«Å¡iuoti atliekas, taupyti vandenį ar energijÄ…, tai tampa natÅ«ralia jų kasdienio gyvenimo dalimi. Tai apima ir sÄ…moningÄ… vartojimą – gebÄ—jimÄ… rinktis tvarias prekes, palaikyti vietinius gamintojus ir vengti perteklinio vartojimo. TreÄia, tvarumo ugdymas skatina kÅ«rybiÅ¡kumÄ… ir inovacijas. SusidÅ«rÄ™ su aplinkos iÅ¡Å¡Å«kiais, vaikai ieÅ¡ko naujų sprendimų, kaip sumažinti savo poveikį aplinkai. Jų smalsumas ir noras eksperimentuoti gali virsti idÄ—jomis, praverÄianÄiomis sprendžiant aplinkosaugos problemas. Be to, tvarumo ugdymas stiprina bendruomeniÅ¡kumÄ… ir socialinÄ™ atsakomybÄ™. Dalyvaudami bendruose projektuose vaikai iÅ¡moksta dirbti komandoje, supranta bendras vertybes ir atsakomybÄ™ už mus supanÄiÄ… aplinkÄ…. Tai padeda kurti stipresnes, tvarumo siekianÄias bendruomenes. Visa tai rodo, kad tvarumo jausmo ugdymas nuo mažens yra ne tik naudingas aplinkai, bet ir bÅ«tinas vaikų asmenybÄ—s bei socialinių įgÅ«džių raidai.
Tvarumo ugdymas yra svarbiausias veiksnys, nulemsiantis žmonijos ateitį: šiandieniniai vaikai yra būsimas žmonijos veidrodis. Nuo to, ko juos išmokysime šiandien, priklausys, kokia po 20–30 metų bus pasaulio visuomenė, jos vertybės ir gyvenimo būdas, koks bus pasaulis, kuriame gyvensime.
DovilÄ— RukienÄ—,
Raseinių meno mokyklos
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
