Ugn? TIMONYT?
[1]
Steponkaimio kaimo bendruomen? v?l apdovanota už gražiausiai puosel?jam? bendruomen?s centr?.
Bendruomen?s pirminink? Audron? Stankevi?ien? viena gauto apdovanojimo nepakelia. Pasikvie?ia pagalbon aktyvi? bendruomen?s nar? Genovait? Mosteikien?. Bet taip ir turi b?ti, svarsto Audron?, nes šis jos vienos nepakeliamas apdovanojimas yra tarsi simbolis,
nes tik vis? bendruomen?s nari? susitelkimo d?ka at?jo pripažinimas. Sigita Ru?ien?, Genovait? Valantinien?, Asta Kudakien?, Genovait? Rutkauskien?, Neringa Šarkanien?, Stanislava A?ien?, Stas? Kudulien?, Genovait? Mosteikien? –tai moterys, kuri? d?ka j? aplinka
visais met? laikais traukia ak?. O kur darbš?ios, k?rybingos moterys, ten ir j? verti vyrai, vaikai. Bendras pastangas visuomet papildo Virginijaus Žikos išaugintos g?l?s. Vis? ak? traukia prie bendruomen?s nam? pastatytas meniškas kryžius, iš ?ia kilusio Lino A?o darbas. „M?s? Albinut? Ulinskien? sugalvojo, kad reik?t? kaimui kryžiaus. Visi tam pritar?me, o Linas j? padar?“, – sak? G. Mosteikien?. Audron? primena, kad tok? apdovanojim? j? bendruomen? gauna nebe pirm? kart?, tik kitais kartais jie smulkesni buv?.
Moterys džiaugiasi, kad ? j? gyvenviet? sugr?žo Steput?, nuo kurios, manoma, kažkada prasid?jo ir pati Steponkaimio gyvenviet? ir kuri galb?t dav? vietovei pavadinim?. O paskui Steput? ? Steponkaim? sugr?žta ir kiti pla?iai po šal? ir po pasaul? pasklid? jos vaikai.
„Kraštie?i? susitikimai tapo ?sp?dingiausia ir laukiamiausia m?s? švente, o pati ?domiausia atrakcija – daugel? met? nematyt? buvusi? kaimyn?, draug? atpažinimas“, – sako G. Mosteikien?, primindama, kad ateityje reik?s keisti didži?j? kaimo „atlaid?“ laik?, nes dabar kažkaip tradicija tapo šv?sti rugpj??io 7-?j?, bet tai nes? gerai, nes kaimo žmogui tuomet b?na pati rugiapj?t?.
[2]
Traukos taško išsaugojimas, neabejoja pašnekov?s, šiandien yra itin aktualus klausimas, nes jei demografin? situacija nesikeis ir j? Steponkaimio žmon?s, kaip tie trys milijonai lietuvi?, bus kažkur, bet ne ?ia. Senieji miršta, jaunieji vis dar emigruoja ar bent tolyn nuo užkampio b?ga. Tad b?tina, kad jie tur?t? nors retsykiais kur sugr?žti.
Steponkaimio bendruomen?s namai, kurie primena jauki? tvarkingo sodie?io trobel?, atviri visiems. Kai j? mokykl?l?, nepaisant dideli? bendruomen?s pastang? išsaugoti, uždar?, joje ir buvo ?rengti bendruomen?s namai. „Oi, jei dabar pakeltume t? nam? grindis, tai
kiek rup?ži?, velni? ir kitoki? nemiel? gyvi? po jomis rastume: bar?m?s, gin?ijom?s, velniavom?s, rup?žiavom?s… Vienam taip atrod?, kitam – kitaip. Gin?uose gimstant išgrynintai tiesai, turime tokius namelius“, – šypsojosi G. Mosteikien?. A. Stankevi?ien? primena,
kad talkininkai buvo maitinami pagal grafik?. Visam kaimui nameli? reik?jo, visi prie j? prisid?jo. Tarsi nety?ia išsisprend? ir bendruomen?s nam? šildymo problema: kraštie?i? švent?je reik?jo ant kažko sus?sti, tad girininkas Albertas Tolevi?ius atvež? kaladži?. O paskui,
žiemos met? jos, šildydamos visus, linksmai sprags?jo krosnel?je. „Kasdien patalp? mes nešildome, tik tuomet, kai reikia susirinkti, tad nedaug ir tesuk?rename“, – sak? bendruomen?s pirminink? Audron?, kartu pad?saudama, kad j? kaimas neturi savo muzikanto, kuris
suburt? meno kolektyv?. „Padainuoti daugelis m?s? geb?t?, bet n?ra vedan?iojo.“ Pašnekov?s sako gird?jusios, kad kai kuriose bendruomen?se yra net ne po vien? meno specialist?, bet Steponkaimiui tokia laim? nenuskilo. O juk bendruomen?s namai – vienintel?
tos atkampios vietov?s kult?ros ?staiga. ?ia seniai neb?ra mokyklos, kult?ros nam?, medicinos punkto – nieko. Išskyrus Steput?, kuri palinkusi po naš?iais ilgesingai žvelgia ? tol? ir laukia sugr?žtan?i? savo vaik?.