Nijolė PETROŠIŪTĖ
[1]
Ir kaip tik nėra pravardžiavę prie Raseinių prisiglaudusių sodininkų bendrijų (SB) „Dubysa“ bei „Raizgupis“ gyventojų! Net „bomžais“ juos vadino, o jų namelius – šanchajais. Sodų bendrijų vadovės – Vaida Mauragienė ir Roma Samienė – pripažįsta, jog tame buvę kažkiek tiesos, tačiau net gražiam bei visaverčiam gyvenimui pakilę sodų gyventojai rajono valdininkų vėl yra stumiami į gyvenimo užribį, tolyn nuo civilizacijos.
Tarp gražiausių respublikoje
Roma Samienė po artimųjų netekties sugrįžusi į savo gimtuosius Raseinius ir įsikūrusi „Raizgupio“ SB neslepia, jog soduose kūrėsi anaiptol ne patys turtingiausi, bet ko gero patys darbščiausi, kurie ieškojo pigesnių būsto išlaikymo, išgyvenimo būdų ir juos sėkmingai rado. Kai kurie ne tik daržovių savo poreikiams užsiaugindavo, bet ir paukščių, triušių. Tačiau kartu su tuo itin tankiai gyvenamoje teritorijoje (60 ha plote yra 600 sklypų: „Dubysos“ SB gyvena per 450 žmonių, „Raizgupio“ – per 100) iškilo ir nemažai aplinkosauginių problemų, nes tiek žmonės, tiek gyvūnai, kad juos kur bala, turi ir… antrąjį galą.
Aplinkos apsaugos departamento Raseinių agentūros viršininkas Gediminas Tamašauskis, su gyventojais aptaręs situaciją konstatavo, jog „aktualiausias yra nuotekų šalinimas, nes gyventojai naudojasi tik vietiniais nuotekų surinkimo rezervuarais“, o kadangi taip tvarkantis aplinkos tarša yra neišvengiama, tai „iškyla būtinybė
rengti centralizuotą vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo infrastruktūrą.“
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Henrikas Medveckas atkreipė dėmesį į geriamojo vandens problemą, nes SB gyventojai naudojasi tik šachtiniais šuliniais, o dažniausiai maistui vandenį perka iš parduotuvių. Į tankiai apgyvendintą teritoriją buvo kviečiami ir Savivaldybės melioracijos specialistai: Egidijus Alijauskas, Vilmantas Bacys ir Antanas Bartkus, kai gyventojų sklypeliai ėmė skęsti. Melioracijos specialistai konstatavo, jog „drenažo rinktuvo trasoje yra įrengtas kanalizacijos šulinys, per kurį buitinės nuotekos ir lietaus vanduo išleidžiamas į drenažo rinktuvą. Apžiūrėjus rinktuvo žiotis nustatyta, jog drenažas funkcionuoja, tačiau gausiau palijus, dėl nepakankamo drenažo skersmens ir galimų sąnašų rinktuvas nebepajėgia priimti tokio vandens kiekio, dėl to žemės sklypuose laikosi vanduo“.Žodžiu, kur bedursi – ten skylė,tačiau ir tokiomis gyvenimo sąlygomis SB žmonės gebėjo net respublikoje pelnyti pripažinimą dėl gražiausiai tvarkomų sodybų, ko padrąsinta R.Samienė įsipareigojo, jog „Raizgupyje“ veisis vėžiai, mat SB įgyvendinant ES projektą, atsirado galimybė prisijungti prie civilizuoto pasaulio, naudotis vandentiekio bei nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais, turėti normalias gatves ir kt.
Nuo ko pradėti?
Atsiradus galimybei prisijungti prie ES lėšomis vykdomo projekto,pasak „Dubysos“ SB pirmininkės Vaidos Mauragienės, pirmiausiai iškilo klausimas – nuo ko pradėti? Ir kur gi daugiau gausi į tai atsakymą, jei ne rajono savivaldybėje, prieš kiekvienus rinkimus pasižadančioje dorai ir sąžiningai tarnauti žmonėms. Pirmiausiai V.Mauragienė sakosi pravėrusi buvusio mero Petro Vežbavičiaus kabineto duris, kuris daug negaišuodamas ją pasiuntęs pas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Kristiną Krikštanaitę. Ji pasakysianti ir nuo ko pradėti, ir kuo užbaigti. „Krikštanaitė net ant lapelio užrašė, jog reikia topografinės nuotraukos, gatvių sklypų sudarymo ir techninio projekto parengimo. Šį klausimą išsprendę perėjome prie viešųjų pirkimų. Kadangi tuos darbus galėjome atlikti tik savais pinigais, didelių reikalavimų pirkimams nebuvo, bet mes vis tiek rangovą rinkomės iš daug kandidatų. Atrankos komisiją sudarė visa valdyba, kuri pasirinko pigiausią ir ekonomiškiausią variantą. Pasirinkome Kauno įmonę „Topomatas“, kuri 2010 m. birželio mėn. jau buvo įvykdžiusi visas sutarties sąlygas. Rajono Savivaldybės taryba savo sprendimu „Dėl pritarimo kadastrinių matavimų planui“ pritarė „Topomatas“ parengtam planui“, – apie gražią darbų pradžią pasakoja V.Mauragienė. Dar daugiau: rajono tarybos sprendime „Dėl Raseinių rajono savivaldybės 2009-2011 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo pakeitimo“ jau yra įrašytos ir abi sodininkų bendrijos: „Dubysos“ ir „Raizgupio“ SB inžinerijos tinklų įrengimui 2010 m. jiems numatyta 150 tūkst. Lt, 2011 m. – 800 tūkst. Lt. V. Mauragienė neslepia, jog daug vilčių jiems teikė paties mero P.Vežbavičiaus organizuotas sodininkų susitikimas su visais atsakingais specialistais, kurie, visapusiškai įvertinę situaciją, nusprendė padėti toli nuo civilizacijos atsidūrusiems rajono žmonėms: „Tame susirinkime be mero dalyvavo tuometinis administracijos direktorius Ulickas, už vandenis atsakingas Evseičikas, už kelius – Bentnorius, už melioraciją – Bartkus, dar dalyvavo Bitė, Oržekauskas, Krikštanaitė… Tik Plieskio nebuvo, nes jis kažkur buvo išvykęs. Mums buvo nurodyta, ką mes turėtume padaryti, sodininkai pasižadėjo viską įvykdyti… Bet pradžių pradžia turėjo būti Krikštanaitės bei Plieskio
kabinetuose ir, deja…“
Dvi sesutės per kalnelį…
Įgyvendinus pirmąjį etapą, t.y. padarius topografinę nuotrauką, antrajame etape atlikus geodezinius kadastrinius pagrindinių gatvių ir šalutinių gatvelių matavimus
su inventorizacija, liko trečiasis etapas: paruošus „Dubysos“ ir „Raizgupio“ techninį projektą, reikėjo sudaryti naujus sklypus valstybinėje žemėje (nes keliai yra valstybės žemėje), o atlikus pirminius darbus, gauti sutikimą projektuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus iš rajono Žemėtvarkos skyriaus. „Tam leidimas buvo išduotas labai operatyviai. Vežbavičius pasirūpino, kad ir sąvadų sąlygas greitai gautume. Bet netikėtai „Topomato“ atstovas mums perdavė liūdną naujieną, jog Žemėtvarkos skyrius nederins, kol to nepadarys Architektūros ir urbanistikos skyrius, – toliau pasakoja V.Mauragienė. – O skyriaus vedėja K.Krikštanaitė į kalbas nesileido.“ Todėl V.Mauragienei taip ir likę neaišku, ar tikrai reikia jai gauti teritorijų planavimo sąlygas formuojant gatves valstybinėje žemėje? Ar įmanoma nustatyti žemės sklypo nuosavybės nuomos ir kitas naudojimo teises neįvykdžius teritorijos planavimo sąlygų ir kt.? „Tuo klausimu nesuskaičiuojamą daugybę
kartų lankiausi savivaldybėje, vyko susitikimai pas merą, jis prikviesdavo įvairių sričių specialistų, o grįždavau tuščiomis. Jei su visais sutartume (visada tik labai geru žodžiu minėsime buvusį merą Vežbavičių), tai pro architektę Krikštanaitę – nė iš vietos. Ji net tokio karšto susirinkimo metu yra pareiškusi, jog išeinanti pas gydytoją ar pan. Visiškas nesiskaitymas nė su kuo. Tai va, pagal teritorijų planavimo įstatymą mums buvo būtinas Krikštanaitės derinimas. Ji nederino ir sakė, jog jo nereikia. Skambinau jos kolegoms į kitus rajonus, šie sakė, jog reikia… Trumpiau sakant, atsidūrėme aklavietėje. Be to,iki šiol negalime atsiskaityti su „Topomatu“, kurie atliko visus sutartyje numatytus darbus. Jie bet kada gali paduoti mus į teismą ir pareikalauti savo uždirbtų pinigų.“Tuomet, pasakoja V.Mauragienė, jie kreipėsi į Seimo narį Joną Ramoną, kad tas padėtų išsinarplioti iš susidariusios padėties. Iš jo dar gruodžio mėnesį gavo atsakymą, kad problema slypi tame, jog „klausimą sprendžia du skyriai – Architektūros ir urbanistikos bei Žemėtvarkos – ir šie du skyriai nesusikalba tarpusavyje, kuris turėtų prisiimti atsakomybę dėl naujų sklypų sudarymo SB teritorijose“. Tolesniame savo atsakyme J.Ramonas teigia, jog būtent „Architektūros ir urbanistikos skyrius turi išduoti teritorijų planavimo sąlygas, kuriomis remiantis pagaliau bus sukurti nauji gatvių sklypai. Keista, kad šis skyrius šalinasi savo funkcijų.“ J.Ramonas SB informavo, jog
„nuodugnesniam šio konflikto tyrimui medžiaga perduodama Seimo kontrolierių įstaigai.“ Jų atsakymo tebelaukiama.
Taigi, kol dvi sesutės per kalnelį nesueina, problema lieka įstrigusi. Kas laukia SB žmonių, jei jie per valdininkų kaprizus, jų tarpusavio nesusikalbėjimus nesuspės į ES
paramos traukinį? „O ir iš viso, kodėl Raseinių savivaldybės specialistai paaiškinti teikiasi tik aukšto rango valdžios atstovams, bet ne eiliniam rajono gyventojui ar
jam atstovaujančiai organizacijai?“ – V.Mauragienės klausimas.
Seno projekto bėdos
Pašnekovės V.Mauragienė ir R.Samienė sako, jog jų problema kasdien darosi vis gilesnė. Šiandien joms primetama netgi tai, kadjų projektas yra senas, darytas dar 1978 m., jog net žemėtvarkininkai negalį jo atšviesti. Tačiau būtent šitame dokumente kažkada buvusios padarytos privačių sklypų formavimo klaidos, kurias dabar gyventojai turėtų išpirkti paaukodami dalį nuosavybės gatvių paplatinimui, mat pagal naujus K.Krikštanaitės reikalavimus gatvės pasidarė per siauros. „Topomato“ parengtame gatvių sklypo kadastriniame plane pagrindinė gatvė pažymėta 10 m pločio, o akligatvio – 6 m, kai tuo tarpu pagrindinė gatvė turėtų būti 12 m, o akligatvių – 9 m ir t.t. „Bet ką mums daryti, jei anų metų reikalavimai nebesutampa su šiandienos? Juk mes negalime visko nušluoti nuo žemės paviršiaus ir pradėti planuoti nuo nulio. Mes jau esame, mes jau gyvename. Jei išlaikytume tokius gatvių pločius kaip reikalaujama, į gatvių juostas patektų visos elektros linijos, vienas privatus šulinys, keletas akmens mūro tvorų, o vienas pastatas būtų 20 cm išlindęs už sklypo ribos, o kitur gatvė eitų po pat namų langais“, – aiškino V.Mauragienė.
„Aš kartais galvoju, jog Krikštanaitė gal nė nežino, ką reiškia iš lietuvio atimti žemės nuosavybės dalį?“ – svarsto V.Mauragienė. R.Samienė sako, kad kartu išlindo ir tai, jog ir pati savivaldybė savo laiku nėra sutvarkiusi žemės nuosavybės, kurią žmonės vėliau išsipirko. „Už tai mes netgi sulaukėme siūlymo, jog mums visiems reikėtų atsisakyti savo nuosavybės ir dokumentų tvarkymą pradėti nuo nulio. Kas su tokiu absurdu gali sutikti? Kaip galima atsisakyti to, ką turi vien todėl, kad valdininkai pasiklydo tarp savo popierių ir kaprizų, tuo labiau, jog nežinai, ar iš viso beatiduotų ką paėmę“, – sako moterys. V.Mauragienė dar tikslina: „Krikštanaitė privalėtų nepamiršti, jog mūsų sodų sklypai buvo privatizuoti 1992-1995 m., tuo tarpu miesto bendrasis planas patvirtintas tik 2008 m. Tai kas kieno interesus pažeidžia? Mes jau buvome, kai bendrąjį planą rengė, ir ne mes kalti, jog mūsų nematė. Beje, Vežbavičius Krikštanaitei net mums girdint yra metęs: girdi, kodėl tau
užteko pločio, kai asfaltavome pagrindinį kelią į sodus. Juk ir tada jis neatitiko tavo pločių, bet tada užteko?“
Pašnekovės pastebi, jog skubiai neišsprendus jų problemos, grimzta į bėdą ir SB naujakuriai – jiems jau leista neprojektuoti sklypuose valymo įrenginių, nes tai yra
numatyti strategijoje.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja K. Krikštanaitė, į kurią sminga priekaištų strėlės, „Alio, Raseiniams“ sakė, jog ji vadovaujasi įstatymais ir daugiau neturinti ko komentuoti. „O jei žmonės kreipėsi į Seimą, tai gerai, gal jie pakeis įstatymą.“ Tuo tarpu SB vadovės nemano, jog reikia kažkokio naujo įstatymo ir nekantriai laukia atsakymo iš Seimo kontrolieriaus. O tai reiškia, jog mes prie tos temos dar grįšime.