Sugrįžimas tėviškėn

Saulėtą sekmadienį mes, 1967 m. 9 laidos abiturientai, baigę Girkalnio vidurinę mokyklą, susirinkome į nekantriai lauktą susitikimą. Pirmiausia Girkalnio bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už mirusius klasės draugus ir mokytojus. Esame dėkingi klebonui už dvasingą pamokslą ir pastebėjimą, kad retai klasės draugai vieni už kitus pasimeldžia. Paskui kartu su klebonu nusifotografavome prie bažnyčios, aplankėme bendraklasių, palaidotų Girkalnio kapinėse, kapus. Vėliau pakviesti svetingos bendraklasės Birutės Milerytės-Norušienės į Raseiniuose esantį „Rasos“ restoraną (pastarųjų metų nuolatinę susitikimų vietą) prie vaišių stalo diskutavome, kas mus traukia suvažiuoti iš įvairių Lietuvos kampelių į Girkalnį.
Galima skambiai pasakyti, kad tai gimtosios žemės trauka ir jaunystės prisiminimai, mūsų mielosios auklėtojos Danutės Tamašauskienės dėmesys, patarimai, pamokymai, kurie mus lydi iki šių dienų. Mūsų energingoji klasės draugė, buvusi Vilniaus „Santaros“ ligoninės gydytoja Dalia Orentaitė-Blinstrubienė visą vakaro programą iki smulkmenų sustyguoja. Dėkojame jai.
Ir vėl svarstome, kas lėmė, kad mes, mokyklą baigę gūdžiais sovietmečio laikais, pasirinkę dorą gyvenimo kelią, išlaikėme nuoširdžius tarpusavio ryšius? Turbūt šeimos, mokytojų įdiegtos vertybės, patriotizmas, atlaidumas, tolerancija ir atrama į Dievą.
Prisiminimams, dainoms ir eilėms laiko užteko. Štai dainingoji Gražina Gerdžiūtė išsitraukė savo dainų sąsiuvinį ir suskambo dainos. Savo puikiu balsu jai antrino Juozas Pečiulaitis, o per trumpas pertraukėles klasės draugas aktorius Stanislovas Nacius pažėrė girkalniškių poetų, baigusių tą pačią vidurinę, Česlovo Kalendos (Vilniaus universiteto profesoriaus), astrologės, biologijos mokslų daktarės Angelinos Zalatorienės ir jaunesnės kartos atstovo Lino Bitvinsko eilių pluoštą.
Taip ir nepajutome, kaip atėjo vėlus vakaras ir mes kupini teigiamų emocijų ir sielos atgaivos ėmėme skirstytis. Iki kito susitikimo kitais metais!
Stanislovas Nacius