Susitikimai su raytoju Edmundu Mal?ku
? Ver?duvos bibliotek? buvo kvie?iami skaitytojai, neabejingi raytojo E.Mal?ko k?rybai. Jis ileid?s ne vien? roman?, Lietuvoje tapus? bestseleriu. Tikriausiai dauguma, jei ne skait?, tai tikrai gird?j? romanus iuklyno mon?s, Migla, Kraujo skonis, Juodieji elmenys.
Raytojas pristat? savo naujausi? istorin? roman? Vytauto em?. Tai romanas apie Vytauto Didiojo epochos Lietuv? ir kunigaik?io eim?. K?rinyje autorius naudoja senuosius lietuvikus odius, aprao pagonikus papro?ius, pateikiamos legendos ir senosios lietuvi? dainos. Raytojas papasakojo, kaip iekojo istorini? altini? apie Vytaut? Did?j?, konsultavosi su etnologais, istorikais, lank? Vytaut? Did?j? menan?ias vietas ir pilis. Susirinkusiesiems E.Mal?kas papasakojo to laikotarpio istorinius faktus, kokius drabuius vilk?davo, kokias ligoniams taik? gydymo proced?ras ir kt. Besiklausant susitikimo laikas prab?go akimirksniu. Susidom?j? lankytojai nusipirko knyg? ir stojo ? eil? autografo gauti.
Prie arbatos puodelio netilo klausimai raytojui apie jo k?ryb?, planuojamus kitus k?rinius. Pokalbiai b?t? usit?s? iki v?lyvo vakaro, ta?iau raytojas skub?jo ? susitikim? su skaitytojais Ariogalos bibliotekoje.
Erika Andzelyt?,
Ver?duvos bibliotekos vyresn. bibliotekinink?
********************************************
Lapkri?io 24 d., penktadien?, Ariogalos miesto bibliotekoje vyko susitikimas su vienu i populiariausi? lietuvi? raytoju Edmundu Mal?ku. Ariogaloje pristatytas jo istorinis romanas Vytauto em?, pasakojantis apie Vytauto Didiojo epochos Lietuv?, kunigaik?io asmenyb? ir eim?. Tai brandiausias ir didiausios apimties (704 psl.) k?rinys, E.Mal?ko septyneri? ?tempt? darbo met? rezultatas. Romanas diskusinis, daugiaplanis ir sunkiasvoris ne lengvam pasiskaitymui. Per XIV a. pab. istorinius dirvonus praeita ne paskubomis, fantazuojant ir rezgant patraukl? siuet?, bet stengiantis atkurti autentik? laikme?io tikrov? mediokles, apeigas, papro?ius, gyvenim? pilyse, kari? ginkluot?. Pasak E.Mal?ko, istorinio romano raymas sud?tingas kaip lego renkamas po trupin? ir d?liojamas po kruop?.
Pristatydamas knyg? autorius daug pasakojo apie pasirengim? rayti, apie savo keliones po istorines vietas, informacijos rinkim?, turimos mediagos nagrin?jim?. Juk apie Vytaut? tiek nedaug teinoma neaiku, nei kaip tiksliai jis atrod?, nesurastas ir jo kapas. Kurdamas roman? raytojas konsultavosi su istorikais, muziejininkais, balt? sen?j? simboli? tyrin?tojais, gamtameldyst?s ir senov?s balt? tik?jimo inovais, ginklininkais, irgininkais, naudojosi daugiau nei 50-?ia raytini? altini?, aplank? su romano siuetu susijusias istorines vietoves. E.Mal?kas isiaikino, kad Vytautas Didysis gal?jo b?ti vos 150 cm ?gio, moterik? veido bruo? ir trapaus sud?jimo, jis neg?r? alkoholio, o tuos vyrus, kurie parodydavo d?mes? jo monai Onai, ud?. Daug kur minimas jo iaurumas, raoma, kad Vytautas krauj? liejo kaip vanden?. Nepaisant to, kunigaiktis buvo viena ?takingiausi? ir labiausiai gerbiam? tos epochos fig?r?, atstovavusi? lietuvikai dvasiai.
Vytauto em? ?traukianti, lietuvybe uburianti knyga, atspindinti esminius XIV a. ?vykius: senojo tik?jimo ir krik?ionyb?s sankirt?, santykius su Lenkija, valstyb?s k?rim?, lemtingiausius m?ius. Per ?sp?dingai sukurt? kunigaiktien?s Onos paveiksl?, jos santykius su mylimu vyru, dukra Sofija, Jogaila, Skirgaila, Julijona ir kitais veik?jais skleidiasi pagrindin?s vertyb?s meil?, itikimyb?, moterika imintis, tvirtas charakteris. Vaizdinga knygos kalba tarsi panardina savyje ir reikalauja neskubaus skaitymo. Renginyje apie tai kalb?jo pats raytojas, pasakojim? iliustruodamas skaidr?mis. Entuziastingai ir emocionaliai jis pateik? savo ?sp?dius i aplankyt? Lietuvos piliakalni? ir energini? viet?. Trumpai usimin? apie nauj? savo k?rybos etap? knyg? apie savo a. a. mam?.
Susirinkusieji negail?jo ilt? odi?, d?kojo autoriui u ?dom? ir isam? romano pristatym?, link?jo k?rybin?s s?km?s, nauj? id?j? ir stipryb?s jas ?gyvendinant. E.Mal?kas ragino perskaityti roman? ir patiems pajusti jo dvasi?. Raytojas diaug?si gausiai at?jusiais ? rengin?, maloniai bendravo su knygos pirk?jais ir noriai dalijo kaligrafikus autografus.
Daiva Aliauskien? ir
Dal? Kvekevi?ien?,
Ariogalos miesto bibliotekos darbuotojos
