[1]Betygalos biblioteka pakvietė savo skaitytojus į susitikimą su Alvydu Šlepiku, poetu, prozininku, aktoriumi, scenaristu, režisieriumi – labai įvairiapusiška asmenybe. Iš Molėtų krašto kilęs svečias labai maloniai, betarpiškai bendravo su susirinkusiaisiais.
Lietuvos muzikos akademijoje įgijęs dramos aktoriaus meistriškumo specialybę, A.Šlepikas vaidino žymių režisierių (Dalios Tamulevičiūtės, Jono Vaitkaus, Rimo Tumino ir kt.) spektakliuose, vėliau pats mokėsi dramos režisieriaus specialybės. Rašydamas scenarijus arba režisuodamas prisidėjo prie serialų „Nekviesta meilė“, „Moterų alėja“, „Kriminalistai“, „Moterys meluoja geriau“, filmų „Kunigo naudą velniai gaudo“, „Patriotai“ ir kt. kūrimo. Jis taip pat režisavo dokumentinių filmų ciklą „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ bei šiuo metu per LRT rodomą serialą „Laisvės kaina. Disidentai“.
A.Šlepiko poetinis debiutas prasidėjo dar mokykloje. Svečias šiltai prisiminė lietuvių kalbą dėsčiusius mokytojus. 1994 m. jo eilėraščiai išspausdinti antologijoje „Svetimi“, už eilėraščių rinkinį „Taika tavo kraujui“ jam paskirta Zigmo Gėlės premija, už rinkinį „Tylos artėjantis“ – J.Lindės‑Dobilo premija, literatūrinė „Varpų“ premija skirta už eilėraščius. 2005 m. pasirodė novelių rinkinys „Lietaus dievas“, 2016 m. išleistas papildytas leidinys „Lietaus dievas ir kiti“. Pagal kelias noveles sukurti spektakliai. Novelių tematika labai realistinė.
Žinomiausias ir labiausiai įvertintas A.Šlepiko kūrinys – 2012 m. pasirodęs romanas „Mano vardas – Marytė“, pasakojantis apie vokiečių vaikus, pokariu Lietuvoje ieškojusius galimybės išgyventi. Apie vadinamuosius „vilko vaikus“ ilgą laiką buvo vengiama kalbėti. Autorius įdomiai pasakojo, kaip gimė idėja parašyti šį romaną, kalbėjo apie susitikimus su Lietuvoje tebegyvenančiais „vilko vaikais“, apie jų baimes, išgyvenimus, slegiančius iki dabar. Romanas sulaukė didelio susidomėjimo ne tik Lietuvoje (išleistas jau aštuntas leidimas), yra išverstas į estų, latvių, lenkų, olandų, ukrainiečių, vokiečių kalbas. Autorius apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos ir Jono Marcinkevičiaus, Patriotų premijomis, o 2018 m. Berlyne jam įteikta vokiečių meno istoriko Georgo Dehio (1850–1932) vardu pavadinta premija, skiriama rašytojams, kurių kūryba nuosekliai tematizuoja vokiškosios istorijos ir kultūros apraiškas Europoje.
Betygališkiai ne tik klausėsi įdomaus, nuotaikingo pasakojimo, svečias perskaitė ir keletą savo eilėraščių bei novelę „Didžioji motina“, geranoriškai pasirašinėjo knygose, kurių, beje, vos nepritrūko. Betygališkių vardu nuoširdžiai dėkoju A.Šlepikui už nuoširdumą, sudarytą unikalią galimybę Betygalos bibliotekos skaitytojams su juo susitikti. Tikimės, kai tai pirmas, bet ne paskutinis jo apsilankymas Betygaloje.
Taip pat dėkoju viešajai bibliotekai, finansavusiai šį renginį, skirtą Lietuvių kalbos dienoms. Ačiū tariu visiems renginio dalyviams, nepagailėjusiems laiko, kolegėms, atvykusioms iš kitų filialų, sudominusioms ir savo skaitytojus, Betygalos bendruomenei – už šiltas patalpas.
Regina Musteikienė,
Betygalos bibliotekos vyr. bibliotekininkė