Susitikimas su Broniumi Bernotaičiu

Viktoras VITKUS [1]

Gruodžio mėnuo Raseiniuose tapo netikėtai turtingas meno renginiais. Prie jų prisidėjo ir nenuilstamas bei kūrybingas Raseinių krašto istorijos muziejaus darbuotojų kolektyvas. Gruodžio 5d. jie pakvietė raseiniškius ir miesto svečius į akvarelisto Broniaus Bernotaičio kūrybos pristatymą. Reikia pritarti muziejininkams, kad tai išskirtinis metų kultūros renginys.

Prieš apžvelgiant parodą reikia prisiminti keletą šviesios atminties Broniaus Bernotaičio kūrybos ir gyvenimo Raseiniuose momentų.

B.Bernotaitis gimė 1942-03-11 Vilkaviškio rajono Naujųjų Kisiniškių kaime. 1963m. jis baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą, kur jo meniniam formavimuisi didelę įtaką padarė Lietuvos akvarelės patriarchas Česlovas Kontrimas. 1975 metais Bronius baigė tuometinį LTSR dailės instituto pedagogikos fakulteto neakivaizdinį skyrių.

1964m. išvykus gyventi į Kauną taip pat iškiliam Lietuvos akvarelistui, dabar išėjusiam Anapilin Pranui Poručiui, profesionalaus meno gyvenimas Raseiniuose sustojo. Įsivyravo tuometiniai ideologizuoti liaudies meno standartai. 1967 metais, atvykus B.Bernotaičiui į Raseinius, viskas koordinaliai pasikeitė. Aplink dailininką spontaniškai susibūrė tapantys raseiniškiai J.Sauraza, Z.Ličkutė, V.Vitkus ir kiti. Tuo metu Bronius dirbo pedagoginį darbą, studijavo dailės institute. Jo charizmatiška asmenybė prie savęs traukė ne tik jau pajutusius aliejinių ar akvarelinių dažų kvapą žmones, bet ir pasirengusį studijuoti menus jaunimą. Į jo legendines, andegraundines (įrengtas kultūros namų rūsyje) meno dirbtuves ateidavo Almantas Burneika (dabar sėkmingai kuriantis Londone), Vytautas Bulotas bei kitas jaunimas. Pasak muziejaus direktorės B.Kulpinskaitės, šioje nuostabiai  kava kvepiančioje vietoje rinkosi ir kultūros namų darbuotojai. Tuomet prasidėjo jo intensyvi kūrybinė veikla. Dalininkas gebėdavo mieste kiekvienais metais rengti personalines parodas. Jo ištikimi talento gerbėjai turėjo galimybes dalyvauti neoficialiuose atidarymuose, bendrauti su atvykusiais jo draugais dailininkais (pvz., B.Motuza ir kt.). B.Bernotaitis į Raseinius yra atvežęs savo bendramokslių iš Kauno dailės mokyklos (vad. Č.Kontrimas) akvarelės parodą. Šis įvykis turėjo stiprų rezonansą, nes raseiniškiai jau senokai nebuvo lepinami tokiomis parodomis.

Nuo 1986m. B.Bernotaitis tampa Lietuvos dailininkų sąjungos narys. R.Alekna apie jo kūrybą rašė: ,,(…) B.Bernotaičio akvarelinė kūryba neturėjo staigių posūkių, tačiau meninę ir estetinę kaitą vis dėlto ji praėjo. Kaimo vaizdai liko vyraujantieji, tačiau keitėsi jų motyvai.“ Nors apie dailininko kūrybą yra rašę I.Budrys, E.Urbanavičius, R. Alekna, A.Narušytė bei kiti, manau, kad menotyrininkų dėmesys jam buvo skirtas mažas. 1986 metais išleistame albume „Akvarelė“ šykščiai minima, kad parodose yra pasireiškęs ir B.Bernotaitis. Tačiau jo kolegos (kaip Vladimiras Panaskovas) mielai dalyvavo kartu su juo bendrose parodose. Išskirtinė paroda buvo surengta 1989 metais Vilniuje. Čia dailininkas be tradicinės akvarelės 27 lakštų eksponavo 23 tapybos (kartonas, aliejus) bei 3 koliažo darbus. Nuo 1986 iki 1997m. dalyvavo 5 – iuose pleneruose.

1992 metais dailininkas įsilieja į grupės „AQUA 12“ gretas. Jo darbus matė Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Azerbaidžane, Kirgizijoje, Suomijoje, Afrikoje.

Dabar trumpai grįžkime į darbų ekspoziciją Raseinių krašto istorijos muziejaus meno galerijoje. Pasak dailininko sūnaus Giedriaus Bernotaičio, į parodas ateina tie žmonės, kuriems to reikia. Tądien žmonių srautas pranoko visus lūkesčius. Ekspozicijos salė ir jos prieigos buvo pilnos. Čia buvo galima pamatyti dailininko artimuosius, teptuko draugus, Seimo narį  A.Baranauską, Seimo nario E.Jonylos padėjėjas, vietos politikus, žiniasklaidos atstovus, meno, kultūros, švietimo specialistus, buvusius bendradarbius, muziejininkus bei tiesiog pažinojusius Bronių žmones. Dar neprasidėjus kalboms buvo aišku, kad žmonės labai nori dalintis prisiminimais, klausytis kitų minčių. Erdvėje vyravo teigiamai stipri emocinė įtampa.Taip vadinamo „oficiozo“ standartai liko sugriauti. Todėl šį įvykį greičiau buvo galima pavadinti susitikimu su Broniumi Bernotaičiu per jo kūrinius, neišdildomus ir šiltus prisiminimus.

[2]Daug nuoširdžių ir gerų žodžių apie jį tarė jo žmona Marytė, sūnus Giedrius,  bendradarbiai Aleksandras Užusienis, Birutė Kulpinskaitė bei kiti jo bičiuliai. Bronius Bernotaitis buvo labai imlus įvairiems menams, jų naujovėms. Dalyvavo siuvimo fabriko „Šatrija“  vyrų chore (vad. Juozas Matkus).  Su šiuo choru vykdavo į Raseinių kaimo kapelos „Dubysa“ ( vad. G.Grigalis ) koncertus. Piešė dekoracijas Raseinių liaudies teatrui.

Į ekspoziciją 19 darbų iš šeimos kolekcijos atrinko Gedrius Bernotaitis. Jis minėjo, kad namuose liko dar apie 300 vnt. 1968 – 1999 metais kurtų akvarelės lakštų, todėl raseiniškiai, kaip ir kiti šalies gyventojai, turės galimybės ateityje su jais susipažinti.

Pagal akvarelės liejimo techniką galima spręsti, kad tai įvairių kūrybinių laikotarpių darbai. Šią prielaidą patvirtina ir atskirų darbų signatūra. Darbuose – buitinės scenos, natiurmortai, papildyti lietuvių liaudies ornamentika. Dažnai natiurmortai tampa neatsiejama interjero dalis. Išskirtini ciklai „Mugė“, „Lietuvos kaimas“, „Kaimas“. Labai saikingai įvedama pastelė („Kaimas“ ir “Lietuvos kaimas“).  Darbe „Gražuolė II“ dailininkas atsisako bet kokio detalizavimo, subtiliai pateikdamas dėmių ir linijų santykį ir maksimaliai apibendrindamas moters veido bruožus. Darbuose „Po švenčių“, „Liaudies šventė“, „Iš praeities“ naudojamas ritmiškumas. Daugelyje ekspozicijoje pateiktų darbų vyrauja ekspresyvumas, faktūros įvairovės ieškojimai. Yra lakštų, kuriuose aukštai  pakelta horizonto linija, tuo sutelkiant dėmesį į žmonių figūrų, naminių paukščių bei namų apyvokos daiktų vaizdavimą. Dailininkas sumaniai išvengė beveik privalomo tuometiniams Lietuvos menininkams ideologizavimo, tačiau beveik visuose darbuose matome meilę tautinėms vertybėms.

Pasak muziejaus direktorės, ši paroda „nenusės“ Raseiniuse. Ji keliaus po šalies miestų (gal ir užsienio) parodų sales ir galerijas. Vienas pirmųjų tokių užsakymų gautas iš Kauno, kur pageidaujama žymiai platesnės ekspozicijos.

Tuo dėmesys Broniaus Bernotaičio asmenybei nesibaigs. Raseinių TV numačiusi jam parengti specialią laidą.