Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli

[1]Visi žmon?s savo gyvenime patiria ?vairiausi? traum? – pradedant m?lyn?mis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais sužalojimais.
Apie vaik? ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, j? r?šis ir prevencij? pasakoja Sveikatos mokymo ir lig? prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomen?s sveikatos specialist? Liuda Ciesi?nien?, o Palangos reabilitacijos ligonin?s fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikan?ius suaugusiesiems.

Dažniausios vaik? traumos
Nety?iniai sužalojimai – viena didžiausi? gr?smi? Lietuvos vaik? sveikatai ir gyvybei. Nors skirtingose amžiaus grup?se susižalojim? statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojim? yra transporto ?vykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kv?pavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos prireikia gydyti stacionare, dažniausiai lemia nukritimai, s?lytis su karš?iu, apsinuodijimai, vaikai nuken?ia ir nuo ?vairi? mechanini? ?rengim?.

Sužalojim? priežas?i? – daugyb?
Vaik? traumas lemia daugyb? aplinkybi?, ta?iau labai svarbu supanti aplinka, vaik? ir juos priži?rin?i? žmoni? elgesys. „Per pirmuosius gyvenimo metus vyksta intensyvus fizinis, intelektinis, emocinis vystymasis. Mažame?iai n?ra savarankiški, neturi pakankamai žini? apie pavoj? susižaloti ir kaip t? sužalojim? išvengti, elgiasi spontaniškai, jiems labai daro ?tak? bendraamžiai. Daugelis link? pervertinti savo geb?jimus. Ypa? paaugliai, jaunimas link?s labiau rizikuoti ir pras?iau suvokia galimas savo veiksm? pasekmes“, – teigia L.Ciesi?nien?.
Svarb? vaidmen? vaidina ir fiziniai skirtumai tarp vaik? ir suaugusi?j?. Pavyzdžiui, vaikai yra mažesni, d?l to kyla didesn? rizika b?ti nepasteb?tiems. J? oda yra plonesn? ir grei?iau nudega, o kv?pavimo takai yra mažesni ir siauresni, tai lemia, kad kyla didesnis springimo pavojus. Vaik? galva yra santykinai didesn?, taigi, sunkiau išlaikyti pusiausvyr?. Vaik? k?no paviršiaus ir t?rio santykis yra didesnis nei suaugusi?j?, d?l to yra didesn? gr?sm? prarasti skys?ius, apsinuodyti.

Trys prevencijos priemoni? grup?s
Pasak L.Ciesi?nien?s, suaugusieji turi suvokti, kad visi nety?iniai sužalojimai yra nusp?jami ir išvengiami. „Žinant sužalojim? aplinkybes, atliekant paprastus veiksmus, daugelis j? gali ne?vykti.“
Sužalojim? prevencija yra veiksmai ar intervencijos, skirtos užkirsti keli? sužalojimams atsirasti arba sumažinti j? skai?i? ir rimtum?. Svarbu nustatyti galimas gr?smes aplinkoje ir pakeisti aplink? ar elges?.
Prevencijos priemones galima suskirstyti ? tris grupes: švietim?, inžinerines priemones ir teis?s normas, o geriausi prevencijos rezultatai pasiekiami, kai vis? grupi? prevencija ?gyvendinama kartu.
Švietimas apima priemones, kuriomis siekiama pakeisti visuomen?s poži?r? ar elges?. Tai vaik? eismo saugos mokymas, saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens pamok?l?s, paskaitos b?simiems t?vams, visuomen?s sveikatos specialist?, dirban?i? vaik? ugdymo ?staigose, kvalifikacijos k?limas.
Inžinerin?s priemon?s apima aplinkos pritaikym?, norint kuo labiau sumažinti pavoj? susižaloti. Tai automobilin?s k?dut?s, k?diki? nešiokl?s, šalmai, alk?ni? ir keli? apsaugos, special?s varteliai laiptams, virtuv?s zonai, židiniams, d?m? ir smalki? detektoriai, lang? ribotuvai ir užraktai, kita.
Tre?ia grup? – teis?s normos – skirta užtikrinti tam tikr? elges?, nustatyti normas kasdieniame gyvenime ir užtikrinti saugios aplinkos suk?rim?. Tai žaisl?, kit? k?dikiams ir vaikams skirt? preki? saugos standart? nustatymas, žaidim? aikšteli? ?rangos saugos norm? užtikrinimas, reikalavimas ?rengti d?m? detektorius namuose, naudoti saugos diržus ir automobilines k?dutes, maudykl? reikalavimai, kita.

Garbaus amžiaus žmoni? traumo
Kalbant apie suaugusiuosius, fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytojas D. Kurlys daugiausia susiduria su pacientais, patyrusiais šlaunikaulio ir stipinkaulio l?žius bei turin?iais peties s?nario pažeidim?, nes, krisdami ir bandydami atsiremti, žmon?s neretai susižeidžia š? pat? judriausi? k?no s?nar?.
D?l susilpn?jusios regos ir klausos, sul?t?jusio judrumo, l?tini? lig? ir kit? sveikatos problem? garbaus amžiaus sulauk? žmon?s priklauso didesn?s rizikos grupei. Be to, nemaža dalis traum? ?vyksta ir staiga apsvaigus galvai, o tam, pasak gydytojo, ?tak? gali daryti per didelis ar nesuderintas medikament? vartojimas: „B?na, kai negalvodami apie pasekmes žmon?s neatsakingai užsiima savigyda arba kreipiasi pas gydytojus, nor?dami išspr?sti vien? sveikatos problem?, ta?iau nutyli apie kit? vaist? vartojim?.“
Taip pat primenama, kad, siekiant sumažinti traum? rizikas, vert?t? reguliariai mankštintis, pasirinkti tinkam? avalyn?, b?ti atidesniems lipant laiptais, keliantis iš lovos, vaikštant nelygiu grindiniu.

„Whiplash“ sindromas ir patarimai
Be viso to, labai dažnai suaugusieji (ir ne tik) patiria staigius botaginius kaklo sumušimus, vadinamus „Whiplash“ (kir?io traumos) sindromu. Paprastai tokie pažeidimai ?vyksta avarij? metu, kai net ir po nestipraus sm?gio galva lyg švytuokl? staigiai pajuda ? priek?. Iš pradži? tai neatrodo rimta problema, nes joki? išorini? ar vidini? pažeidim? nesimato, ta?iau po kurio laiko žmogui gali prad?ti svaigti galva, skaud?ti kakl?, tirpti rankos ir atsirasti kit? nemaloni? sveikatos sutrikim?.
[2]„Šios traumos gydymas – nelengvas procesas, reikalauja daug j?g? ir pastang?, tod?l visuomet patariu žmon?ms, ?vykus net ir nestipriai avarijai, neskub?ti taikiai išsiskirti, kadangi dažniausiai rimtos sveikatos problemos pasirodo tik pra?jus kuriam laikui po konkretaus ?vykio“, – pažymi D.Kurlys.