Svaiginiesi? Rizikuoji atverti reanimacijos duris
Apie svaiginimosi priežastis, įspÄ—jamuosius priklausomybÄ—s signalus ir pasekmes kalba Respublikinio priklausomybÄ—s ligų centro (RPLC) KlaipÄ—dos filialo specialistÄ—s: „Minesotos“ skyriaus vedÄ—ja – gydytoja psichiatrÄ—-psichoterapeutÄ— AgnÄ— StražinskienÄ—, medicinos psichologÄ— Rineta RabaÄiauskienÄ— ir Vaikų dienos stacionaro vedÄ—ja – socialinÄ— darbuotoja Simona KaceviÄÄ—.
Kodėl svaiginamės žinodami pasekmes?
Pasak A. StražinskienÄ—s, vartojantys psichoaktyviÄ…sias medžiagas dažniausiai siekia malonumo, atsipalaidavimo: „Tokiu bÅ«du bandoma pasiekti bent trumpalaikÄ™ apgaulingÄ… vidinÄ™ ramybÄ™ ar euforiją – malÅ¡inti nerimÄ…, nemigÄ…, „pabÄ—gti“ nuo stresÄ… kelianÄių atsakomybių, sunkumų ar slegianÄių minÄių.“
Jos teigimu, tokiam grÄ—smÄ™ sveikatai kelianÄiam elgesiui didelÄ™ įtakÄ… turi socialiniai veiksniai, noras bÅ«ti bendruomenÄ—s dalimi. Tai ypaÄ aktualu paaugliams, jaunimui.
Be to, sirgdami įvairiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip nuotaikos ar nerimo sutrikimai, ir nesikreipdami profesionalios pagalbos, žmonÄ—s yra linkÄ™ užsiimti savigyda. RPLC specialistÄ— perspÄ—jo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas nepalengvins varginanÄių simptomų ir ilgainiui sukels tik dar didesnÄ™ žalÄ… fizinei ir emocinei sveikatai: „Susiformavus priklausomybÄ—s sindromui žmonÄ—s vartoja siekdami palengvinti blogÄ… savijautÄ…. TaÄiau tokiu bÅ«du jie pakliÅ«na į ydingÄ… vartojimo ratÄ…, iÅ¡ kurio labai sunku iÅ¡trÅ«kti.“
Negrįžtama žala fizinei ir psichoemocinei sveikatai
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali sukelti daugybę grėsmių fizinei ir psichinei sveikatai, priklausomai nuo vartojamos medžiagos kiekio, rūšies, vartojimo dažnumo ir vartotojo sveikatos būklės. Moksliniai tyrimai pateikia įvairių šių medžiagų vartojimo neigiamų padarinių fizinei sveikatai.
A. StražinskienÄ— pažymÄ—jo, kad Å¡ių medžiagų vartojimÄ… iÅ¡duoda dažnai varginantys ryÅ¡kÅ«s nuotaikos svyravimai, irzlumas. Gali iÅ¡sivystyti depresiniai, nerimo, miego sutrikimai, ima trÅ«kti energijos, motyvacijos kitoms veikloms, niekas nebedomina, nebedžiugina, menksta savivertÄ—s jausmas. Neretai nukenÄia santykiai su artimaisiais, sumažėja darbingumas.
Anot S. KaceviÄÄ—s, stimuliantai gali sukelti Å¡irdies priepuolius, insultus, Å¡irdies nepakankamumÄ… ar aritmijas, ilgalaikis jų vartojimas didina kraujagyslių ligų rizikÄ….
„Opioidai gali sukelti deguonies trÅ«kumÄ… organizme ir net mirtį dÄ—l jų gebÄ—jimo slopinti kvÄ—pavimÄ…. Vartojant kanapes, tabakÄ… ir kitas rÅ«kymo medžiagas kyla rizika sirgti bronchitu, lÄ—tine obstrukcine plauÄių liga ir visada yra didesnÄ— plauÄių vėžio rizika. Ilgalaikis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sukelia smegenų pažeidimus, turinÄius įtakos atminÄiai, dÄ—mesiui, emocijų reguliavimui, slopina imuninÄ—s sistemos veiklÄ…, padidina infekcijų, tokių kaip hepatitas C, hepatitas B ir ŽIV, riziką“, – kalbÄ—jo ji pridurdama, kad visos minÄ—tos ligos gali turÄ—ti ilgalaikių, negrįžtamų padarinių sveikatai.
Atsarga gÄ—dos nedaro
Siekiant išvengti rizikos ir apsisaugoti festivaliuose ar naktiniuose klubuose, būtina laikytis tam tikrų saugos priemonių.
S. KaceviÄÄ— pabrėžė, kad svarbu nepasitikÄ—ti nepažįstamais žmonÄ—mis, kurie gali siÅ«lyti nemokamų ar „nekenksmingų“ medžiagų. Niekada nepriimti atvirų gÄ—rimų – vietoj jų naudoti uždengtus gÄ—rimų indus ir pirkti juos iÅ¡ patikimų, legalių vietų ir niekada nepalikti savo gÄ—rimo be priežiÅ«ros.
„Būkite atsargūs su savo kompanija, eikite į klubus ar festivalius su patikimais, gerai pažįstamais draugais, kad galėtumėte pasirūpinti vienas kitu. Žinokite, kokiose vietose yra medicinos punktai“, – patarė specialistė.
Pasak jos, visų svarbiausia sugebėti atsispirti kitų raginimui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas: „Norėdami išvengti nemalonių situacijų, galite iš anksto apgalvoti, ką atsakysite, gavę tokį siūlymą.“
Užburtas priklausomybės ratas
Anot medicinos psichologÄ—s R. RabaÄiauskienÄ—s, nÄ—ra vieno signalo, iÅ¡duodanÄio žmogaus priklausomybÄ™ nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Dažniausiai apie tai signalizuoja Å¡eÅ¡i pagrindiniai komponentai: iÅ¡skirtinumas, nuotaikos pakeitimas, tolerancija, abstinencijos bÅ«sena, konfliktas ir atkrytis.
„IÅ¡skirtinumas pasireiÅ¡kia tuomet, kai medžiaga tampa paÄia svarbiausia asmens gyvenime. Kai vartojama nuolat arba intensyviai, dažnai apie jÄ… galvojama. Vartojama net ir tada, kai gresia akivaizdÅ«s neigiami padariniai, tokie kaip liga, trauma ar teisÄ—sauga“, – sakÄ— specialistÄ—.
Jos teigimu, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas daro didelę įtaką emocijoms, jausmams ir nuotaikai. Palaipsniui atsiranda tolerancija ir yra reikalingas vis didesnis medžiagos kiekis norint gauti tą patį efektą. Bandant nutraukti vartojimą patiriamos fizinės ir psichologinės pasekmės. Vartojantis asmuo konfliktuoja tiek su savimi, tiek su kitais asmenimis, kadangi jo sveikata vis prastėja ir vis mažiau laiko lieka šeimai, darbui ir kitoms gyvenimo sritims, kurios teikia laimę.
RPLC medicinos psichologė pabrėžė, kad pakeisti, sumažinti ar nutraukti medžiagų vartojimą nėra lengva: „Atkrytis yra skiriamasis priklausomybės ženklas – kai asmuo pagaliau suvokia, kad jis negali pats liautis vartojęs.“
Pirmoji pagalba – gyvybiškai svarbi
R. RabaÄiauskienÄ— atkreipÄ— dÄ—mesį, kad laiku suteikus tinkamÄ… pagalbÄ… galima iÅ¡vengti itin skaudžių pasekmių.
„Visų pirma, reikÄ—tų įvertinti paÄiÄ… situacijÄ…: ar apsvaigÄ™s asmuo yra orientuotas, geba adekvaÄiai mÄ…styti. Jeigu žmogus negeba orientuotis, ryÅ¡kiai stebimi abstinencijos simptomai, bÅ«tina tuojau kviesti greitÄ…jÄ… pagalbą“, – patarÄ— ji papildydama, kad iÅ¡kvietus greitÄ…jÄ… medicinos pagalbÄ… nereikÄ—tų palikti žmogaus vieno, bet kartu su juo laukti pagalbos. Esant bÅ«tinybei, vykdyti telefonu gaunamus nurodymus.
Kitais atvejais rekomenduojama nelaukti, kol problema „įsisenÄ—s“, ir kuo greiÄiau kreiptis į kurį nors Respublikinį priklausomybÄ—s ligų centro filialÄ…. Su Å¡eimos gydytojo ar psichiatro siuntimu konsultacijos bus nemokamos. Taip pat yra galimybÄ— gydytis neatskleidžiant asmens tapatybÄ—s.
Pasak RPLC medicinos psichologės, Priklausomybės ligų centro gydytojai ir specialistai, bendradarbiaudami su pacientu, jo artimaisiais, sudarys individualų gydymo planą, į kurį bus įtrauktos ambulatorinės ar stacionarinės paslaugos.
Taip pat galima kreiptis į kitas įstaigas, pavyzdžiui, pirminio lygio Psichikos sveikatos centrÄ…. Jei asmuo ar jo artimieji yra susirÅ«pinÄ™ dÄ—l sveikatos, taÄiau abejoja ar nenori kreiptis į gydymo įstaigÄ…, raginama kreiptis į priklausomybių konsultantus arba apsilankyti anoniminÄ—je savitarpio pagalbos grupÄ—je.
Anot specialisÄių, svarbiausia nedelsti ir kreiptis profesionalios pagalbos, nes tik tokiu bÅ«du bus galima greiÄiau užkirsti keliÄ… negrįžtamai fizinÄ—s ir psichoemocinÄ—s sveikatos žalai.
