Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuoni? žmoni? pasaulyje susiduria su psichologin?mis problemomis. Ta?iau vis daugiau žmoni? išdr?sta apie tai kalb?ti garsiai – taip jie padeda kitiems, patiriantiems sunkum?, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas ?kv?pti nepasiduoti, menininkas Algis Kriš?i?nas, buv?s legendin?s grup?s „Foje“ b?gnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarp?, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti.
Teisinga diagnoz? – pakeitus gydytoj?
Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanar? sal?, prisideda prie vieno žymiausi? žurnal? šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, fotografuoja ir tapo. Jo gyvenimo tempas paš?l?s, o kasdienyb? kupina skirting? veikl?, kurios jam teikia begal? džiaugsmo, bet prieš daugiau nei dešimtmet? ?temptas gyvenimo b?das tapo panikos atak? priežastimi. Dvejus metus truk? ir keliskart per m?nes? pasikartojantys panikos priepuoliai buvo ne juokais j? išg?sdin?.
[1]
Menininkas sako, kad, prasid?jus pirmiesiems priepuoliams, jam pasidarydavo labai baisu ir d?l to b?kl? tik dar labiau pablog?davo. Tada jis n? nenutuok?, kad tai – psichologin? problema.
„Tai tiesiog fizinis negalavimas“, – taip buvo atsakyta ? klausim?, kod?l vyrui kartkart?mis vis prad?davo tirpti veidas, l?pos, pirštai, rankos, užeidavo migreninis galvos skausmas, dusulys ir imdavo rodytis, kad stoja širdis. Tik pakeit?s šeimos gydytoj? menininkas pagaliau išgirdo objektyvi? diagnoz? ir paaiškinim?, kad šiuos negalavimus suk?l? pervargimas, perdegimas ir perfekcionizmas.
Bijo, kad nepasikartot?
Specialistai panikos atak? apib?dina kaip staig? nerimo priepuol?, atsirandant? be aiškiai suvokiamos priežasties ar paskatos. Dažniausiai tai lemia ?vairiausi? aplinkybi? kompleksas. Anot psichiatr?s Sonatos Slavinskien?s, svarbiausios yra psichologin?s priežastys, pavyzdžiui, psichologin?s traumos, nuolatinis stresas ir ?tampa. Kartais tai gali b?ti ir seksualin? prievarta, netektys, agresija.
„Tai priežastys, kuri? mes, žmon?s, aiškiai nesuvokiame, neprisimename, negalime ar netgi bijome prisiminti. Neretai jas ignoruojame, bandome nuneigti, „kažkaip susitvarkyti“. Dažnu atveju tai ir b?na vadinamasis paskutinis lašas, kai m?s? psichologin?s gynybos nebeatlaiko, ir ištinka panikos ataka, – teigia psichiatr? ir priduria: „Nors vien? panikos atak? patyrus? žmog? nuolat lydi baim?, kad tai nepasikartot?.“
Išeitis – pakeisti gyvenimo b?d?
Iš savo šeimos gydytojo Algis gavo rimt? užduot? – perži?r?ti savo vertybes, dienotvark? ir iš esm?s pakeisti poži?r? ? gyvenim?. Pacientui buvo liepta kasdien rasti laiko, kuris b?t? nesusij?s su darbine veikla ar šeima, laiko, kur? gal?t? skirti asmeniškai sau.
Fuertevent?roje, Ispanijoje, su šeima gyvenantis lietuvis atrado b?gim?, jis pad?jo atsitraukti nuo kasdieni? problem?: „Prad?j?s b?gioti supratau, kad t? laik?, kol b?gu, galiu išnaudoti galvojimui apie tai, k? aš ?ia, pasaulyje, veikiu, k? dar noriu nuveikti, ar esu patenkintas tuo, kaip gyvenu, ir k? gal??iau pakeisti.“
Malonia rutina tapo ir sau pa?iam mestas išš?kis kiekvien? dien? nufotografuoti tai, kas atrodo patrauklu, ir pasidalyti socialiniuose tinkluose. Tapytojo žmona Jurga ši? užduot? pakreip? kita linkme – kasdien paklausti skirtingo žmogaus, kas j? daro laiming?, ir j? nufotografuoti. Nor?damas „išgauti“ asmenišk? laim?s paslapt?, Algis šneku?iuodavosi su praeiviais, kartais net ir keliasdešimt minu?i?. Galop jis surinko keturis šimtus skirting? atsakym?.
„Žmon?s parod? šimtus b?d?, kaip b?ti laimingam, kuriuos aš jau ir taip žinojau. Reik?jo, kad kas nors juos man primint?, kad j? nepražiopso?iau. Paprastas pavyzdys yra šuo ir jo šeimininkas. Šuo nori ?tikti, tarnauti ir dovanoja savo gyvenim? šeimininkui, kuris tur?t? priimti tai su d?kingumu. Glostydamas šun? žmogus tur?t? ne tik pasidžiaugti jo švelniu kailiu, bet pajausti ir suprasti, kiek daug gyv?nas jam duoda. Juk ne veltui sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. Tokiais momentais jau?iu, kad gyvenimas yra labai gražus“, – atvirauja charizmatiškasis menininkas.
Trij? aštuonet? taisykl?
Kiekvienas žmogus gali stiprinti savo sveikat? pasitelkdamas trij? aštuonet? taisykl?: aštuonios valandos miego, aštuonios valandos darbe ir aštuonios valandos, skirtos laisvalaikiui ir m?gstamai veiklai.
[2]
S. Slavinskien?, dalydamasi patirtimi, sako, kad kartais pacientai, prieš ištinkant panikos atakai, prisipaž?sta kur? laik? jaut? didžiul? ?tamp?, stres?. Vieni nes?kmingai band? tai išspr?sti patys, kiti ignoravo savo problemas ir nuo j? b?go, o apsilankyti pas specialist? netur?jo galimybi?.
Psichiatr? atkreipia d?mes?: jau patyrus panikos atak?, b?tina kreiptis ? savo šeimos gydytoj?, kad jis ?vertint? problem? ir paskirt? gydym?. Psichoterapija gali pad?ti išsiaiškinti ir suprasti gilumines panikos atak? priežastis, atrasti b?d? j? išvengti. O tam tikrais atvejais prireikia ir medikamentinio gydymo.
B?tina skirti laiko sau
Algis išband? medikamentin? gydym? ir psichoterapij?, bet nepasiduoti meninink? labiausiai dr?sino egzistencin?s psichoterapijos knygos.
Šmaikš?iai lygindamas psichoterapij? su masažu, vyras juokauja, kad abu šie dalykai yra b?tini kiekvienam žmogui, nes jie tiesiog padeda.
Nors daug j?g? ir ryžto pareikalav?s laikotarpis jau praeityje, retkar?iais Algis vis dar pagauna save siekiant perfekcionizmo. Ta?iau jis džiaugiasi aiškiai suvokiantis esm?, kad laikas yra daug brangesnis už pasaulio pripažinim?, o gyvenimas – brangesnis už bet kokius turtus. O žvelgdamas ? praeit? ir matydamas tai, k? turi ir ko yra pasiek?s, menininkas užtikrintai teigia, kad b?t? protingiau skirti laiko sau dar iki ištinkant panikos atakoms.
[3]
Jau?iant emocinius sunkumus, patariama kreiptis ? emocin?s paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809. Taip pat kiekvien? dien? 18–24 val. „Jaunimo linijos“ savanoriai teikia jaunimui emocin? param? (https://www.jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/). Suaugusieji gali kreiptis el. paštu vilties.linija@gmail.com, 116123@viltieslinija.lt nuo pirmadienio iki penktadienio 17.00–20.00 val. Vis? Lietuvoje veikian?i? psichologin?s pagalbos linij? s?raš? ir kontaktus galima rasti nacionalin?s psichikos sveikatos platformoje „Pagalba sau“ (www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/). Taip pat nemokama psichologin? pagalba prieinama šalies poliklinik? psichikos sveikatos centruose, visuomen?s sveikatos biuruose. O esant ?miai b?klei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, rekomenduojama skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.