Svarbiausias šios vasaros muzikinis įvykis Raseiniuose

Raseinių rajono gyventojai jau keletą metų turi išskirtinę galimybę pasimėgauti klasikinės operos skambesiu. O šiais metais režisierė Karina Novikova pristatė net dvi vienaveiksmes operas – Giacomo Puccini „Gianni Schicchi“ („Džanis Skikis“) ir Franzo Schrekerio „Flammen“ („Liepsnos“) kartu su Lietuvos valstybiniu simfonininiu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius, dirigentas Martynas Stakionis).
Neabejotinai toks didingas pasirodymas Raseinių Maironio parke nuskambėjo pirmą kartą – įspūdingai atrodė ne tik didžiulė scena su LED ekranu, profesionaliu įgarsinimu ir tikrai gausia žiūrovų auditorija. Vienam vakarui parko teritorija virto nedideliu teatro miesteliu su savo infrastruktūra – žiūrovų sale, kavinėmis, atlikėjų patalpomis, techninio aptarnavimo mašinerija ir kitais atributais. Toks renginys – gausaus profesionalių specialistų, kurie visada kukliai lieka už scenos, darbo rezultatas.
Daugiau kaip dvi valandos puikios muzikos, be to, per kelias vaizdo kameras buvo galima mėgautis išraiškingu M. Stakionio dirigavimu, daugiataučio jaunųjų vokalistų kolektyvo balsais ir scenine raiška, monumentaliu Valstybinio simfoninio orkestro atlikimu. Žinoma, šiuolaikiniuose operos pastatymuose labai svarbi yra ir vizualioji pasirodymo dalis – scenografija, erdvės santykis su atlikėjais, bendra scenos kompozicija. Pasinaudodama minimalistinėmis priemonėmis režisierė K. Novikova abiem pastatymams sukūrė skirtingas scenografijas, atitinkančias kiekvienos operos siužetą. Ribotas lauko scenos dydis neleido įgyvendinti daugiaplanės kompozicijos, atlikėjai turėjo „suktis“ gana siauroje juostoje priešais orkestro „balkoną“. Žinoma, tokius dalykus šiais laikais galima spręsti techninėmis priemonėmis – išgauti papildomas gilumines plokštumas vaizdo projekcijomis, specialiais apšvietimo sprendimais ir pan., bet tai jau būsimų pasirodymų perspektyva.
Galų gale, perfrazuojat žinomą posakį, galima būtų sušukti: „Karalius mirė, tegyvuoja opera!“ Nekantriai lauksime kitų metų ir naujo Karinos pastatymo Raseiniuose. Maironio parkas tampa tikra Lietuvos La Scala.
Kiek kukliau nuskambėjo kitas to paties savaitgalio muzikinis įvykis – jau penktasis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Unseen Notes“ (nematytos natos / užrašai). Keturi koncertai skirtingose erdvėse gal ir nesulaukė tokio dėmesio kaip operos premjera, tačiau tai buvo įdomūs, provokuojantys ir jaunatviškai ekspresyvūs pasirodymai.
Festivalį rugpjūčio 12 d. jau tradiciškai pradėjo naujosios vokalinės muzikos kolektyvas „Melos“ su nauja programa „Phasings“. Ansamblio merginos kiekvienais metais sugeba nustebinti publiką pateikdamos netikėtas interpretacijas. Šį kartą antroje koncerto dalyje nuskambėję kūriniai atskleidė visiškai naujas muzikinės ir akustinės raiškos galimybes.
Antrasis šio vakaro koncertas vyko VšĮ „Atrask Raseinius“ kiemelyje – tai dar viena puiki erdvė kameriniams pasirodymams. Trio Kristupas Kmitas (perkusijos), Andrius Šiurys (elektronika) ir saksofonininkas iš Baltarusijos Gregory Horoneko pateikė klausytojams vientisą dinamišką kūrinį, kuriame buvo galima išgirsti daugybę įvairiausių temų ir emocinių atspalvių. Kūrinys nuskambėjo tarsi šiuolaikinė improvizacinės muzikos simfonija – varijuojanti tarp jautraus minimalizmo ir pakilaus didingumo.
Rugpjūčio 14 d. koncertai Raseinių turguje priminė jaukią džiazo klubo atmosferą. Pirmieji scenoje pasirodė praėjusiais metais konkurse „Vilnius Jazz Young Power“ nugalėjusi grupė „Luvhurts“ – pianistas Mantvydas Leonas Pranulis, saksofonininkas Kornelijus Pukinskis ir būgnininkas Dominykas Snarskis. Šis pasirodymas įgavo tam tikrą performanso formą – saksofonininkas kartais tapdavo skaitovu emocingai perteikdamas tekstus, kurie iliustravo ir papildė muzikinę temą. Na, toks muzikanto „susidvejinimas“ nėra nauja išraiška šiuolaikinėje scenoje, atlikėjai sprendžia, kiek tekstinė medžiaga yra reikalinga bendrai pasirodymo koncepcijai, o klausytojai vertina.
Antrasis koncertas pasižymėjo virtuoziškai beprotišku Pauliaus Vaško gitaros skambesiu, sujungiančiu į bendrą visumą kitų dviejų puikių muzikantų – saksofonininko iš Jungtinių Valstijų Jonathon Haffner ir perkusininko Kristupo Kmito improvizacijas. Tikrai smagu buvo vėl išgirsti „Sheep got waxed“ stilių naujame kontekste – galima teigti, ši grupė ir pradėjo jau beveik dešimt metų besitęsiančią šiuolaikinės muzikos odisėją Raseiniuose. Sunku net suskaičiuoti, kiek per tuos dešimtį metų pačių įvairiausių šio žanro muzikos kolektyvų pasirodė mūsų kukliame miestelyje ir aplinkinėse vietovėse…
Taigi, čia ir vėl norėtume pabrėžti išskirtinę Raseinių poziciją – per vieną savaitgalį solidus klasikinės ir šiuolaikinės muzikos pasirodymų ciklas – puiki miesto kultūrinio gyvenimo charakteristika. Taip pat prisimename įspūdingą Kauno dramos teatro spektaklį „Ne sau žmonės“ Molavėnuose, skirtą Mindaugo karūnavimo dienai. Galbūt viena iš aktualiausių kiekvieno nedidelio miesto, rajono kultūrinės veiklos problemų ir yra – kokią proporciją reikėtų išlaikyti tarp profesionalus meno ir kitų, mėgėjų (bendruomenių) ar pramoginio pobūdžio, renginių. Žinoma, visi žanrai yra svarbūs ir turi teisę egzistuoti, tačiau visada išlieka prioritetų klausimas, nes finansiniai ir žmogiškieji ištekliai turi savo ribas. Gal Raseinių įvaizdis Lietuvos piliečių sąmonėje galėtų asocijuotis ne tik su Maironiu ar Šiluva, bet ir su klasikine opera, šiuolaikine muzika ir iškiliais spektakliais Molavėnuose? Kuo dar galėtume nustebinti?
Arūnas Kazlauskas,
Raseinių rajono kultūros centro projektų
vadovas, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas