Å vÄ. MergelÄ—s Marijos apsireiÅ¡kimas Å iluvoje ir jo įtaka Lietuvai
MergelÄ—s Marijos apsireiÅ¡kimas Å iluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki Å¡iandien daro įtakÄ… vietai, o taip pat ir katalikybÄ—s Lietuvoje istorijai. MinÄ—tina, kad per du krikÅ¡ÄionybÄ—s tÅ«kstantmeÄius buvo užfiksuota apie 2 400 įvairių tikrų ar galimų Å vÄ. MergelÄ—s Marijos apsireiÅ¡kimų, taÄiau oficialiai tik keliolika iÅ¡ jų buvo pripažinti aukÅ¡Äiausių BažnyÄios autoritetų. Å iluvos MergelÄ—s Marijos žinia gyvuoja jau daugiau nei 400 metų: per Å ilinių atlaidus į Å¡ventovÄ™ atvyksta deÅ¡imtys tÅ«kstanÄių piligrimų, o kitomis dienomis, nors ir mažesniais, taÄiau nuolatiniais srautais tikintieji keliauja į Å iluvą – tokį piligrimų skaiÄių bÅ«tų sunku sukviesti kitose sakraliose vietovÄ—se.
Nuo krikÅ¡to pradžios Lietuva tris kartus buvo paaukota Mergelei Marijai, tad natÅ«ralu, kad Å¡iandien yra vadinama Marijos žeme (Terra Mariana). Lietuvos ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Lvove 1656 m. balandžio 1 d. dvasininkų, senatorių ir vietinių žmonių akivaizdoje pagal nustatytÄ… tvarkÄ…, t. y. atsiklaupÄ™s prieÅ¡ altorių, sukalbÄ—jo Lietuvos ir Lenkijos paaukojimo Marijai aktÄ…. AntrÄ…jį kartÄ… Lietuva buvo paaukota Marijai 1951 m. gegužės 13 d. Romoje, Å v. Kazimiero kolegijos koplyÄioje, minint bažnytinÄ—s provincijos įsteigimo Lietuvoje 25 metų sukaktį. AtkÅ«rus NepriklausomybÄ™ 1991 m.
rugsÄ—jo 8 d. Å iluvoje kardinolas Vincentas SladkeviÄius ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo LietuvÄ… Å vÄ. Mergelei Marijai. ÄŒia saugomas ir paaukojimo aktas.
Å iandien, nepaisant sociologinių prognozių, kuriose buvo skelbiama apie sacra praradimÄ… industrinÄ—je visuomenÄ—je, verta kalbÄ—ti apie MergelÄ—s Marijos garbinimo svarbÄ…. Å is atgimimas ypaÄ pasireiÅ¡kia per maldingas keliones į Marijos Å¡ventoves, įvairias maldingumo apraiÅ¡kas, tÄ™siasi votų (ženklų, žyminÄių gautas malones) praktika.
Religinio mentaliteto kitimas ir nauji pamaldumo prioritetai, ypaÄ pasiruoÅ¡imas 2008 m. Å¡venÄiant Å iluvoje įvykusio ApsireiÅ¡kimo 400 metų jubiliejų, pastarojo laikmeÄio tyrinÄ—tojus skatino vis daugiau dÄ—mesio skirti Å vÄ. MergelÄ—s apsireiÅ¡kimui Å iluvoje. Dr. Liudas JovaiÅ¡a konstatavo, kad „Šiluvos istorija, perpasakota ir perraÅ¡yta ne vienÄ… kartÄ…, tarsi suskirstÄ— autorius į dvi – „pamaldžių entuziastų“ ir „skeptikų racionalistų“ – stovyklas. IÅ¡ lÅ«pų į lÅ«pas sklindantys pasakojimai, įtaigumo siekiantis meniÅ¡kas polÄ—kis ilgainiui taip pakoregavo pirmosios apsireiÅ¡kimo istorijos turinį, kad, matydami galus nesueinant, kai kurie istorikai apsireiÅ¡kimÄ… apskritai „nurašė“.
Visgi, nepaisant to, XVII a. pradžioje atsitiko tai, kas reikÅ¡mingumu peržengÄ— net Lietuvos ribas. Tuomet į sunkiÄ… ir painiÄ… istorijÄ… įsiterpÄ— pati Dievo Motina. 1608 m. piemenims ganant bandÄ…, ant didelio akmens Å iluvos laukuose netikÄ—tai ir nelauktai apsireiÅ¡kÄ— MergelÄ— Marija. ApsireiÅ¡kimo pasakojimas, pradÄ—jÄ™s plisti tarp valstieÄių įvairiose vietose, pasiekÄ— ir ŽemaiÄių vyskupijos oficijolÄ… kunigÄ…
J. M. KazakeviÄių. Jis, susirÅ«pinÄ™s Å¡ios žinios plitimu, nuvyko į Å iluvos valsÄių ir rÅ«pestingai apklausÄ— visus tÄ… apsireiÅ¡kimÄ… maÄiusius. Po to atidžiai peržiÅ«rÄ—jo ŽemaiÄių kunigaikÅ¡tijos žemių registrÄ…, ieÅ¡kodamas fundacijos aktų. Ilgai ieÅ¡kojÄ™s ir neradÄ™s, ne iÅ¡ karto pastebÄ—jo dvi Å¡iek tiek suklijuotas korteles. Labai rÅ«pestingai jas atskyrÄ™s, negalÄ—jo įskaityti paties raÅ¡to, tik Å¡iuos iÅ¡likusius aiÅ¡kius žodžius: „O aÅ¡, MorkienÄ— VnuÄkienÄ—, MarÅ¡alkienÄ— ir … ir tas stabmeldžių žemes visiems laikams prijungiu prie savo Å iluvos surinkimo {kalvinistų bažnyÄios}“.
PaÄ—mÄ™s aktų iÅ¡raÅ¡Ä…, J. M. kun. KazakeviÄius vÄ—l nuvyko į Å iluvos valsÄių ir primygtinai praÅ¡Ä— senojo Å«kininko parodyti vietÄ…, kurioje, kiek Å¡is atmena, stovÄ—jusi katalikų bažnyÄia. Senukas leidosi prikalbinamas ir liepÄ— nuvesti jį į tÄ… dirvÄ…, kuri tais metais buvo apsÄ—ta rugiais. Jis tikino, kad nors ir aklas, apÄiuopomis parodysiÄ…s senosios bažnyÄios bei užkasto lobio vietÄ…. Vos atvestas į vietÄ… senolis staiga praregÄ—jo. PadÄ—kojÄ™s VieÅ¡paÄiui Dievui už stebuklingÄ… regÄ—jimo sugrąžinimÄ… jis nurodÄ— vietÄ…, kur reikia kasti. Kasant buvo surasta skrynia su Å iluvos bažnyÄios lobiu, o Å¡iame – fundacijos aktas. Paskatintas sÄ—kmÄ—s ir tokių aiÅ¡kių Dievo pagalbos ženklų, viltingai nusiteikÄ™s, kun. J. M. KazakeviÄius stengÄ—si teisiÅ¡kai atgauti Å iluvos bažnyÄios žemÄ™, kuri jai priklausÄ— pagal fundacijÄ…. 1623 m. birželio 6 d. teismo raÅ¡tu katalikai galiausiai atgavo kalvinistų nusavintas žemes.
Istorija baigiama liudijimu apie Dievo gerumą ir maloningumą – Šiluvoje Dievui garbinti atgautos ne tik bažnytinės žemės, bet ir žmonių širdys. Kan. M. Sviekauskas rašo: „didėja Dievo gerumas ir Jam ištikimų žmonių pamaldumas“. Būriais plūstantys maldininkai Šiluvoje patiria Viešpaties malonių, atgauna kūno ir dvasios sveikatą.
Nustatyta, kad Marijos apsireiÅ¡kimÄ… matÄ— tikri istoriniai asmenys – kalvinistų seminarijos rektorius, bakalauras Saliamonas Gracijus ir Å iluvos kalvinistų katechetas Mikalojus Fiera. TyrinÄ—jant kalvinistų archyvus paaiÅ¡kÄ—jo, kad pastarasis dÄ—l neaiÅ¡kių priežasÄių po apsireiÅ¡kimo gana greitai (1609 m.) iÅ¡sikÄ—lÄ— iÅ¡ Å iluvos. 1614 m. kalvinistų Vilniaus sinodas jį grąžino į Å iluvÄ…. Paprastai sinodas tirdavo pamokslininkų pasitraukimo priežastis, netgi juos dÄ—l to peikdavo, bet šį sykį to nepadarÄ— ir po metų M. Fierai leido iÅ¡ Å iluvos pasitraukti. M. Fieros pasitraukimas, nuo 1609 m. Ä—musi krikti kalvinistų seminarija leidžia spÄ—ti, kad kalvinistus tikriausiai paveikÄ— koks nors neįprastas įvykis.
Vadovaujantis istoriku L. JovaiÅ¡a, pasakojimas apie Å iluvos bažnyÄiÄ… suraÅ¡ytas praÄ—jus maždaug pusei amžiaus nuo paties įvykio. IstorijÄ… apraÅ¡o žmogus, girdÄ—jÄ™s jÄ… iÅ¡ kanauninko KazakeviÄiaus ir kitų kunigų; KazakeviÄius, savo ruožtu, apie apsireiÅ¡kimÄ… veikiausiai girdÄ—jo iÅ¡ paÄių įvykio dalyvių. Taigi pasakojimas buvo iÅ¡ treÄių lÅ«pų ir praÄ—jus gerokam laikotarpiui. Pasakojimo autorius, matyt, pats atliko pirmÄ…jÄ… girdÄ—tų versijų analizÄ™ (nes girdÄ—jo ne iÅ¡ vieno asmens) ir pateikÄ— mums apibendrintÄ…, jo nuomone, patikimÄ… versijÄ…. Anot L. JovaiÅ¡os, tokios pasakojimo suraÅ¡ymo aplinkybÄ—s leidžia suprasti, kodÄ—l tekste atsirado įvairių istorinių detalių netikslumų, kurių autorius neturÄ—jo galimybÄ—s patikrinti. Kai kuriems tyrinÄ—tojams tai davÄ— pagrindo abejoti paties įvykio autentiÅ¡kumu.
Vis dÄ—lto, MergelÄ—s Marijos apsireiÅ¡kimo garsas nuaidÄ—jo per visÄ… Lietuvos kraÅ¡tÄ…, žadindamas katalikų savimonÄ™. Taip tolydžio Lietuvoje atgimÄ— Katalikų BažnyÄia, tiesÄ—si ir lietuvių tautos dvasia, nualinta bado, maro ir karų su Å¡vedais bei rusais. Apie tuos įvykius vyskupas M. ValanÄius raÅ¡Ä—: „Paskelbtas Å vÄ. Marijos apsireiÅ¡kimas ant akmens ir įstatytas į didįjį altorių stebuklingas Dievo Motinos su KÅ«dikiu paveikslas patraukÄ— iÅ¡ visos Žemaitijos daugybÄ™ žmonių, kurie plÅ«do į Å vÄ. M. Marijos Gimimo atlaidus“.
Marijos apsireiÅ¡kimo Å iluvoje tikrumÄ… patvirtina ir nenutrÅ«kstama tradicija, kurioje Å iluva toliau garsÄ—jo malonÄ—mis ir stebuklais. Svarus Marijos apsireiÅ¡kimo liudijimas yra ir vysk. Jono Lopacinskio praÅ¡ymas, kuris, galima sakyti, greitai buvo patenkintas (1775 m.): 1774 m. spalio 31 d. praÅ¡yme vyskupas iÅ¡dÄ—stÄ— Å ventajam Sostui, kad Å iluvos bažnyÄios prepozitÅ«ra bÅ«tų ApaÅ¡talų Sosto malone pakelta ir taptų infulatine prepozitÅ«ra, nes Å iluvos bažnyÄia atgauta „ypatinga Dievo malone bei nuostabia Dievo Gimdytojos pagalba… aiÅ¡kiam stebuklui tarpininkaujant (mediante evidenti miraculo)“.
XVII a. pradžioje Å iluvoje įvykÄ™s Å vÄ. MergelÄ—s Marijos apsireiÅ¡kimas, be abejonÄ—s, buvo didelÄ— Dievo dovana istorijos audrų blaÅ¡komai mÅ«sų tautai. GalbÅ«t tik Å¡iandien galima visapusiÅ¡kiau suvokti įvykio reikÅ¡mÄ™, labiau suprasti ir įvertinti jo poveikį istorijos eigai ir Lietuvoje vyravusiai jÄ—gų pusiausvyrai. IÅ¡tisus Å¡imtmeÄius Å¡io įvykio prisiminimas ir gausios, Mergelei Marijai užtariant, gaunamos malonÄ—s gaivino Lietuvos žmones. Marijos apsireiÅ¡kimo Å iluvoje žinia – tai kvietimas atverti savo gyvenimÄ… Kristui, turÄ—ti drÄ…sos tikÄ—ti, bÅ«ti laisvam ir atsakingam, puoselÄ—ti žmogiÅ¡kÄ…sias ir krikÅ¡ÄioniÅ¡kÄ…sias vertybes.
Tautvydas Kašiuba,
VšĮ Šiluvos piligrimų centras
