[1]Kalnuj? seni?nijos gyventojai ir sve?iai neskub?dami, pasidžiaugdami šiluma ir grož?damiesi nuostabiais vaizdais, atsiverian?iais nuo Palendri? piliakalnio, susirinko pamin?ti rudens lygiadienio ir Balt? vienyb?s dienos.
Aukure pleveno ugnel?. Sustoj? ratu klaus?m?s jaunimo skaitom? eili? apie meil? žemei, savo kraštui, ugnelei Gabijai. Baltijos j?ros pakrant?je gyvenan?ius žmones nuo amži? siejo bendri prot?viai, papro?iai ir giminyst?s ryšiai. Baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes. J? stipryb? buvo vienyb?je ir tik?jime. M?šio išvakar?se ugnies ženklai kviesdavo visus vienytis. Uždegta ugnis ant tolimo kalno – tai ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienyb?.
[2]Ugn? reikia globoti, nuraminti, pamaitinti, nepilti ant jos nešvaraus vandens, j? saugoti. Vakaro dalyviai ?m? po saujel? druskos ir b?r? ? ugnel?. Ji tarsi atsid?kodama kilo ? dang? ugnies liežuviais glostydama padang?. Senieji papro?iai reikalauja pad?koti Žemei Žemynai ? j? beriant gr?d?. D?kojome už skals?, dosnum?, už tai, kad b?tume sot?s visus metus, kad mok?tume dalytis turimomis g?ryb?mis su kitais. Duonel? siunt?me ratu ir kiekvienas, atsilauž?s gabal?l?, link?jo ko nors gražaus šalia esan?iam. Bendravome prie puodelio karštos m?t? arbatos.
Laimut? Banien?,
kult?rini? rengini? organizator? Kalnujuose