ventkiemio istorijos

Versija spausdinimui

Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
vieosios bibliotekos bibliotekininkas
Kiekviena bany?ia i geografin?s aplinkos, landafto, j? supan?i? pastat? atskiriama tam tikra apribota erdve, kuri tradicikai vadinama ventoriumi ar ventkiemiu. Pagal enciklopedijos si?lom? apibr?im?, ventorius tai teritorija aplink ventov?, bany?i? ar koply?i?.
ventorius paprastai yra aptvertas m?rine, akmenine, metalo aptvar? tvora, gali b?ti apsodintas gyvatvore. Daniausiai ventorius bany?ios pastat? atskiria nuo kit? gyvenviet?s pastat?. Raseiniuose yra truput? kitaip: ventorius bany?i? jungia su greta esan?iu dominikon? vienuolynu.
Gaila, bet seniausios inios apie Raseini? bany?ios ventori? yra fragmentikos, suteikia menkai informacijos. Daugiau ar maiau sistemingos, nors ir labai neisamios inios randamos tik XIX a. bany?ios vizitacijos aktuose. Pavyzdiui, 1805 m. vykdytos vizitacijos akte ufiksuota, kad alia bany?ios buvusios kapin?s (faktikai ventorius) buvo aptvertos m?rine tvora. 1806 m. vizitacijos akte patikslinta, kad kapin?s-ventorius i dalies aptvertos i plyt? m?ryta tvora.
Raseini? bany?ios artimoji aplinka gerai pa?stama daugumai Raseini? gyventoj?, ta?iau ne visi j? mat? i pauk?io skrydio. U galimyb? ? i? viet? pavelgti kitu rakursu a?i? fotografui Audriui Norkui. Pla?iau su io kol kas maai tyrin?to Raseini? kampelio istorija bus galima susipainti Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos leidiamo krato kult?ros ir istorijos urnalo Rasupis i? met? numeryje, o ?kart Alio Raseini? skaitytojams si?lome paskutini? deimtme?i? ventoriaus poky?i? kronik?.
Nedatuotame XX a. 8-ojo deimtme?io parapijos vizitacijos akte minima, kad reikalingas neatid?liotinas ventoriaus tvoros m?ro sutvarkymas, laipt? remontas. 1982 m. ventoriuje buvo pastatyti suolai, 1986 m.
planuota sud?ti nauj? aligatv? aplink bany?i? ir ventoriaus takuose. Tais metais perdengtas Lurdo koply?ios stogas, sutaisyta ventoriaus tvora.
Bany?ios aplinka toliau tvarkyta rengiantis Lietuvos krikto 600 m. jubiliejaus min?jimui. 1988 m. pradioje vykusios bany?ios vizitacijos metu ufiksuoti tokie kun. Vytauto Griganavi?iaus r?pes?iu atlikti darbai: Ruoiantis jubiliejui teko atnaujinti bany?ios ior?, ventikai paruoti ventori? ir aplink?. Tuo tikslu buvo atnaujinti visi kryiai ventoriuje: nudayti ir papuoti vainikais, pastatytas prie bany?ios dur? naujas jubiliejinis kryius. Buvo betonu ilietas naujai pagrindinis takas ? bany?i?, paklota dalis tak? naujomis plytel?mis. ventorius apsodintas ydin?iomis g?l?mis. Krydirbys Ri?ardas Ramanauskas prisimena, kad Lietuvos krikto 600 m. jubiliejui skirtas paminklas buvo jo pirmasis kryius. Gaila, m?s? dien? kryius nesulauk? medis neatlaik? laiko ibandym? ir prastov?j?s 28 metus buvo imontuotas ir sudegintas.
ventoriaus tvarkymo darbai vyko ?ia dirbant ir kitiems kunigams. Antai kun. Gintauto Jankausko (Raseini? klebonas 19921998 m.) r?pes?iu 1997 m. ventoriuje iklota 500 kv. m tak?, nudayti vartai, ventoriuje esan?ios statulos. Kun. Virgilijus Dudonis (Raseini? klebonas 20002005 m.) prieais Lurdo koply?i? buvo pastat?s v. anos d`Arkiet?s statul?l? (dabar jos jau n?ra).
Dabartinis ventoriaus vaizdas susiformavo Raseini? parapijos klebonu dirbant Raseini? dekanato dekanui, kun. teol. lic. Vytautui Pauk?iui (ias pareigas ?jo nuo 2005 m. gegu?s 31 d.; 2023 m. birelio 24 d. Kauno arkivyskupas j? paskyr? Vidukl?s parapijos klebonu). 20132016 m. klebono r?pes?iu sud?ta nauja tak? danga (darbus atliko UAB Bilderis, finansavo Raseini? rajono savivaldyb? ir Vibeke and mads Eg Dangaards fondas, UAB Litspin). Tradicikai bany?i? ventoriuose auga aukti mediai, ta?iau pokariu atsirado kita tradicija neretai ventoriuose sodinti kr?mai, eglut?s, tujos, nes taip buvo apsunkinta galimyb? sekti, kas lanko bany?i?. Tai buvo ypa? aktualu d?l draudimo bany?ioje lankytis vaikams. Savo laiku kun. V. Griganavi?iaus r?pes?iu tokie sodiniai atsirado ir Raseini? bany?ios ventoriuje.
Atsivelgiant ? pasikeitusias aplinkybes ir toliau tvarkant bany?ios aplink?, buvo sutvarkyti ir ventoriuje aug? mediai, miestui atidengtas bany?ios vaizdas. 2016 m. ikirstos palei tvor? augusios pasenusios tujos. Beje, ? darb? paskatino pati gamta 2012 m. spalio 6 d. Raseini? apylink?se siautusi audra mieste ivert?, nulau? daug medi?. V?tra kliud? ir ventori? nupl?? bany?ios stogo gabal?, ivert? kelet? tuj?, ant parapijos nam? stogo uvert? greta augus? med?.
ventoriuje aug? mediai toliau tvarkyti 2016 m. t? met? rugs?jo 14 d. specialiai sudaryta komisija idav? leidim? saugotin? medi? ir kr?m? kirtimo, persodinimo ar kitokio paalinimo, gen?jimo darbams. Remiantis iuo leidimu, buvo nukirsti septyni klevai, viena liepa, 29 tujos, 21 egl?, atuoni berai. Dar 12 medi? buvo apgen?ti. 2023 m. v?l pasodinti nauji tuj? medeliai u kunig? kap?. Klebono iniciatyva naujai sutvarkyti patys kapai.
2018 m. ventoriaus teritorija prad?ta sistemingai puoti dekoratyviniais augalais, dar 2017 m.
Raseini? soroptimis?i? klubas dovanojo didelius vazonus, kuriuose kasmet sodinamos g?l?s. ?ia reikia pad?koti Raseini? miesto seni?nijai (seni?nas Art?ras Milaauskas) ir UAB Raseini? komunalin?s paslaugos (vadovas Sigitas Kleimantas). Labai nuoirdiai ventori? puoian?iais dekoratyviniais augalais r?pinasi bany?ios florist? Kristina Bereckien?, bany?ios patarnautojai ir karitie?iai. J? d?ka kiekvien? pavasar? praeivi? ak? diugina krok? pievel?.
Nuolatin?s priei?ros reikia ne tik ventoriuje augantiems augalams, bet ir pa?iai ventoriaus tvorai, kitiems statiniams. 2019 m. avarin?s gr?sm?s likvidavimo darbus reik?jo paremti ir sutvirtinti i vienuolyno pus?s svyran?i? m?rin? ventoriaus tvor? atliko UAB Sparkus. Darbus finansavo Raseini? rajono savivaldyb?. 2022 m. sutvarkyti bany?i? lankan?i? moni? pagr?st? nepasitenkinim? k?l? itrup?j? pagrindiniai laiptai. Gaila, atliekant b?tinus tvarkymo darbus neretai kyla prietaravimas tarp valstyb?s reikalavimo saugoti paveldo objekt? (Raseini? v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bany?ios ir dominikon? vienuolyno statini? komplekso v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bany?ia ?traukta ? Kult?ros vertybi? registr? (unikalus kodas Kult?ros vertybi? registre 1576), turinti regioninio lygmens status?, ?traukta ? v. Jok?bo kelio lankom? objekt? marrut?) ir kartu keliamus ribojimus vykdyti tokius darbus, rengti j? projektus.
iandien ventoriaus vaizd? kuria ne tik deimtme?ius skai?iuojantys (ar net XIX a. menantys) objektai m?rin? tvora, vartai, koplyt?l?s, kryiai, bet ir XX a.
pabaigoje XXI a. pradioje pastatyti nauji paminklai, liudijantys Raseini? parapijie?i? pamaldum?. Vienas toks krydirbio R. Ramanausko sukurtas kryius dabar stovi tarp vienuolyno ir bany?ios. Anks?iau kryius stov?jo vienos parapijiet?s nam? kieme ir jos pageidavimu buvo perkeltas ? ventori?. Kitoje bany?ios pus?je kyla dar vienas R. Ramanausko sukurtas, 2017 m. Striauk? eimos praymu pastatytas kryius (paventintas 2017 m. per olin?s atlaidus). Prie jo pritvirtinta lentel? byloja, kad kryius skirtas Striauk? gimin?s atminimui. Striaukai imtme?ius gyveno Raseini? krate. Greta kryiaus stovi senesnis Jono Dzv?gos sukurtas koplytstulpis, kurio pjedestale ?r?ti odiai Teb?na gyva mumyse gerojo ganytojo meil?s ir aukos dvasia.
2021 m. gruodio 16 d. V? Atrask Raseinius direktoriaus Arno Zmitros iniciatyva ant bany?ios sienos buvo atidengta skulptoriaus Rimanto Eid?jaus sukurta atminimo lenta, skirta 18301831 m. sukilimo 190-osioms metin?ms pamin?ti. Taip ventoriuje atsirado dar vienas atminties enklas.
Aptariant Raseini? bany?ios ventoriaus istorij? negalima nepamin?ti dar vieno iskirtinio fakto 2014 m. ruden? ?ia vykdyt? archeologini? tyrin?jim?, kuriuos atliko archeologas Justinas Ra?as. Tyrin?jim? rezultatai patvirtino ventoriuje sen? kapini? buvim?, ta?iau, ko gero, labiausiai intriguojantys radiniai atidengti urfe Nr. 7. Kasin?jant 0,5 m gylyje prasid?jo m?rinis skliautas, kuris pietin?je urfo pus?je buvo arba ?griuv?s, arba sunaikintas. Raseiniuose inomos legendos apie tariamus ar i tikr?j? buvusius poeminius per?jimus i bany?ios ? vienuolyn? ar vedusius kur nors kitur. Viktoras Petkus yra usimin?s, kad karo metu ventoriuje po v. Dominyko paminklu ?griuvo kakoks r?sys, galb?t ?rengtas po alia koridoriaus buvusiu fligeliu. Taigi sugriauto skliauto radimas tokioms legendoms suteikia tam tikro istorinio patikimumo, umena naujas m?sles, kelia klausimus, ? kuriuos atsakyti gali tik nauji tyrin?jimai. Tik?kim?s, m?s? dar laukia ?domus istorijos t?sinys.
Bany?ios ventoriuje buv? ir esantys paminklai, kryiai, ?sp?dinga akmen? ir raudon? plyt? m?ro tvora ne tik puoia miest?, iam Raseini? kampeliui suteikia rimties, iskirtinumo, bet ir liudija Raseini? miesto, ios ventov?s, bany?ios, kaip institucijos, daugel? ami? skai?iuojan?i? istorij?, jos ikiliausias sukaktis, kuria ir saugo prab?gusi? laik? atmosfer?.

Komentarų nėra